PIRMAME SKYRIUJE
„PRIEŠMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKAS IR JO POREIKIAI”
aptariami įprastu tempu bręstančio priešmokyklinio amžiaus vaiko raidos ypatumai ir natūraliai kylančios problemos. Daug domesio skiriama lytinės vaiko savivokos sampratai, nes suaugusieji vis dar laikosi stereotipinių nuomonių šiuo klausimu, yra ir daug su ja susijusių stereotipų. Aprašomi gabaus vaiko pasiekimai, kartu atskleidžiant ir galimas problemas.
ANTRAME SKYRIUJE
„NEPALANKIOJE APLINKOJE AUGANTIS VAIKAS”
pateikiama informacija pedagogui, padedanti atkreipti domesį į vaiko savijautos ir elgesio ypatumus, rodančius neigiamą, traumuojantį aplinkos poveikį. Plačiai aprašoma, kaip nepalankios gyvenimo sąlygos ar aplinkybės veikia vaiką, kaip galima sušvelninti arba visai pašalinti traumuojantį aplinkos poveikį.
TREČIAME SKYRIUJE
„SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ TURINTIS VAIKAS”
aprašomi ypatumai, kuriais pasižymi specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai. Tai turėtų padėti pedagogui laiku atkreipti domesį į tokių poreikių turinčius vaikus, pasirūpinti, kad jie sulauktų specialistų pagalbos.
KETVIRTAME SKYRIUJE
„GYVENIMUI IR SĖKMINGAM UGDYMUISI BŪTINŲ VAIKO KOMPETENCIJŲ PĖTOJIMAS”
atskleidžiami socialinės, sveikatos saugojimo, pažinimo, komunikavimo, meninės vaiko kompetencijos ugdymo priešmokyklinėje grupėje būdai. Kiekvieno poskyrio autoriai pateikia tos srities kompetencijos sampratą, aprašo priešmokyklinių grupę pradedančio lankyti penkiamečio šešiamečio tos srities gebėjimus
bei turima patirtį, išsamiai aptaria kompetencijos plėtojimo sėkmę lemiančius priešmokyklinės grupės veiklos organizavimo veiksnius, ugdymo formas, būdus, vaikų veiklą, temas, problemas, kai kuriuos paramos vaikams būdus, veiksmingus ugdantis prasčiau susiformavusius gebėjimus.
PENKTAME SKYRIUJE
„PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO ORGANIZAVIMAS”
pateikiamos rekomendacijos grupės aplinkai kurti, optimaliam vaiko dienos ritmui garantuoti, aptariami pedagoginio darbo su vaikais ir šeima būdai, vaiko pažinimo ir vertinimo procesai, priešmokyklinės grupės veiklos planavimo ir dokumentavimo principai. Ypač daug domesio skiriama vaiko žaidimui: pabrėžiama išskirtino jo verto, ugdomasis poveikis, atskleidžiami jo ypatumai priešmokykliniame amžiuje, kalbama apie pagarbų pedagogo požiūrį į vaiko žaidimą.
Kai kuriais klausimais rekomendacijose pastebima autorių požiūrių įvairovė, kai kuriuose skyriuose stengiantis išryškinti svarbiausias mintis atsisakoma medžiagos dėstymo pagal formalią struktūrą. Daugelis autorių nurodo rekomenduojamą literatūrą, kuria papildomai gali skaityti priešmokyklinės grupės pedagogas. Pateikiama ir rengiant straipsnius naudota literatūra. Sudarytojai tikisi, kad knyga „Priešmokyklinio ugdymo turinio įgyvendinimas“ padės geriau suprasti esmines priešmokyklinio ugdymo programos idėjas ir kokybiško įgyvendinimo būdus, kad pedagogai joje ras atsakymus į svarbiausius klausimus.
