Pirmieji treji gyvenimo metai daugelio vaikystės ir asmenybės raidos tyrinėtojų laikomi svarbiausiais, nes šiuo laikotarpiu formuojasi pasitikėjimo savimi ir kitais, prieraišumo, savarankiškumo, kūrybiškumo ir daugelio kitų savybių pamatai. Vaikystė – tai ne rengimas gyventi ateityje, bet gyvenimas dabartyje. Nuo to, kokias ugdymo(-si) sąlygas sudarome vaikui vaikystėje, didele dalimi priklauso visas tolesnis jo gyvenimas. Kūdikystė ir ankstyvoji vaikystė – nuostabus metas ne tik vaikui, bet ir suaugusiesiems, kurie rūpinasi juo kiekvieną dieną, atidžiai stebi jo raidą.

 

Šiuo laikotarpiu daugelis vaikų demonstruoja vis naujus gebėjimus – pvz., laiko galvytę, šypsosi, vartosi, sėdi, ropoja, šliaužia, vaikščioja ir t. t. Tuo pat metu kiekvienas vaikas yra unikalus: vystosi savo tempu, turi savitą bendravimo stilių, individualiai reaguoja į žmones ir jį supantį pasaulį. Spartūs pokyčiai vaiko gyvenime ir jo raidos individualumas sukelia daug džiaugsmo suaugusiesiems, tuo pačiu – didelę atsakomybę už kokybiškų sąlygų sudarymą, nuo kurių priklauso tolimesnė vaiko augimo ir ugdymo(-si) sėkmė. Kad galėtume padėti vaikui ugdytis ir tobulėti pagal jo prigimtį atitinkančias galias, turime gerai išmanyti bendras šio amžiaus tarpsnio ir savo atžalos ypatumus, tačiau neretas tėvelis ar mamytė stokoja žinių ir patirties, o tai neleidžia patirti visų tėvystės teikiamų džiaugsmų.