Saugaus vaiko elgesio ir savisaugos įgūdžių ugdymas yra sistemingas ir nuoseklus procesas, sužadinantis vaiko norą sužinoti daugiau, įgyti patirties, įsisąmoninti ir suvokti atsakomybę už savo ir kitų saugumą ir laikytis saugaus elgesio principų kasdieninėje aplinkoje, gebėti orientuotis sudėtingose situacijose.

 

Saugaus elgesio ir savisaugos įgūdžių ugdymo metodika pagrįsta bendrais didaktiniais principais. Žinios, gebėjimai ir vertybinės nuostatos ugdomos, siekiant jų pusiausvyros; pirmenybė žinioms nėra teikiama. Vaikai supažindinami su pagrindinėmis saugaus elgesio taisyklėmis ir būdais, skatinami ir pratinami laikytis saugaus elgesio taisyklių, ugdomas gebėjimas numatyti ir atpažinti pavojingas situacijas (kelyje, namuose, darželyje, kieme ir kitur), pastebėti, vertinti pavojaus šaltinius, ugdyti atsakomybę už savo saugumą, pagarbą gyvybei.

 

Svarbu prie tų pačių klausimų grįžti ir vėliau, vyresniajame amžiuje. Antai trimečio turimos žinios (pavyzdžiui, apie saugumą buityje) plečiamos ir vėliau, tas pats pasakytina ir apie įgūdžius ir vertybines nuostatas. Nėra tokių baigtinių žinių, kurias įgytų tik trimetis, nėra tokių baigtinių įgūdžių ir vertybinių nuostatų, kurias įgytų tik keturmetis. Nors saugaus elgesio ir savisaugos ugdymas yra viena iš sveikatos saugojimo kompetencijos dalių, jis siejasi su visomis ugdomomis ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaiko kompetencijomis, taigi, yra integralaus pobūdžio.