Nauji, melodingi, sąmojingi ir išmintingi Ramutės Skučaitės eilėraščiai, netikėti pastebėjimai. ...Kas būtų, jeigu nereikėtų skubėti? Ką švęsti pelėdai – gimtadienį ar... gimtanaktį? Kas yra ten, kur mūsų nėra?..Poetė neskuba atsakyti į šiuos klausimus, kad lėkdami ir skubėdami galėtumėte bent minutėlei stabtelėti ir pasvarstyti.
 
Kaskart kitokia, atpažįstama ir stebinanti, poetė Ramutė Skučaitė į šią knygą sudėjo naujausius eilėraščius, netikėtus pastebėjimus, švelnius prisiminimus.
 
„Turiu šimto metų senumo voką... Voke gyvena atvirukas. Sakau „gyvena“, nes atvirukas – su kiškiu. O kiškis – tikėsit ar ne – turi rausvą atlasinį švarkelį! Rožę sugalvojau pati, pamaniusi, kad ji labai tiktų prie dešinės kiškio ausytės (prie kairės – ne taip). Iš voko kiškis pats neiššoko – išėmiau su visu atviruku. Parašiau eilėraštį, kiškiui padėkojau, o atviruką su juo vėl įdėjau į voką (pažiūrėsiu per kitas Velykas).“ (Ramutė Skučaitė)
 
Apdovanojimai:
2010 m. Valstybinė lietuvių kalbos komisija skyrė apdovanojimą už taisyklingą knygos „Jei nereikėtų skubėti“ kalbą (redaktorė Nijolė Kvaraciejūtė).
 
LR Kultūros ministerijos organizuojamame Knygos meno konkurse „VILNIUS‘2009“ dailininkei Jūratei Račinskaitei įteiktas diplomas už Ramutės Skučaitės knygos „Jei nereikėtų skubėti“ iliustracijas ir apipavidalinimą.
 
Knygą išradingai iliustravo poetės duktė Jūratė Račinskaitė.
 
„Noriu, kad eilėraščiai kalbėtų ne tik žodžiais, bet ir paveikslėliais. Juk skaityti mieliau, kai pamatai visą megztą triušį, jau išlindusį iš megzto maišelio, tuo tarpu eilėrašty jis tik ausytę tesiteikė iškišti. Noriu, kad žiūrėdami į paprastus pažįstamus daiktus pastebėtumėt, kokie nepaprasti jie gali būti." (Jūratė Račinskaitė}