Šimtas zuikių susirinko,
Net žalia girelė linko.
Pakalbėję, pasitarę,
Jie mokyklą atidarė.

Ir zuikienė nuo Vyžūnų
Leido mokslan savo sūnų.
Zuikė triūsė, maudė, prausė
Ilgaūsį, ilgaausį.

 

Siuvo kelnes ir liemenę,
O liemenėje – kišenę.
Kepuraitę jam uždėjo
Ir mokyklon palydėjo.

 

Jis – kuprinę ant pečių
Ir nurūko takučiu.
Bėga zuikis, žydi gėlės,
Čiulba ulba volungėlės.

 

Argi oras ne puikus?
Bėgtum, lėktum į laukus!
Neviliokit, nevalia!
Ir nukūrė pievele.

 

Pabėgėjęs atsidusta:
Mato didelį kopūstą.
Oi, broleli ilgaūsi,
Kaipgi tu nevalgęs būsi?

 

Zuikis lapą nusilaužė,
Nusilaužė ir sugraužė.
Prisivalgęs zuikis sėdi…
Gera būtų pailsėti…

 

Ir zuikutis mikliai dumia
Pamiegoti į pakrūmę.
Šildė, kaitino saulutė,
O pavėsy zuikis pūtė.

 

Zuikis Puikis tol miegojo,
Kol Sargiukas nesulojo.
Zuikis – strykt, akis pramerkė
Ir pamatė piktą Sargį.

 

Zuikis spruko nuo Sargiuko
Ir kaip rūko, taip nurūko.
Pabėgėjęs dar truputį,
Mato – atslenka laputė.

 

– Sveikas, Zuiki, kur bėgioji?
Gal pašoksim klumpakojį?
– Neturiu aš laiko, sese,
Nes einu į pirmą klasę.

 

– Valandėlę patrepsėsi
Ir į klasę dar suspėsi!
– Lape snape, nevilioki!
Ar tu moki zuikių šokį?

 

– Šen, zuikuti, mes pašoksim,
Patrepsėsim ir išmoksim!
– Tebūnie, kaip tu sakai!
Gal pažaisim neilgai?..

 

Pasikvietę senį ežį,
Griežt armonika paprašė.
Juodas varnas dūdą pūtė,
Smuiką čirpino lakštutė.

 

Pilkas vilkas būgną mušė,
Net giružė ošė ūžė.
Zuikis šoko, ūsą raitė.
Šoko trypė laputaitė.

 

Šoko trypė – op op op!

Mato – saulė vakarop!
Dūmė zuikis iš lankos,
Neišmokęs pamokos.

 

Kitą rytą jis pirmasis
Jau sukiojasi prie klasės.
Pamokas išmokę puikiai,
Susirinko klasėj zuikiai.

 

Sėdi klasėje po du,
Rašo zuikiai be klaidų.
Susigūžęs zuikis sėdi:
Gal nekvies atsakinėti?..

 

Jis kamputy susiriečia.
Mokytojas jį pakviečia:
Paskaityki, ilgaausi,
Apie žvirblį ir kaliausę!

 

Zuikis Puikis net iškaito,
Kad knygelės nepaskaito…
Visą dieną vakar šoko
Ir skaityti neišmoko.

 

– Zuiki Puiki skeltanosi,
Pasimokyk – tai žinosi!
Mokytojas raito, suka
Zuikiui Puikiui dvejetuką.

 

Zuikis žiūri į dienyną
Ir galvelę panarina.
Sėda jis į savo vietą,
Ašarėlė ūsais rieda.

 

Daug zuikučių, daug mažų,
Juokias: “Zuiki, negražu!”

Zuikis Puikis bus kitoks -
Nesimokęs jis nešoks.

Bus patenkintas tėtukas
Zuikio Puikio dešimtukais.

Zuikių klasėj aš lankiausi
Ir mačiau ten ilgaausį.

Zuikis mokosi gerai.
Pasakyk, kaip tu darai?