Dar viena Justino Marcinkevičiaus poema „Greitoji pagalba“ su nuostabiomis Ingos Marčiukaitytės-Ereminienės iliustracijomis!
 
Nuo pūkinės pagalvėlės
Atsikėlė visos lėlės.
Tik lėlė Onutė rauda.
Gal Onutei pilvą skauda?
 
Gal Onutei dantys dygsta?
Gal jai baisiai bloga?
Gal Onutė šiaip sau pyksta?
Gal sugavo slogą?
 
Pasakyki man, Onele,
Kur tau skauda?
Ką tau gelia?
 
Bet Onelė nebegirdi,
Negeria kakavos,
Tik rankutėm laiko širdį,
Mažą širdį savo.
 
Šitiek popinta, tiek vargta,
Du kartus taisyta,
Gaus dabar lėlė in-fark-tą
Ar a-pen-di-ci-tą.
  
Justinas Marcinkevičius – lietuvių poetas, dramaturgas, vertėjas, visuomenės veikėjas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys. Gimė 1930 m. kovo 10 d. Važatkaimyje, Prienų r. Dar Alksniakiemio pradžios mokykloje susidomėjo lietuvių kalba, poezija, tad baigęs Prienų „Žiburio“ gimnaziją įstojo į Vilniaus universiteto istorijos ir filologijos fakultetą studijuoti lietuvių kalbos ir literatūros.
 
Vėliau dirbo žurnalų „Genys“, „Pergalė“ redakcijose, o nuo 1965 m. atsidėjo rašymui.
 
Justinas Marcinkevičius vadinamas „Tautos poetu“,  pagrindinės jo kūrybos temos buvo Lietuva, Lietuvos istorija, jos gamta, kultūra ir žmogus, jo egzistencinė problematika. Tęsė neoromantinės lyrikos tradiciją. Viena svarbiausių poeto kūrybos atramų buvo lietuvių tautosaka, ypač liaudies dainos.
 
Už kūrybą ir nuopelnus Justinas Marcinkevičius pelnęs daugybę premijų ir apdovanojimų.
 
Poetas mirė 2011 m. vasario 16 d. Vilniuje.