Dar graikų filosofas Platonas (427–347 m. pr. m. e.) teigė, jog tam, kad suaugęs galėtų ką nors naudinga kurti, jis turi mokytis dar vaikystėje žaisdamas. Ir šiandien taip pat dažnai pasigirsta minčių, kad smarkiai plėtojant intelektą žmogaus emocinei raidai skiriama per mažai dėmesio. Dėl to būtina ieškoti naujų ugdymo (taip pat ir fizinio) formų, kurios garantuotų visapusišką vaiko lavinimą.

Šiame metodiniame leidinyje pateikiame žaidimų su parašiutu mokymo metodiką, kuri, manytume, pagyvins kūno kultūros ugdymo procesą, suteiks jam kito emocinio atspalvio. Šis metodas populiarus daugelyje pasaulio šalių, tikimės, jį pamėgs ir Lietuvos vaikai (tai pajusti turėjome galimybę, aprobuojant leidinyje pateiktus pratimus ir žaidimus su parašiutu). Žaidimai su parašiutu taikomi ne tik pradinių klasių mokiniams – juos mėgsta maži ir dideli, berniukai ir mergaitės, vyrai ir moterys, neįgalieji. Tai stipri paskata aktyviai fizinei veiklai, emociniams išgyvenimams. Veikla su parašiutu tarytum savaime kuria geranorišką, draugišką emocinę aplinką, pagrįstą pasitikėjimu ir savitarpio supratimu, aktyviu bendradarbiavimu. Kūno kultūros pamoka, kurioje vaikai pirmą kartą susipažįsta su parašiutu, palieka jiems gilų įspūdį. Atlikdami įvairius pratimus su parašiutu, vaikai tarsi žaidžia su savimi ir aplinkiniu pasauliu. Jiems suteikiama galimybė akimirksniu atsidurti dangaus mėlynėje, suktis pasakiškoje karuselėje, kopti į didžiausią kalną ar pasislėpti jo viduje. Tai dar viena džiugi akimirka, o jų vaikams tikrai nebūna per daug.

Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikai geriausiai lavėja per ritmo, takto išgyvenimą, todėl jų veikla turi būti pripildyta muzikos, ritmo elementų. Emocinga muzika, šypsenos veiduose, spalvingas, lengvai plevenantis parašiuto kupolas, graži gamta ar sporto salės aplinka skatina vaikus gėrėtis grožiu, lavina vaizduotę ir jausmus. O galbūt kuris nors iš dabartinių mažylių, sužavėtas parašiuto, pajus aviacijos potraukį ir ateityje taps garsiu oreiviu... Tai būtų nuostabu!

Tarytum girdime tylų prieštaravimą: „Iš kur gauti parašiutą?“, „Kaip jį pasidaryti? Ir taip begalės rūpesčių...“ Patikėkite, tai įmanoma. Pasiūti parašiutą galėtų padėti ir technologijų pamokos mokytojas, tėveliai. Jis tarnaus ne vienus metus. Parodykite savo išradingumą ir fantaziją, panaudodami įvairias plonos spalvingos medžiagos atraižas. O galbūt parašiutą jums padovanos atgyjantys Lietuvoje parašiutų sporto klubai? Naudokite parašiutą kūno kultūros pamokose, neformaliojoje veikloje, įvairiose sporto ir sveikatos šventėse.

Leidinio turinys susideda iš dviejų dalių. Pirmoje dalyje pateikiama medžiaga, kuri padės mokytojui suteikti vaikams žinių apie pirmųjų tyrinėtojų siekius, bandant įgyvendinti seną žmogaus svajonę skraidyti, apie parašiuto atsiradimo istoriją, jo konstrukcijos tobulėjimo kelią, parašiuto paskirtį, parašiutų sporto raidą. Lygiagrečiai pateikiamos žinios, leidžiančios suvokti, kad gamta iš savo slaptynių mums pateikia daugybę mįslių, didelių ir mažų. Ir tos mįslės, didelės ir mažos, laukia savo tyrinėtojų. Mokytojas, pateikdamas šios dalies medžiagą (ją galima taikyti per įvairias pamokas) gyvai, suprantamai ir emo-cingai, leis vaikams patirti pažinimo džiaugsmą, pajusti turinio paslaptingumą. O paslaptys vilioja!

Antroje dalyje analizuojama ritminių žaidimų su parašiutu svarba vaiko asmenybei plėtoti, žaidimų mokymo ypatumai, praktinė medžiaga.

Šioje knygoje nesiūlome gatavų receptų ar vienintelio „geriausio“ varianto. Mums labiausiai rūpėjo skatinti mokytoją ieškoti, kurti, interpretuoti. Galbūt girdėjote seną rytiečių sąmojį: kaip pagauti tigrą dykumoje? Labai paprastai: persijoti visą smėlį. Taip, matyt, ir su ugdymo problemomis – reikia nuolat „persijoti“ naujausią pedagogikos, psichologijos, metodikos ir dalyko literatūrą, kūrybingai taikyti praktinę patirtį, atsirinkti labiausiai patikusias idėjas ir kartu su vaikais ieškojimų ir atradimų keliu išmėginti tai, kas nauja, netikėta, linksma...