Adele Faber ir Elaine Mazlish – visame pasaulyje pripažintos ir daugybę apdovanojimų laimėjusios suaugusiųjų-vaikų santykių ekspertės. Jų dėstomos paskaitos ir sukurtos bendravimą gerinančios programos naudojamos tūkstančių įvairiausių grupių, o knygos išleistos daugiau nei dvidešimčia kalbų ir parduotos daugiau nei trijų milijonų tiražu.

 

 

1999 metais lietuvių kalba išleistos E. Faber ir E. Mazlish knygos „Laisvi tėvai, laisvi vaikai“ įžangoje rašoma: „Gyvenimas su vaikais, nesvarbu, kokie įgudę bebūtų tėvai ir kokie žavingi vaikai, yra sekinantis ir painiavos kupinas darbas, kuriame neįmanoma išvengti sunkių išmėginimų ir konfliktų. Kai norime, kad vaikai būtų ramūs, jie triukšmauja, kai norime skirti laiko sau – jie ima reikalauti dėmesio... Tačiau pabandykite užduoti sau klausimą: koks svarbiausias jūsų, kaip tėvų tikslas? Atsakymai „pagerinti tėvų ir vaikų santykius“. „Surasti geresnių būdų bendrauti su vaikais“ ir pan. yra geri, tačiau argi ne svarbiausia, kad vaikai išaugtų žmoniški ir stiprūs? „Kas iš to, – klausia psichologas Dr. Ginotas, – jei turime tvarkingą, mandagų ir nuostabų jaunuolį, kuris mato kenčiančius žmones ir nė piršto nepajudina, kad pamėgintų jiems padėti? Ko pasiekėme, jei užauginome be galo protingą vaiką, tačiau jis naudoja savo intelektą manipuliuoti kitais? Ir ar tikrai norime vaikų, kurie taip puikiai geba prisitaikyti, kad prisitaiko net ir neteisingoje situacijoje?“

 

Knygoje kaip potekstė kone kiekviename puslapyje aidi pagrindinė mintis – kiekvienas su vaiku susijęs veiksmas yra prasmingas, apskaičiuotas, kad vienaip ar kitaip veiktų asmenybės formavimąsi. Apibūdindami vaikui jo problemas ir leisdami suprasti savo jausmus, mes tarsi sakome: „Matau tavyje asmenybę, kur sugeba pati sau padėti“. Maža to – mes šitaip bendraudami su vaiku jam pasakome: „kai turi problemų, mes tavęs nekaltiname“, „Kai turi problemų, sutelkiame dėmesį į jų sprendimus“, „kai turi problemų, ištiesiame vienas kitam pagalbos ranką“. Skaityti plačiau