PRATARMĖ

Švietimo kokybės turi siekti tinkamai informuota visuomenė

Ši knyga yra atsakas į rinkos ekonomikos sąlygomis Lietuvos visuomenėje išaugusį informacijos poreikį, padidėjusį imlumą jos turiniui, formoms, būdams. Knygos turiniu autorės siekia skatinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo sektoriaus įsijungimą į visuomenės informavimo procesus ir kurti tėvų ar kitų suinteresuotųjų grupių poreikius atitinkančias sistemas. Taip bus galima siekti ne tik platesnio visuomenės grupių dalyvavimo, bet ir informacijos, kurios pagrindu galima stebėti ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, kontroliuoti vaikų ugdymo valdymo kokybę.

Be to, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare atsirado būtinumas perimti kitų šalių (Europos Sąjungos senbuvių) ir pasaulio patirtį, kuri nors ir skiriasi nuo Lietuvos, tačiau demokratijos kultūros ir rinkos ekonomikos šalyse (kokia dabartiniu metu tapo ir Lietuva) yra daug kuo panaši. Informaciją siekiama tiek decentralizuoti, tiek ir centralizuoti, valstybei prisiimant tam tikrus įsipareigojimus dėl gyventojų informavimo, nes būtent informacija sustiprina dėmesį ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigoms (kaip švietimo, socialinės paramos, pagalbos šeimai ir vaikui grandims) ir skatina suinteresuotųjų grupių domėjimąsi vaikų ugdymo kokybe. Kartu tinkamo turinio informacija suteikia visuomenei (tėvams ir kitoms grupėms) ne tik geresnių glimybių dalyvauti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo valdymo procesuose, bet ir sprendimų priėmimo laisvę. Todėl šioje knygoje pateikiami ES šalių, kurių informavimo sistema gali būti priimtina Lietuvai (visų pirma Skandinavijos), patirtis, taip pat ir nuo Lietuvos geografiškai gana nutolusių šalių, tokių kaip Japonijos, JAV, pa-tirtis. Pastarųjų dviejų šalių patirtis analizuojama būtent todėl, jog yra išskirtinė, unikali, sukurta šių šalių pastangomis ir atliepianti informacijos valdymo (vidinio ir išorinio) per viešuosius ryšius galimybes. JAV patirtis išsiskiria tuo, jog perteikiant informaciją įvairioms gyventojų grupėms, naudojami aktyviojo mokymosi būdai ir formos (diskusijos, debatai, darbas grupėse) ir taip skatinamas informacijos funkcionavimas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų viduje.

Knygoje pateikiama ir analizuojama empirinio tyrimo, atlikto ŠMM užsakymu („Gyventojų informavimo apie ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą būklė ir patirtis“, 2009 m.), medžiaga, liudijanti apie visuomenės grupių informavimo situaciją Lietuvoje. Pateikiamos rekomendacijos šiai situacijai gerinti. Tyrimo duomenys leidžia spręsti apie Lietuvoje įsivyravusias tradicijas, pateikiant informaciją tėvams, kurių vaikai lanko ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo įstaigas ir tiems tėvams, kurių vaikai minėtų įstaigų nelanko. Išryškėjo, jog paisoma bene vienintelės informacijos funkcijos, t. y. tėvų vykdomosios veiklos inicijavimo, dalijant informaciją į dvejopo pobūdžio turinį: ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigos funkcionavimo tvarkos bei personalo valdymo. Pedagoginio pobūdžio informacija tėvams ir kitoms suinteresuotosioms grupėms dažniausiai teikiama įstaigos pedagogų. Konsultuojamojo (patariamojo) pobūdžio informacijos tėvams mažai, nors jie nori jos gauti kuo daugiau. Tėvai pageidauja, jog pedagogai padėtų jiems atsakyti į konkrečius vaiko ugdymo klausimus, pavyzdžiui: „Kaip man padėti vaikui mokytis namuose ar darželyje?“ „Kaip aš galiu įsijungti į vaiko ugdymo gerinimą, problemų sprendimų priėmimą darželyje?“ ir kt. 

Knyga skiriama Lietuvos miestų, rajonų savivaldybių administratoriams, švietimo skyrių vedėjams, specialistams, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų vadovams, pedagogams bei visoms visuomenės grupėms (visų pirma  tėvams, šeimos, vaiko interesus atstovaujančioms nevyriausybinėms organizacijoms), suinteresuotoms informavimo kokybės gerinimu ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo sektoriuje.

Knygos autorės bus dėkingos visiems už pastabas, pasiūlymus, diskusijas dėl knygoje pateiktų idėjų bei empirinio tyrimo duomenų. 

Knygos autorės