Jums reikės:
  • keturių plastikinių stiklinaičių, flomasterio;
  • druskos;
  • keturių dubenėlių;
  • kailio atraižėlės ar vatos.
Į stiklines įpilkite po lygiai vandens ir vieną iš jų pažymėkite flomasteriu ties vandens paviršiumi. Nakčiai pastatykite šias stiklines į šaldiklį. Ryte pažiūrėkite, ar pasikeitė vandens lygis, kai jis tapo ledu.

Dabar pasiūlykite vaikui atspėti, kur ledas ištirps greičiau: dubenėlyje su šaltu vandeniu, dubenėlyje su karštu vandeniu, tuščiame dubenėlyje ar dubenėlyje, kuriame stiklinė apvyniota kailiu (kailį galima pakeisti ir paprasčiausia vata). Eksperimentą atlikite kartu. Laikrodžiu fiksuokite, per kiek laiko ištirpo ledas. Pamatysite, kad ledas „su kailiniais“ tirpsta lėčiau nei ledas tuščiame dubenėlyje.

Atkreipkite vaiko dėmesį į tai, kad dubenėlyje su vandeniu ledas neskęsta. Nors didelė dalis ledo yra po vandeniu, jis gerai plaukia. Paaiškinkite, kad būtent dėl to ledkalniai yra labai pavojingi – juk virš vandens būna tik jo viršūnėlė, o po vandeniu yra apie 80 proc. jo tūrio. Šiuo metu labai tiktų papasakoti ir istoriją apie „Titaniką“.

O ar žinote kaip padėti ledui ištirpti? Pabarstykite jį druska.

Kas vyksta?
Vanduo, skirtingai nei visos kitos medžiagos, pasižymi nuostabia savybe plėstis, mažėjant temperatūrai (mažiausias vandens tūris būna kai temperatūra yra -4°C). Dėl to mūsų ledas stiklinėje užims daugiau vietos nei vanduo, iš kurio jis susidarė. Jei buteliuką su vandeniu padėtume į šaldiklį, jis tikriausiai suskils.

Taip įvyksta todėl, kad vanduo, šaldamas į ledą, maždaug dešimtadaliu išsiplečia. Nustebinkite vaiką papasakodami, kad dėl besiplečiančio visomis kryptimis ledo spaudimo skyla netgi tvirtas akmuo ir sudraskomas plienas. Nenuostabu, kad žiemomis taip dažnai sproginėja vandentiekio vamzdžiai, jei juose užšąla vanduo.

Vanduo yra laidesnis šilumai nei oras ir būtent dėl to ledas tuščiame dubenėlyje tirpsta lėčiau nei inde su vandeniu. Kailis nešildo, o atvirkščiai, trukdo šilumai patekti iš aplinkos prie ledo. Todėl, kad vandentiekio vamzdžiai netrūkinėtų per šalčius, juos reikia apšiltinti, kitaip tariant, apvynioti kuo nors, pavyzdžiui, akmens ar stiklo vata.

Dar viena anomalija: ledo tankis yra mažesnis nei vandens. Dėl to ledas neskęsta, o vanduo upėse neužšąla iki dugno. Jei vanduo šaldamas trauktųsi, kaip ir beveik visos kitos medžiagos, tai vandenyje susidaręs ledas neplaukiotų paviršiumi, o skęstų. Ir tuomet negalėtume užsiimti tais nuostabiais dalykais, kuriuos darome kiekvieną žiemą.

Sūdytas ledas tirpsta greičiau dėl to, kad vandeninio druskos tirpalo užšalimo temperatūra yra žemesnė nei gėlo vandens.