Na ir vasarėlė! Kiek saulės, kiek šilumos ir smagaus gaudimo. Ir didelis, ir mažas, taškuotas ir dryžuotas, visi pievos vabzdžiai vabzdeliai pamiršo rūpesčius ir gyvena kaip išmanydami, žieduos medų laižydami, lapelius grauždami ar šiaip be svarbaus reikalo šnekučiuodami. Sudėtingas vabzdžių pasaulis – po lietaus, švystelėjus saulutei, galima pamatyti dešimtis rūšių. Jeigu kartu su jumis keliautų specialistas entomologas, tikrai be vargo surastų šimtą vabzdžių rūšių.

 

Vabalai – vabzdžių klasės būrys. Tai pats gausiausias atrastų rūšių skaičiumi būrys ne tik tarp vabzdžių, o ir vi­soje gyvūnų karalystėje. Taigi, anksti pavasarį su ugdytiniais pradėjome tyrinėti žemės paviršiuje kas gyva ir juda. Atlikome tiriamąjį darbą: pradžioje vaikus sudominome epizodiškai, parinkdami  gyvenimišką tyrimą, o paskui  sužadinome žinių troškimą. Tyrinėdami vai­kai patys tapo žinių ieškotojais. Gamtinius objektus (vabalus, augalus) nusprendėme fotografuoti.

 

Į prasmingą aplinkos pažinimą ir norą patirti ieškojimų bei atradimų džiaugsmą įsitraukė ir šeimos. Vasarą šeimos kartu su vaikais pasitelkusios į darbą dvasinį veiklumą, sugebėjo palaikyti džiaugsmingą vaikų nuotaikąir nepraleido žavių akimirkų gamtoje, t.y. fotografavo vabalus. Iš pateiktų originalių  vabalų nuotraukų  kuriamas albumas „Gėlėta pieva vabalų pasauliui“.  Vaikai įspūdžiais pasidalino su draugais, juk kiekvienas nufotografuotas vabalas - tai vienokia ar kitokia istorija, mažytė gamtos grožio dalelė. Vaikai žiūrėjo nuotraukas susidomėję, jas aptarė.

 

„Nėra patrauklesnio, įdomesnio, labiau žiniomis praturtinančio užsiėmimo, kuris galėtų daugiau duoti, atgaivinti, nudžiuginti, nuraminti ir kai rei­kia paguosti, negu stropus, ramus, aktyvus nuosta­biosios gamtos tyrimas" (Dystervėgas A.).