Emokykla.lt
Populiarios temos:
Edukacija Projektai Kompleksinė pagalba Specialieji poreikiai Skaitymas Vaiko kalba Vaiko raida Vaiko sveikata Vaiko ugdymas  
Vartotojų straipsniai Vilniaus lopšelyje-darželyje „Pipiras“ puoselėjamas tautiškumas
 

Vilniaus lopšelyje-darželyje „Pipiras“ puoselėjamas tautiškumas

2016-03-29
Vilniaus lopšelyje-darželyje „Pipiras“ puoselėjamas tautiškumas
Asta ŠIAULIENĖ
Vilniaus lopšelis-darželis „Pipiras“
Siekdami puoselėti vaikų tautinį ir kultūrinį tapatumą, pilietiškumą, Vilniaus lopšelyje-darželyje „Pipiras“ inicijavome projektą „Šalis ta – Lietuva vadinas“.
Tautiškumo puoselėjimas ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikus šiandien itin aktualus. Pasak Daivos Krasnickienės (2009) „tautiškumas siejamas su sąmoningu asmens apsisprendimu save priskirti tam tikros tautos sukurtai kultūrinei grupei, kurią sieja bendra kalba, istorinė atmintis, etniniai papročiai ir tradicijos. Asmenybė, perimdama savo tautos dvasines vertybes, per nacionalinius simbolius, istorijos paminklus, tautines bei valstybines šventes ir kt., išsiugdo pagarbos ir meilės gimtinei jausmus, kurie yra pilietiškumo garantas“. Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje (2014) nurodoma ugdymą grįsti žmogiškosiomis, tautinėmis ir pilietinėmis vertybėmis, orientuotomis į vaiko gyvenimui reikalingų socialinių, kultūrinių kompetencijų plėtojimą.
 
Kompetencijos ir bendrieji gebėjimai ugdomi integraliai įvairių veiklų metu. Siekiant puoselėti tautiškumo vertybes svarbu kūrybiškai paruošti grupės aplinką, pateikti įdomias ir tinkamas vaizdines priemones, organizuoti ugdymą ne tik grupėje, bet ir lauke, ekskursijose, išvykose. Įprastos aplinkos pakeitimas yra svarbus veiksnys, siekiant ugdyti tautiškumą, formuojant tokias asmens savybes, kaip meilę gamtai, tėvynei, savo kraštui (Krasnickienė D., 2009).
 
Vilniaus lopšelis-darželis „Pipiras“ įsikūręs Vilniaus centre, todėl yra puikios galimybės aplankyti žymias Vilniaus vietas, muziejus, kur vaikai gali sužinoti apie Lietuvos istoriją, kalbą, papročius ir tradicijas. ugdytis šiuolaikiškais į vaiko kompetencijas orientuotais patirtinio ugdymosi būdais.
 
Siekdami puoselėti vaikų tautinį ir kultūrinį tapatumą, pilietiškumą, skatinti domėtis ir tyrinėti artimiausią socialinę ir gamtinę aplinką, žmonių sukurtas vertybes, aktyviai veikiant bei įprasminant savos žinias ir patyrimą įvairiose aplinkose, inicijavome projektą „Šalis ta – Lietuva vadinas“. Projekte dalyvavo priešmokyklinio ugdymo grupių vaikai, darželio darbuotojai. Projektas vyko visą mėnesį.
 
Kartu su vaikais domėjomės Lietuvos istorija, kalba, liaudies tradicijomis ir papročiais, senaisiais amatais. Projekto metu lankėmės Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Gedimino pilyje, Valdovų rūmuose, Vilniaus centrinės bibliotekos Kalvarijų filiale, Vilniaus puodžių ceche, Senųjų amatų dirbtuvėse. Ekskursijų ir edukacinių užsiėmimų metu kartu su vaikais susipažinome su Lietuvos istorija, valstybiniais simboliais, architektūra, žymiais kultūros objektais ir kūriniais,  lietuvių kalba ir literatūra, tradicijomis ir papročiais, senaisiais amatais.
 
Lietuvos nacionaliniame muziejuje dalyvavome edukaciniuose užsiėmimuose „Duonelės kelias“ ir „Vaikai ir žaislai“ , kurių metu klausėmės pasakojimų apie darbus ir pramogas senovėje, galėjome apžiūrėti, paliesti senovinius įrankius, žaislus, išbandyti jų veikimą. Vėliau apžiūrėjome muziejaus ekspozicijas – Žalgirio mūšio maketą, tautinius rūbus, karių ginkluotes, senovinių namų patalpas su to meto baldais, indais ir kitomis detalėmis, „Misija Sibiras“ fotografijų parodą „10 metų gyvos istorijos“.
 
Užkopę į Gedimino pilies kalną pilies bokšto muziejuje sužinojome Vilniaus kūrimosi ir pilies gyvavimo istoriją, apžiūrėjome įdomius senovinius eksponatus, matavome pilies sienų storį, klausėmės gido pasakojimų apie Baltijos kelią, Lietuvos nepriklausomybės istoriją, pilies bokšto apžvalgos aikštelėje grožėjomės Vilniaus panoramos vaizdais.
Lankydamiesi Valdovų rūmuose tapome to meto valdovais. Žemutiniame aukšte apžiūrėjome archelogų atkastus rūmų griuvėsius. Pakilus į antrą aukštą gidas išdalino mums korteles su paveikslėliais, pagal kuriuos ieškojome senovinių daiktų, spėliojome, kokie tai daiktai, lyginome juos su dabartiniais atitikmenimis. Trečiajame muziejaus aukšte apžiūrėjome rūmų menes, senovinius didikų baldus, rūbus, karūnas, kitus prabangos daiktus bei Lietuvos kunigaikščių portretus. Renesanso audiencijų menėje tyrinėjome Lietuvos miestų herbus.
 
Svečiuodamiesi Vilniaus centrinės bibliotekos Kalvarijų filiale domėjomės lietuvių literatūra, vaikų rašytojais, klausėmės bibliotekininkės pasakojimų apie Aukštaitijos regioną, vartėme įvairias knygas. Bibliotekininkė papasakojo apie vaikų skyriuje veikiantį Hario Poterio klubą, paskaitė mums ištrauką iš knygos, o susitikimo pabaigoje linkėjo mylėti savo kalbą ir puoselėti draugystę su knyga.
 
Vilniaus puodžių centre susipažinome su keramikos istorija ir puodžiaus amatu. Kartu su meistrėmis lipdėme ir dekoravome molio dirbinius, stebėjome, kaip staklėmis žiedžiami moliniai puodeliai. Senųjų amatų dirbtuvėse, besiklausydami pasakų ir pasakojimų apie senovėje naudotus įvairius pluoštus, jų verpimą, audimą, sužinojome kaip atsiranda siūlas, audinys, pabandėme verpti senoviniu rateliu, pasigaminome siūlų apyrankes.
 
Grįžę vaikai aktyviai dalijosi įspūdžiais, diskutavo, kodėl reikia gerbti savo šalį, kalbą, istoriją, tradicijas. Vaikai piešė ekskursijose patirtus įspūdžius, darė įvairius darbelius, kuriais puošė grupę, taip įprasmindami savo patirtį. Kartu su vaikais klausėmės lietuvių liaudies dainų, pasakų, minėme mįsles, ieškojome įvairios informacijos apie Lietuvą, dalijomės savo žiniomis ir patyrimais su draugais ir suaugusiaisiais.
Ruošdamiesi valstybinėms šventėms ir Kaziuko mugei, priešmokyklinukai noriai mokėsi šokius, dainas, eilėraščius spektakliui, daug repetavo. Projektą vainikavo bendras grupių „Nykštukai“ ir „Bitutės“ spektaklis „Gedimino sapnas“, kurį padovanojome darželio bendruomenei Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga.
 
Projektas buvo įdomus ir prasmingas, nes suteikė galimybę vaikams, o tai pat ir mums, pedagogams, įtvirtinti nuostatą gerbti ir mylėti savo šalį, didžiuotis savo tautybe, branginti gimtąją kalbą, savo tautos istoriją, tradicijas ir papročius.
Šaltiniai:
  1. Krasnickienė, D., (2009). Tautinio ugdymo perspektyva ikimokykliniame ugdyme (Vytauto Didžiojo universitetas). Prieiga internetu: http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20090803_083512-50696
  2. Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa (2014)