Emokykla.lt
Vartotojų straipsniai Vaikų mityba namuose ir mokykloje: ką svarbu žinoti?
 

Vaikų mityba namuose ir mokykloje: ką svarbu žinoti?

2016-01-21
Vaikų mityba namuose ir mokykloje: ką svarbu žinoti?
Miglė RIMEIKĖ
VšĮ „Šiaurės licėjus“
Vaikai mokykloje ar darželyje praleidžia didžiąją dienos dalį, o jų gera mityba būnant ne namuose – itin opus klausimas tėvams, kurių vaikai ugdymo įstaigoje dažniausiai valgo ne tik pietus, bet ir pusryčius bei vakarienę.
Maitinimo paslaugas Vilniaus darželiams bei mokykloms teikiančios įmonės „Voverės“ dietistės Rūtos Doviltytės ir „Šiaurės licėjaus“ direktorės Jovitos Starkutės teiraujamės, į ką itin svarbu atkreipti dėmesį, kalbant apie vaikų mitybą tiek namuose, tiek ugdymo įstaigose.
 
Kasdienė vaikų mityba – į ką svarbu atkreipti dėmesį?
 
Rūta Doviltytė pastebi, kad vaikams, kaip ir suaugusiesiems, rekomenduojama valgyti dažnai, bet mažomis porcijomis, tuo pačiu metu kiekvieną dieną. Vaikai turėtų valgyti 5 kartus per dieną: 3 pagrindiniai maitinimai ir 2 užkandžiai. Žinoma, atsižvelgiant į vaiko (ir darželio / mokyklos) dienotvarkę, valgymo laikas gali būti koreguojamas, tačiau svarbu, kad vaikai kasdien valgytų tiek kartų, kiek yra įpratę. Labai svarbu, kad vaikas suvoktų ir atskirtų, kada yra valgymo metas, o kada – žaidimų. Valgymas turi būti tokia pati įtraukianti ir vaiko dėmesio reikalaujanti veikla, kaip ir bet koks kitas užsiėmimas.
 
Labai svarbu, kad vaikai kasdien gautų įvairių maisto medžiagų. Tai galima pasiekti pasirūpinant, kad mažyliai kasdien valgytų skirtingą maistą ir gautų ir baltyminio maisto (neriebios mėsos, varškės ir kitų pieno produktų, ankštinių), ir angliavandenių (kruopų, pilno grūdo duonos, daržovių ir vaisių). Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad geriausias gėrimas yra vanduo – ne vaisvandeniai ar saldžios sultys. Kad vanduo būtų skanesnis, jį galima pagardinti skiltele citrinos, apelsino ar greipfruto.
 
Svarbu ne tik maisto paruošimas, bet ir produktai
 
„Vaikams tiekiamas maistas turi būti tausojantis – ruoštas garuose, virtas, troškintas ar keptas konvekcinėje krosnyje. Tokiu būdu paruoštas maistas išlaiko savo gerąsias maistines savybes. Įmonėje „Voverės“ maistą apdoroti termiškai visada stengiamės garuose, nenaudodami papildomų riebalų. Tokiu būdu produktai išlaiko savo natūralų skonį ir sultis. Vaikai nemėgsta neaiškių patiekalų, todėl ruošiant maistą pagrindinis reikalavimas visada yra paprastumas ir aiškumas – pamatęs maistą vaikas turi iškart suprasti, kas tai yra. Stengiamės, kiek įmanoma, patiekti viską atskirai, nemaišyti. Niekada karšto patiekalo neduodame su padažu – viskas turi būti patiekiama atskirai, patiekalai jokiu būdu negali liestis – vaikai labai vertina patiekalų privatumą“, – pasakoja maisto tiekimo įmonės „Voverės“ dietistė Rūta.
 
Kokią papildomą naudą vaikams suteikia valgymas drauge?
 
„Šiaurės licėjaus“ direktorė J. Starkutė pastebi, kad valgymas – tiek mokykloje, tiek namuose – turi būti tam tikras ritualas: neskubant, aptariant dieną, tuo pačiu ir mokantis. Maisto gaminimas ir valgymas – tai metas, kuomet susirenka visa šeima kartu ir tai turėtų tapti svarbia šeimos tradicija ir vertybe. Labai svarbu, kad visi šeimos nariai gamintų maistą, aptartų gaminimo procesą ir dalintųsi atsakomybėmis, o valgydami – dienos įspūdžiais ir pasiekimais. 
 
Vaiko valgymo įpročiai mokykloje priklauso nuo šeimos tradicijų. Vaikas tikrai nesusiformuos sveikos mitybos įgūdžių, jei tėvai ir kiti šeimos nariai valgys daug beverčio, nesubalansuoto maisto. Tačiau tai nereiškia, kad sveikai besimaitinančių tėvų vaikai visada noriai valgo sveikuoliškus patiekalus. Vaikams labai svarbu rodyti pavyzdį. Todėl vien mokykloje valgomas sveikas maistas neskatins jo valgyti, jei vaikas žinos, kad grįžęs namo sulauks kitokio maisto.
 
Yra šeimų, kuriose sprendimai dėl maisto gaminimo paliekami mamai, kiti šeimos nariai tiesiog privalo valgyti tai, kas pagaminta, ir viskas. Tačiau vaikui reikia matyti priežastis ir pasekmes, mokytis planuoti, dalyvauti namų ūkyje, būti aktyviai veikiančiu šeimos nariu. Svarbu, kad  sudarant valgiaraštį namuose dalyvautų visi šeimos nariai. Tokiose diskusijose vaikas turi galimybę išmokti susitarti, ieškoti visiems priimtinų sprendimų. Tuomet ir nelabai skanų maistą valgyti lengviau, nes vaikas žino, kad kitą dieną kiti derinsis prie jo norų. Suaugusieji pernelyg dažnai linkę nuvertinti vaikus, galvodami, kad su jais neįmanoma susitarti. Tačiau vaikai pajėgūs diskutuoti, daryti nuolaidas, jei jaučia, kad į juos žiūrima rimtai. Kai vaikas dalyvauja priimant sprendimą, jam lengviau jį vykdyti.
 
„Būtina įtraukti vaiką ir į pirkimo, gaminimo procesą: eikite kartu apsipirkti, sudarykite produktų sąrašą, paskatinkite vaiką rasti  reikiamus ingredientus parduotuvėje, kartu ruoškite patiekalą. Tai, ką kartu rinkotės, pirkote ir gaminote, vaikas daug noriau išbando ir ragauja. Kai renkatės produktus parduotuvėje, paklauskite vaiko (net jei jis visai mažas), kurias kruopas geriau pirkti, kuris pieno pakelis jam labiau patinka. Ruoškite valgį drauge kuo dažniau – leiskite vaikams gaminimo metu išsiterlioti, bandyti (net jei ir nelabai pavyksta). Tegul tam tikri valgio ruošimo darbeliai, kuriuos jie mėgsta atlikti, priklauso tik jiems“, – pastebi „Šiaurės licėjaus“ vadovė.
 
Ar visada yra gerai leisti vaikams rinktis maistą ir patiekalus?
 
„Kai vaikai pasirenka, ko norėtų tą dieną – tada viskas gerai, bet jeigu vaikai nevalgo nieko arba renkasi vis tą patį ar vos iš keleto tų pačių patiekalų kas dieną, tada tai tampa problema. Jeigu norime plėsti jų pasaulėžiūrą ir lavinti skonį, tuomet, žinoma, reikia rasti būdus juos sudominti vis pabandyti ką nors naujo“, – teigia R. Doviltytė. Naujo skonio maistą vaikui reikia suvalgyti maždaug dešimt kartų, kad jam tai taptų pažįstama ir priimtina. Tokiu atveju būtina, kad šalia būtų suaugusysis, kuris sugebėtų vaiką kaskart sudominti paragauti, pabandyti. Svarbi tampa ir socialinė aplinka – vaikai linkę dairytis į kitus vaikus, dažnai vaikų grupėse būna vaikai „lyderiai“, kurie formuoja kitų vaikų nuomonę.
 
„Voverių“ dietistė pasakoja, kaip kartą vaikui davė pabandyti cannelloni (makaronų vamzdeliai, įdaryti mėsos faršu) – jam patiekalas buvo naujas, bet kai paaiškino, kad tai yra mėsa ir makaronai – dalykai, kuriuos abu jis labai mėgsta, vaikas išdrįso paragauti ir iškart patenkintas pasakė „va šitaip turi atrodyti tikra dešrelė“. Tada kiti vaikai taip pat pradėjo valgyti ir visiems patiko. Šiuo atveju, žinoma, jokių naujų produktų jie nepabandė, nes ir makaronai, ir mėsa visiems vaikams gerai pažįstami, tačiau svarbu, kad jie drįso paragauti kažką naujo ir jiems patiko.
 
Mityba ugdymo įstaigoje – su kokiomis problemomis susiduriama dažniausiai ir kaip jos sprendžiamos?
 
„Šiaurės licėjaus“ vadovės Jovitos Starkutės teigimu, viena dažniausių problemų – tam tikrų produktų nevalgymas, dažniausiai – daržovių ir košių. Svarbu suprasti, kad nenoras ragauti daržoves yra natūralus daugumos vaikų raidos etapas. Sulaukę 5–9 metų amžiaus dauguma vaikų šią problemą „išauga“ ir valgo praktiškai viską. Labai svarbi patiekiamo maisto išvaizda ir kvapas. Pavyzdžiui, dažnam vaikui nepatinka virtos morkos, tačiau jis mielai valgo šiaudeliais supjaustytas morkas. Tad siekiant vaikus skatinti valgyti sveiką maistą reikia kūrybingumo, kantrybės ir nuoseklumo.
 
Žaidimai puikiai motyvuoja vaikus ir daro valgymą gerokai įdomesniu procesu. Tačiau reikia neužsižaisti. Svarbu, kad žaidimas būtų ugdomasis, žadinantis smalsumą ir norą paragauti. Jei noras nepadidėja, reikia atsitraukti. „Šiaurės licėjuje“ dažnai naudojame daržovių spalvas (vaikai jas išvardija), formas (į ką panašios daržovės?), sugalvojame patiekalams įdomius pavadinimus, nes smagūs ir linksmi pavadinimai, įvairios formos skatina vaikus rinktis net ir mažiau mėgstamus patiekalus.
 
Po kiekvienų pusryčių, pietų ir vakarienės mūsų mokiniai vertina patiekalus – žymi pliusus ir minusus vertinimo lentoje labiausiai ir mažiausiai patikusiems patiekalams. Tai tam tikra žaidimo forma, tačiau ji visuomet skatina mokinius paragauti, kad galėtų vertinti patiekalą. Taip stebime tam tikrų patiekalų vartojimo progresą.
 
Ką darome, jei matome minusus? Kalbamės, diskutuojame, patys gaminame ir ragaujame. Labai svarbu mokiniams susipažinti su maistą gaminančiais darbuotojais, pasikalbėti, kad šie paaiškintų, kodėl patiekalams naudojami vieni ar kiti produktai, kokia jų nauda vaiko organizmui, kiek energijos jie suteiks. Šis praktinis apsilankymas ir pažintis ypatingai padeda – po apsilankymo maistą gaminančioje įmonėje, susipažinus su virėjomis vaikų valgumas ne tik pakilo, bet ir pradėjo valgyti tuos produktus, kurių iki to laiko nemėgo.
 
Koks maistas ir kaip parenkamas vaikams ugdymo įstaigose?
 
„Visų pirma, vaikams galima duoti tik tuos produktus ir patiekalus, kurie yra leistini vaikų mitybai“, – pastebi dietistė R. Doviltytė. Tai reiškia, kad negalima vartoti jokių konservuotų produktų, šaldytų pusfabrikačių ar gruzdintų patiekalų. Svarbiausia dalis yra sudaryti tokį vaiko dienos valgiaraštį, kuriame vaiko dienos energetinė norma būtų išgaunama iš kuo natūralesnių produktų – mėsos, žuvies, daržovių, vaisių, o ne „blogųjų angliavandenių“: saldintų arbatų, riebių padažų ar pan. Taip pat labai svarbu atsižvelgti į sezoniškumą ir, kai tik yra galimybė, vaikams duoti kuo daugiau šviežių daržovių, salotų ir vaisių bei uogų.
 
Valgymo drauge mokykloje nauda vaikams
 
Valgymas mokykloje taip pat turi būti tam tikras ritualas. Kiekvieno valgymo metu vyksta tam tikras ugdymas(is). Prieš valgant svarbu aptarti, ką valgome, kokie ingredientai sudaro valgomus patiekalus, kokios spalvos vyrauja lėkštėje, kuriam maisto piramidės aukštui valgomi produktai priklauso. Dėdamiesi maistą mokomės saikingumo ir savarankiškumo įsidedant, sutvarkant aplinką po valgio. Valgydami mokomės valgyti su stalo įrankiais ir kalbame apie stalo etiketą.
 
Labai svarbu vaikui paaiškinti, kodėl reikia valgyti daržoves.Jums sveika vaiko mityba turbūt yra svarbiausias motyvas, tačiau vaikui „sveika–nesveika“ yra kiek per sudėtingos sąvokos, ypač jei jis iš esmės jaučiasi gerai. Rinkitės konkretesnius ir vaikui geriau suvokiamus argumentus: „Kad augtum didelis“ (nes tai svarbu visiems vaikams), „Kad būtum stiprus kaip tėtis“, „Kad neskaudėtų pilvuko“ (pavyzdžiui, jei vaikui dėl ląstelienos trūkumo kietėja viduriai) ar panašiai. Rezultatas bus vertas pastangų – valgymo metas taps maloniu ir lengvu procesu.