Emokykla.lt
Vartotojų straipsniai Vaikai valandėlei tapo mažaisiais mokslininkais
 

Vaikai valandėlei tapo mažaisiais mokslininkais

2016-04-05
Vaikai valandėlei tapo mažaisiais mokslininkais
Aida MAKUTĖNIENĖ
Vilniaus lopšelis-darželis „Krivūlė“
Vilniaus lopšelio-darželio „Krivūlė“ ugdytinių tėveliai noriai prisideda prie grupės vaikų ugdymosi, supažindindami vaikus su savo profesijomis.
Kai priešmokyklinukės Kristinos mama, Valstybinių mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centro mokslo darbuotoja dr. Rūta Aldonytė, netikėtai pasisiūlė vaikus supažindinti su ląstelėmis, mikrobais ir pačiu tikriausiu mikroskopu, jokiu būdu nepraleidome šio pasiūlymo.
 
Vaikai sužinojo, ką veikia mokslininkai biologai, kuo jų darbas svarbus ir ypatingas. Vaikai buvo nekantrūs ir nuolat klausinėjo: „Ar moksliniai tyrimai tęsiasi ilgai?“, „O tyrimams metai ar du, tai ilgai?“, „O kur tuos tyrimus vėliau panaudoja?“.
 
Dr. Rūta Aldonytė stengėsi vaikams suprantamai paaiškinti ir atsakyti į kiekvieną juos dominantį klausimą, o kad būtų aiškiau, pateikė daug nuotraukų bei iliustracijų. Vaikai sužinojo, kas yra ląstelė, bakterijos, imunitetas, mikrobai.
 
Mokslininkė pasakojo ne tik apie  augalų, bet ir apie žmogaus ląsteles, bakterijas. Vaikų klausimai nesiliovė: „Kodėl bakterijų negali būti po vieną?“, „Ar gyvūnams irgi taip pat yra?“, „Kaip pasidaro pelėsis?“. Vaikai sužinojo, kad ne visi mikrobai yra blogi. Pasirodo, gerų ir reikalingų žmonėms mikrobų yra daug daugiau, todėl nereikia bijoti lauke išsipurvinti. „Išsivolioti purve yra labai sveika“, – šypsojosi mokslininkė. Vaikai taip pat sužinojo, kad kai kurie mikrobai sugadina maistą, o kai kurie – jį pagardina,  pavyzdžiui, mikrobai sukuria skanų pelėsinį sūrį arba duoną padaro puria.
 
Vaikai pažintį su ląstelėmis ir mikrobais pratęsė juos piešdami, o tuomet jų laukė įdomiausioji dalis – augalo, šiuo atveju svogūno, taip pat  jogurto ir žmogaus skruosto ląstelių stebėjimas pro mikroskopą.
Ne tik vaikai, bet ir aš su nekantrumu laukiau savo eilės prie mikroskopo, kad galėčiau viską pamatyti savomis akimis. Labiausiai mane žavėjo vaikų emocijos ir jų patirtas atradimo džiaugsmas. Nė vienas neliko nusivylęs. Vaikai galėjo netgi patys savarankiškai sureguliuoti mikroskopo okuliarus tam, kad apžiūros objektas būtų reikiamame aukštyje ir būtų patogu jį stebėti.
Nuostabiai praleidę laiką, sužinoję daug naujovių ir prisilietę prie tikro mikroskopo, patys pasijutome tikrais mokslininkais. Nuoširdžiai padėkojome Kristinos mamytei už galimybę prisiliesti prie tokios paslaptingos mokslininko profesijos. Galbūt tokiu būdu vaikams suteikiame galimybę atrasti savąją pašaukimo gyslelę?