Emokykla.lt
Vartotojų straipsniai Šiuolaikiniai vaikai priverčia keistis ugdytojus
 

Šiuolaikiniai vaikai priverčia keistis ugdytojus

2018-01-17
Susijusios temos: Vaiko ugdymas
Šiuolaikiniai vaikai priverčia keistis ugdytojus
Vilė ČERNIUVIENĖ
Molėtų „Saulutės“ vaikų lopšelis-darželis
Šiuolaikiniai vaikai, net ir patys mažiausi – aktyvūs, judrūs, norintys veiklos, kuri būtų įdomi, naudinga ir veiksminga. Pedagogo tikslas – šiuos poreikius patenkinti.
Šiuolaikiniams į darželius ateinantiems vaikams reikia veiklos, veiksmo, judėjimo ir, be abejonės, sudominimo. Informacijos pateikimas turi būti įdomus, vaizdingas, veikla turi nuolat keistis, nes tik taip galima išlaikyti judrių, vietoje nenustygstančių vaikų dėmesį.
 
Keičiantis vaikui turi tobulėti ir priemonės – jos turi būti įdomios, ryškios, kelti vaikų susidomėjimą ir norą išmokti. Pačias įdomiausias ir veiksmingiausias priemones susikuria išradingosios auklėtojos – jos kaip niekas kitas žino, ko reikia vaikui, geba pateikti vieną ar kitą temą kitaip: išradingai, linksmai, žaismingai. Tačiau geriausia mokymo priemonė yra pati auklėtoja, gebanti sužadinti vaiko susidomėjimą viena ar kita veikla.
 
Kiekviena veikla, jei ji paįvairinama veiksmu, judėjimu, įtraukiant vaiką kaip veikėją, sutramdo net patį judriausią vaiką, sudomina jį, skatina fantazuoti, klausyti, nuspėti, bandyti įveikti tam tikras „įsivaizduojamas“ kliūtis, sugalvoti atsakymus į tuos klausimus, kurių ramioje veikloje jis negirdėtų.
 
Judant lavinama vaiko stambioji ir smulkioji motorika, pusiausvyra, judesių koordinacija ir tikslumas. Kartojant, spėjant, fantazuojant, plečiamas žodynas, įtvirtinami nauji žodžiai, lavinamas kalbos suvokimas.
 
Pats paprasčiausias eilėraštukas, ketureilis, dainelė , skaitant palydimi judesiais, veiksmu, sudomina vaiką, skatina kartoti tiek žodžius, tiek judesius, tampa vaikui įdomesni, suprantamesni.
 
Ieškodama veiklai eilėraštuko, visada atkreipiu dėmesį į tai, kaip jį galima suprantamiau pateikti vaikui. Pavyzdžiui, visiems žinomas paprastas eilėraštukas „Mano batai“, palydimas veiksmu, tampa smagiu žaidimu vaikams. Besimokydamas jį, vaikas turi nusiauti batukus, slėpti draugo batą, ieškoti, parodyti, kokia jo emocija, kai batas „dingo“, o vėliau jį „rado“.
 
Tam, kad vaikams būtų įdomu, be abejo, jie turi būti veikėjai, patys sugalvoti, kaip pavaizduoti vieną ar kitą veiksmą, veikėją, situaciją, nusakomą įvykį: žydi, šviečia, čiuožia, slidinėja su slidėmis, važiuoja nuo kalno su rogutėmis ir t.t. Bandydami pavaizduoti, jie aiškinasi žodžio reikšmę, tiesiogiai supranta (ar bando suprasti), kaip tas veiksmas iš tikrųjų vyksta. Jei prie to paties pridėsime jų emociją – smagu ir linksma.
 
Veiksmas, judesys – dabartinio, nenustygstančio vaiko varikliukas. Veikdamas vaikas susikoncentruoja, nes reikia išgirsti ir sužinoti, kas gi toliau, sugalvoti, kaip tai padaryti ar atsiminti, pagalvoti.
 
Eilėraštukai, kurie pritaikyti imituoti judesius, vaikui teikia mokymosi malonumą, paįvairina net ir pačią nuobodžiausią veiklą, neleidžia vaikui nuobodžiauti ar nesuprasti girdimo teksto. Pavyzdžiui, tema „Žiema“.
 
Snigo snigo visą dieną (rodo kaip sninga – sugalvoja, nusižiūri)
Slidinėjam mes smagiai (bando sugalvoti, sužinoti, laukia, kol parodys auklėtoja)
Lazdomis dar pasiremsim (įsivaizduoja, kad ima lazdas į rankas ir bando pavaizduoti, kaip slidinėjama su jomis)
Į čiuožyklą mes nulėkę (nustemba, kokia didelė čiuožykla)
Čiuošim su pačiūžom mes („aunasi“ pačiūžas ir bando įsivaizduoti, kaip čiuožiama su pačiūžomis)
O paskui, po du susėsim (pasiskirsto po du)
Išsitraukę rogutes ( sėdasi po du).
 
Smulkiosios ir stambiosios motorikos lavinimui galima pasiimti paprastas lazdas, imituojant rogutes susėsti ant kartono lapų ir taip labai paprastomis priemonėmis paįvairinti procesą.
 
Klausimų lavina, kuri beveik vaikui neduoda atsikvėpti, jam taip pat įdomus procesas, nes pasakoti apie save, fantazuoti yra taip pat įdomu.
 
Kaip jums šventės tos praėjo?
Senis buvo juk atėjęs?
Atnešė jis dovanų?
Kokiu buvo jis laiku?
Kaip pakliuvo jis namuos?
Dovanas kaip dovanos?
Kur padėjo jas visas?
Kitąmet ar jas atneš?
Ir iš ko jas pagamins?
Kaip jis viską prisimins?
Kokiais batais jis apsiaus?
Nusileis gal iš dangaus?
Lauksit jo labai visi?
Būsit visada geri?
Neužpuls jokie ožiai?
Elgsitės tikrai gražiai?
Na, tada tikrai tikiu,
Jis ateis pačiu laiku.
 
Arba vaikų pamąstymui:
 
Bėgo senis per pusnyną (purvyną),
Ką jis pametė ar žinot? (vaikai spėlioja)
Neatspėjot ir nežinot,
Ogi pametė – veltinį. (Aiškinasi kaip atrodo tas veltinis: iš ko jis, kokios spalvos, kokio dydžio, kaip jis nuveliamas)
Be veltinio koja šalo,
Ką tada senelis daro? (vaikai sako įvairius variantus)
Juk toli jam reikia eiti
Basas jis sušaltų greitai.
Kaip nueiti ilgą kelią?
Ką dabar daryt seneliui? (kokia išeitis ir kas jam turėtų padėti?).
 
Metų laikams išmokti, galima susidaryti klausimų virtinę, kurią kasdien kartojant įtvirtinami kurio tai metų laiko svarbiausi požymiai:

Jau saulelė vėl šiltėja,
Pasakykit, kas artėja? (pavasaris)
O dabar kaip jis atrodo?
Kokią naudą jis mums duoda? (bendri požymiai)
Darbus kokius reikia dirbti?
Ir už ką kai ką pagirti? (vaikus už jų pagalbą)
Kas išauga ta pirmoji,
Ir kaip sniegas ji balta? (snieguolė)
Kas ten danguje čyruoja?
Kaip atrodo jau dirva?
Kas čiurlena?
Kas gi teka?
Kas čia kvaksi kva kva kva?
Mėlynai miškuos pražysta (žibutė)
Dygsta ji visur žalia (žolė)
Kas palaisto viską viską?
O kas myli jus labiausiai?
Glaudžia, guodžia, tai.. (mama)
Kas svarbiausia jums pasauly?
Ta vienintelė yra?
Kurioje saugu ir gera
Kaip vadinas ji? (šeima)
 
Nors vaikai į klausimus atsako trumpai, nes atsakinėja visi, bet klausydami jie susikaupia, išgirsta naujus žodžius. Pradžioje atsakydami vienu žodžiu, jie palaipsniui papildo savo atsakymus įvairesniais žodžiais, pradeda pasakoti, kalbėti. Tokia bendra veikla įtraukia nedrąsius, išsiblaškiusius vaikus, nes nėra kada žvalgytis, dairytis, kalba visi, veiksmas vyksta nuolatos.