Emokykla.lt
Vartotojų straipsniai Seminaras ant okeano kranto nuteikė apmąstymams
 

Seminaras ant okeano kranto nuteikė apmąstymams

2015-04-09
Seminaras ant okeano kranto nuteikė apmąstymams
Jolanta VARANAVIČIENĖ, auklėtoja ekspertė
Kauno r. Karmėlavos lopšelis-darželis „Žilvitis“
Tai, kad Erasmus+ programa suteikia nepaprastai daug galimybių pedagogams – aiškinti jau nebereikia. Ypač Kauno r. Karmėlavos lopšelio-darželio „Žilvitis“ pedagogėms, kurios jau ne vienerius metus dalyvauja tarptautiniuose projektuose ir... daug keliauja.
Šis kovas mus pasitiko nauju iššūkiu – pradėjome kvalifikacijos tobulinimo projekto „Mokomės mokytis“ įgyvendinimą. Vienas iš etapų – savaitės trukmės mokymai Portugalijojos sostinėje Lisabonoje. Seminaro tikslas – praplėsti mokymo ir mokymosi erdvių suvokimo ribas. Kur dar galima mokytis be klasės, darželio grupės, mokyklos erdvių? Ogi – visur! Visur, kur tik galima nukeliauti, nuvažiuoti, nueiti, užlipti! Mokytis galima muziejuose, uostuose, šalia įvairiausių paminklų, aikštėse, skveruose, ir netgi kavinėse! 
Pagrindinė seminaro tema buvo Portugalijos istorijos, jos didžiųjų atradimų ir viešpatavimo kolonijose simbolių paieška Lisabonos architektūroje, portugališkoje muzikoje ir literatūroje. Kaip susieti krašto istoriją su maistu, kurį valgome kasdien, kaip tą netikėtą atradimo džiaugsmą perteikti vaikams? 
 
Seminaro organizatoriai Fokko Dijkstra (Olandija), Ana Baptista ir Sara Correia (Portugalija) nesistengė perteikti žinių, nors eruditas Fokko tikrai vertas „vaikščiojančios enciklopedijos“ titulo. Jie siekė, kad dalyviai patys pajustų, išgirstų, paragautų ir suvoktų Portugalijos istoriją per literatūrą, muziką, maistą, architektūrą; suprastų, kad visa tai galima pritaikyti ir savo mokyklose, savo mokiniams. 
 
Seminaras buvo nepaprastai intensyvus, reikalaujantis ir fizinių, ir intelektualinių pastangų bei gebėjimų – daug vaikščiojimo, įvairių pasaulinio lygio meno, architektūros objektų lankymo ir analizavimo, daug užduočių atlikimo grupėse. Tarpkultūrinio bendravimo gebėjimų prireikė norint parengti finalinį vaidinimą pagal Luis de Camoes poemą „Luiziades“. Kiekvienas dalyvis turėjo pristatyti savo šalies eilėraštį apie jūrą ir išversti bene žymiausio portugalų poeto Fernando Pessoa eilėraštį į savo kalbą. 
 
Užsiėmimai vyko šv. Jurgio pilyje, stūksančioje ant vienos iš septynių Lisabonos kalvų. Buvo nuostabu apsilankyti karavelėje, kuriomis portugalų protėviai atrado kelius į Japoniją ir Indiją. Tokia karavele Kristupas Kolumbas kadaise perplaukė Atlantą ir atrado Ameriką. Aplankytasis laivas nėra muliažas – jis tarnauja kaip mokymo priemonė portugalų moksleiviams, kuriems neleidžiama pamiršti, kad jų protėviai buvo didieji okeano užkariautojai. Įspūdingo grožio šv. Jeronimo vienuolyne ir Belemo bokšte, statytuose dar Portugalijos aukso amžiuje (XV a.) buvome paprašyti surasti ir paaiškinti architektūros simbolius. Paaiškėjo, kad šiuolaikinis žmogus (netgi pedagogas) nebemoka skaityti simbolių. Kaip to išmokyti vaikus, kurie be vargo naudojasi naujausiomis informacinėmis technologijomis, bet nesugeba paaiškinti kryžiaus, saulės, lelijos prasmės tapyboje ar architektūros statiniuose? Tai privertė susimąstyti...
 
Išvyka į nuostabaus grožio Sintros rūmus davė peno pamąstymams apie tai, kam buvo naudinga kolonizacija XV a.: Portugalijos karaliams ar visuomenei? Organizatoriai nutiesė nepaprastai subtilias sąsajas su dabartine padėtimi Rusijoje ir Ukrainoje. Kaip vaikus pratinti prie minties, kad jie atsakingi už savo šalies saugumą? Cabo da Roca iškyšulyje, vakariausiame Europos krašte, ant siautėjančio okeano kranto skaitėme Justino Marcinkevičiaus eiles ir didžiavomės savo kalba.
 
Kas nustebino? Mokinių, darželinukų ekskursijų gausa įvairiuose muziejuose. Edukacinės veiklos vedamos visur: šalia paminklų įžymiems žmonėms, bažnyčiose, muziejuose, okeanariume... Visur, kur lankėmės, sutikdavome vaikų grupes, kuriems pedagogai vesdavo pamoką, o vaikai atlikdavo įvairias užduotis. Deja, Lietuvoje muziejuose matyti vaikų grupes dar nėra įprasta. Mūsų pedagogai dar labai prisirišę prie klasės ar darželio grupės erdvių. 
 
Ką seminaras Lisabonoje davė mums, vaikų darželio auklėtojoms? Visų pirma – patobulėjome kaip asmenybės, išaugo pasitikėjimas savimi, patobulinome savo anglų ir portugalų kalbų žinias, vis laisviau ir kaip lygūs su lygiais bendraujame su suomių, vokiečių, portugalų, olandų, graikų pedagogais ir ateityje numatome įgyvendinti bendrus projektus su jų mokyklomis. Įsitikinome, kad mokymui ir mokymuisi nėra nei erdvių, nei metodų ribų. Svarbiausia, kad būtų noras mokytis ir iniciatyvumas ieškant naujų ugdymosi erdvių mūsų vaikams miestuose ir miesteliuose. O tokių erdvių turime tikrai daug.