Reunjonas – spalvų ir besišypsančių žmonių rojus

Nors netoli Madagaskaro ir Mauricijaus Indijos vandenyne esanti Reunjono sala yra arčiau Afrikos, ji yra Prancūzijos užjūrio regionas. Nedidelėje tropinio klimato saloje yra 3 km aukščio kalnai, tropiniai miškai, upės ir kriokliai bei vienas aktyviausių pasaulyje Fourmaiso ugnikalnis. Reunjone gyvena daugiau nei 870 000 gyventojų, daugiausia kreolų, taip pat kelintos kartos išeivių iš Afrikos, Kinijos, Indijos, Tailando ir kt. Šalies valstybinė kalba prancūzų, tačiau daug žmonių kalba kreolų kalba. Šalyje beveik nėra pramonės( tik cukraus ir burbonų vanilės), o turizmas dar tik pradedamas vystyti, todėl šalyje gausu žmonių, kurių pajamų šaltinis – socialinės pašalpos. Nepaisant bedarbystės, žmonės čia visada linksmi, paslaugūs, geranoriški ir besišypsantys, nors jie skiriasi savo odos spalva, tikėjimu ar socialine padėtimi.

 

Atvykę į šią salą, kartu su projekto partneriais iš Portugalijos, Prancūzijos, patekome kaip į rojų, nes ten dabar vasara, tropinė augmenija veši nematytais mums  augalais, su įvairiaspalviais žiedais, čia nustebina egzotiniai krioklių, kalnų, savanos, vulkano ir saulėtų Indijos vandenyno pakrančių vaizdai.

 

Šalies švietimo sistema – tokia kaip Prancūzijoje. Čia yra valstybinės ir privačios švietimo įstaigos. Mokymasis privalomas nuo šešerių iki šešiolikos metų. Valstybinėje įstaigoje mokymasis nemokamas. Mūsų  projekto partnerė  yra pradinė mokykla-darželis, kurią lanko vaikai nuo 3 iki 11 metų. Nustebino, kad dauguma vaikų tamsiaodžiai, ryškūs, skirtingų veido bruožų, tik apie ketvirtadalis mums įprastos europietiškos išvaizdos, dauguma mokytojų jauni, o pusė mokytojų – vyrai. Pasirodo, Reunjone didelis gimstamumas, todėl mokytojų trūksta. Mokytojus kaip ir kitus specialistus, išskyrus gydytojus, ruošia Saint Deni universitetas.

 

Klasėse mokykloje, darželyje ugdomi 20–22 vaikai, su kuriais dirba mokytojas ir du asistentai, todėl ugdymo kokybė ir dėmesys individualiems vaiko poreikiams žymiai didesnis. Mokytojas dirbdamas etatu, per savaitę dirba 24 valandas, o per metus turi apie 3 mėnesius atostogų, jo atlyginimas 3 kartus didesnis, nei mes gauname Lietuvoje. Vaikai mokykloje būna iki 13 val., dalį  ugdytinių tėvai atveža į mokyklą ir po pietų.

 

Nustebino, tai, kad vaikai klasėse ramūs, mandagūs ir susikaupę. Lietuvoje dažniausiai susiduriu su dėmesio sukaupimo ir girdimosios atminties problemomis, jau nekalbu apie tai, kad daug judrių ir sunkiai valdomų vaikų, kurie savo įnorius ir įgeidžius demonstruoja ne tik tėvams, bet ir įstaigoje auklėtojoms ir bendraamžiams. Todėl rami, darbinga atmosfera Reunjono mokyklos klasėse mus labai stebino. Ten net keturmečiai ar penkiamečiai ramiai, savarankiškai atlieka užduotis, geba sulaukti mokytojo ar asistento dėmesio, kalba tyliai.

 

Saloje yra ir papildomo ugdymo galimybių, kuomet visų įstaigų klasės gali 5 dienoms išvykti į mokamas stovyklas; skaitymo, okeano, vulkano ar miško. Apsilankėme tokioje skaitymo mokykloje, kur nėra televizorių, kompiuterių ar mobilių telefonų, o vaikai čia mokosi atrasti džiaugsmą skaitydami tiek prancūziškai, tiek kreoliškai. Su keturiasdešimčia vaikų vyksta 3 mokytojai iš mokyklos, ten jų laukia du pastoviai šiose mokyklose dirbantys pedagogai, o su vaikais kartu vyksta tėveliai, kurie pasiima atostogas savo darbovietėse, kad galėtų pabūti drauge su savo vaikais, kartu savanoriškai dirbdami mokytojų asistentais. Tiek vaikai, tiek suaugusieji miega stovyklose keturias naktis. Ten vaikai žaidžia, muzikuoja, sportuoja ir dėmesio jiems nepritrūksta, nes  su šias vaikais nuolat būna 3 ar 4 suaugusieji.

Būdama čia įsitikinau, kad ikimokyklinio ugdymo kokybę lemia trikampis: vaikų skaičius grupėje, vaikų tenkančių vienam pedagogui skaičius ir ikimokyklinio ugdymo paslaugų teikėjų charakteristika. Kol Lietuvoje nepasikeis šie trys kriterijai, manau, sunku tikėtis ir didesnio ugdymo kokybės šuolio. Manau, visiems pedagogams svarbu pamatyti švietim“ sistemų skirtumus ir panašumus tarptautinėje plotmėje. Tai padeda pedagogui kritiškai pažvelgti į savo darbo ypatumus, metodus. Linkiu, kad kuo daugiau ikimokyklinukų pedagogų susipažintų su kitų šalių švietimo sistemomis ir ugdymo įstaigomis.