Emokykla.lt
Vartotojų straipsniai Projekto „Žaidimai moko“ metu vaikai ugdėsi visapusiškai
 

Projekto „Žaidimai moko“ metu vaikai ugdėsi visapusiškai

2017-03-15
Projekto „Žaidimai moko“ metu vaikai ugdėsi visapusiškai
Birutė KUBELDZIENĖ
Marijampolės „Žiburėlio“ mokykla-daugiafunkcis centras
Marijampolės „Žiburėlio“ mokyklos-daugiafunkcio centro priešmokyklinio ugdymo grupių „Ežiukai“ ir „Pelėdžiukai“ ugdytiniai kartu su pedagogėmis Karolina Totoraityte, Genute Leiberiene ir Zina Neveriene dalyvauja respublikiniame ikimokyklinio ugdymo įstaigų prevencinio ugdymo projekte „Žaidimai moko“.
Projekto organizatorius – Kelmės rajono pedagoginė psichologinė tarnyba. Projekto iniciatorė ir koordinatorė – specialioji pedagogė metodininkė Gilija Gajauskienė. Projekto vykdymo trukmė – šie mokslo metai.
 
Pagrindinė šio projekto veiklos forma – žaidimas, juk žaisdami vaikai tyrinėja ir atranda vis naujus dalykus. Projektas mums pasirodė patrauklus tuo, kad siūlė daug naujų ar jau primirštų žaidimų, rekomendacijų, užduočių, lavinančių ugdytinių regimąją atmintį, erdvės ir laiko suvokimą, smulkiąją motoriką, kas ypač aktualu mūsų specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems ugdytiniams. Pedagogams nereikėjo ieškoti, sisteminti žaidimų ir užduočių, beliko tik siūlomą medžiagą kūrybiškai įtraukti į ugdomąjį procesą.
 
Manome, kad yra labai svarbu, jog tarp žaidimo ir ugdymo būtų ryšys – tai ir siūlo šio projekto rengėja Gilija Gajauskienė. Žaidimai ir užduotys atrinktos labai kruopščiai, kad lavintų vaikų estetinius ir dorinius jausmus, ugdytų mąstymą, padėtų įsiminti, plėstų laiko ir erdvės sąvokas, lavintų regimąjį suvokimą, vizualinius procesus, smulkiąją motoriką, gausintų žodyną, tikslintų gramatinę kalbos sandarą.
 
Dirbdamos dar kartą įsitikinome, kad kiekviena naujovė, pasidalijimas patirtimi skatina mus, pedagogus, keisti ir tobulinti savo darbo formas, metodus, stengtis dirbti kūrybingiau, naujai pažvelgti į savo planavimą. Norėdamos stimuliuoti pažinimo procesų raidą, į ugdymo veiklas įtraukėme specialias užduotis, kurias vaikai noriai atliko. Ypač tai tinka vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių. Žaisdami lavinome vaiko mąstymą, plėtėme akiratį ir žinias, ugdėme suvokimus, įtvirtinome vaizdinius, sąvokas.
 
Buvo labai svarbu tikslingai ir racionaliai panaudoti siūlomus žaidimus. Ir mums tai pavyko, nes dabar jau matome akivaizdžią naudą vaikų emocijoms, žinioms, tarpusavio santykiams. Projekto siūlomos užduotys įgalino vaikus lengviau bendrauti, laikytis taisyklių, padėti vienas kitam atlikti užduotis. Žaidimų metu atsiskleidė vaikų bendrystės, draugiškumo jausmai, vaikai buvo skatinami kalbėtis, tuo pačiu lavėjo kalba, socialiniai įgūdžiai.
 
Kai kuriuos žaidimus panaudojome bendruomenės ryšių stiprinimui švenčių metu (Kalėdos, Vasario 16-oji). Žaidžiant atsiskleidė bendrystės jausmas, vaikus traukė žaisti, išryškėjo vaikų santykis su aplinka, jų požiūris į aplinkinius atžvilgiu, kai kurių vaikų pranašumo siekis, kurį išdavė polinkis įsakinėti, valdyti. Žaisdami vaikai išreiškė save, suprato, kad pasiekimai priklauso nuo sąveikos su kitais vaikais.
 
Viena iš pirmųjų vaikų pamėgtų temų – erdvės ir laiko sąvokos. Įtvirtinant sąvokas „kairė-dešinė, kairėn-dešinėn“ vaikams buvo linksma ir įdomu. Bandydami piešti ne ta ranka, kuria yra pripratę, vaikai krykštavo, juokėsi, bandė paimti piešimo priemonę būtent ta ranka, kurioje lapo pusėje piešia. Veikla pasiteisino, nes žaisti ir mokytis vienu metu vaikams labai patiko. Erdvės sąvokų formavimui naudojome namų apyvokos daiktus: vienkartines stiklines, drabužių segtukus.
 
Įtvirtinant sąvokas „ilgas-trumpas-vienodi“ vaikams patiko dirbti tariantis, diskutuojant, lyginat, kurios avytės vilna ilgesnė, o kurios trumpesnė. Išsiaiškinus sąvokas, sukūrėme gražų kolektyvinį darbelį, kurį įvertino ir tėveliai.
 
Įtvirtinant sąvokas „aukštai-žemai“ vaikai noriai dalyvavo žaidybinėje veikloje sporto salėje. Mintimis nukeliavo prie jūros, įsivaizdavo kas yra aukštai, kas yra žemai. Penkiamečiams kiek sunkiau sekėsi atlikti užduotis klijuojant paveikslėlius į tinkamas skiltis: kas gali būti aukštai, ir kas žemai, daliai vaikų buvo reikalinga pagalba ir priminimas.
 
Specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams sunkiau sekėsi užduotys laiko sąvokų, metų laikų, paros dalių įtvirtinimui, buvo reikalinga individuali pagalba mokantis kelintinio skaičiavimo, lavinant vaikų dėmesį, atmintį, tikslinant kalbą. Šiems vaikams įtvirtinti sąvokas labai padėjo daiktų žymėjimas simboliais, atrandant savo balioną, sviedinuką. Didelį džiaugsmą ir vaikų motyvaciją įsiminti kėlė eilėraščių panaudojimas žaidimuose.
 
Įtvirtinant savaitės dienas labai padėjo žaidimas, pasaka. Vaikai turėjo sustoti tokia eilės tvarka, kokia yra savaitės dienų seka. Vaikams puikiai sekėsi kirpti, skaičiavimas, kelintinis skaičiuoti „pirmas, antras...“, o labiausiai – gaminti septynias nykštukų kepurėlės, kurių dėka lengvai įsiminė savaitės dienas.
 
Žaidybinėse situacijose vaikai patiria daugiau emocijų, greičiau įsimena. Atliekant rašto užduotys reikalingas didesnis susikaupimas, kruopštumas, tačiau vaikams šios veiklos patinka ir jie noriai atlieka. Taškelių jungimas į figūras, daiktų dėstymas pagal instrukcijas, jų esamos vietos nusakymas savo padėties atžvilgiu lavino vaikų regimąjį suvokimą, tikslino akies ir rankų koordinaciją. Kopijuodami įtvirtinome spalvų pavadinimus, mokėmės nusakyti daiktų dydį ir formą.
 
Viso projekto metu vaikai patyrė daug teigimų emocijų, buvo skatinamas jų kūrybingumas, ugdomas dėmesys, mąstymas. Šiame projekte pateiktos užduotys, žaidimai padėjo vaikus ugdyti visapusiškai.