Emokykla.lt
Vartotojų straipsniai Projekto „Žaidimai moko“ dalyviai įvertino projekto naudą
 

Projekto „Žaidimai moko“ dalyviai įvertino projekto naudą

2016-06-05
Projekto „Žaidimai moko“ dalyviai įvertino projekto naudą
Gilija GAJAUSKIENĖ, specialioji pedagogė ir logopedė
Kelmės „Kūlverstuko“ lopšelis-darželis
Nepakankamai išlavėjęs ikimokyklinio amžiaus vaikų regimasis suvokimas, orientavimosi popieriaus lape ir erdvėje sunkumai vėliau trukdo sėkmingam mokymuisi mokykloje.
Mažiesiems žaidimas – ne tik malonumas, bet ir tokia pat svarbi veikla, kaip ir mokymasis mokykloje. Žaisdami vaikai tyrinėja ir atranda pasaulį, tad tai – ir pažinimas, ir tyrinėjimas, ir atradimas, ir patirtis vienu metu. Psichologai teigia, kad žaidžiant formuojasi vaiko asmenybė. Ikimokyklinėse ugdymo įstaigose dirbantys specialistai žino, kad tinkamai parinkus žaidimus galima vaikus supažindinti ne tik su lengvais, bet ir sudėtingais dalykais, pavyzdžiui, skirti kairę ir dešinę puses, supažindinti su dydžių sąvokomis, ugdyti orientaciją popieriaus lape ir t.t.
 
Dirbdama darželyje pastebiu, kad ikimokyklinio amžiaus ugdytinių regimasis suvokimas, orientavimasis popieriaus lape ir erdvėje dažnai esti nepakankamas. Minėti sunkumai vėliau trukdo sėkmingam mokymuisi mokykloje: rašyti eilutėse, diferencijuoti didžiąsias ir mažąsias raides, skirti raides nuo skaičių, išskirti objektų panašumus ir skirtumus, kopijuoti tekstą ir kt.
 
Norėdama lavinti penkiamečių erdvės ir laiko suvokimą, įtvirtinti erdvės ir laiko sąvokas, tikslinti ir tobulinti smulkiuosius (riešo, rankų pirštų) judesius, Kelmės „Kūlverstuko“ lopšelyje-darželyje 2014–2015 mokslo metais parengiau ir vykdžiau ilgalaikį prevencinį ugdymo projektą „Žaidimai moko“.
 
Mokslo metų pabaigoje pastebėjau aukštesnius penkiamečių pasiekimus, tad nutariau darbo patirtimi pasidalyti ir su kitomis ugdymo įstaigomis bei pakviesti jas prisijungti prie projekto 2015–2016 mokslo metais. Idėją parėmė ir Kelmės rajono pedagoginė psichologinė tarnyba. Į kvietimą atsiliepė 15 ikimokyklinio ugdymo įstaigų iš įvairių Lietuvos savivaldybių. Bendraudama su projekto partneriais – auklėtojomis ir švietimo pagalbos specialistais – pamačiau, kad ir jiems kelia rūpestį augantys ikimokyklinukų regimojo suvokimo, orientavimosi erdvėje sunkumai.
 
Į kvietimą atsiliepusių įstaigų penkiamečiai visus mokslo metus ugdėsi žaisdami pagal specialiai parengtą programą. Savaitės pradžioje vaikai būdavo supažindinami su nauja tema, sąvokomis ir žaidimais ir visą savaitę vykdavo įvairios veiklos. Projekto metu netrūko grupinių žaidimų, kurių tikslas – ugdyti draugiškumą, paslaugumą bendraamžiams, plėtoti kūrybines galias. Žaidimų metu siekta, kad vaikai patirtų kuo daugiau gerų emocijų: nuostabą, juoką, atradimo jausmą, daug judėtų. Individualios užduotys leido pedagogams įvertinti vaikų pasiekimus. Kai kurios auklėtojos projektinės veiklos temas derino su įstaigos ir / ar grupės ugdymo planais.
 
Į projekto veiklas įsitraukė ir tėvai. Tokio bendradarbiavimo nauda akivaizdi – tėvai galėjo patys pamatyti ir įvertinti vaikų pasiekimus susipažįstant su laiko ir erdvės sąvokomis, atliekant regimojo suvokimo užduotis. Šeimų nariai kartu piešė, kirpo apvedžiotus delnus nuo mažiausio iki didžiausio, gamino aitvarus, mokėsi specialiai parinktų eilėraščių ir dainų.
 
Į projekto vykdymą įsitraukė ir logopedai bei specialieji pedagogai. Atsižvelgdami į savaitės temą jie individualių ir pogrupinių užsiėmimų su vaikais metu naudojo specialias užduotis, žaidimus.
 
Mokslo metų pabaigoje projekte dalyvavę ugdytiniai atliko testą, kuris parodė vaikų pasiekimus. Tėveliai galėjo susipažinti su testo rezultatais ir parašyti komentarą.
 
Džiugu, kad visų projekte dalyvavusių ugdymo įstaigų pedagogės atsakingai žiūrėjo į projekto vykdymą: informavo bendruomenes apie vykdomą projektinę veiklą, kūrė stendus tėvams, rūpinosi priemonėmis, atliko testus ir kt.
 
Malonu buvo sulaukti gerų atsiliepimų iš projektą vykdžiusių auklėtojų bei logopedų:
  • Vilma Razmienė (Klaipėdos lopšelis-darželis „Žuvėdra“): „Vaikams labai patinka dirbti grupelėmis: skaičiuotės pagalba jie renkasi grupės narius, kapitoną, dažnai net susigalvoja grupelės pavadinimą, o atlikdami kūrybinius darbus tariasi, stengiasi viską atlikti iki galo ir kruopščiai. Atkreipiau dėmesį, kad daug vaikų vis dar painioja sąvokas kairė-dešinė, kitiems sunkiau sekasi užduotėlės, skirtos akies-rankos koordinacijos lavinimui, pvz., sujungti taškelius. Džiugino, kad vaikai susidomėjo projektu ir nekantriai laukė naujų temų, užduočių, nebijojo klysti, drąsiai eksperimentavo.“
  • Zuzana Strakšienė (Mažeikių lopšelis-darželis „Bitutė“): „Projektas puikus ir labai „patogus“. Nuostabiai viskas suplanuota, suteikta laisvė pritaikyti savo ugdytinių poreikiams: jei kas per lengva – pasunkinam, jei per sunku – palengvinam. Nesudėtinga priderinti prie darželio programos. Tai tikrai taikliai suplanuotos veiklos.“
  • Jurgita Tamošauskienė (Šiaulių P. Avižonio regos centras): „Noriu pasidžiaugti, kad mums su vaikais sekėsi puikiai, tikrai vaikų pasiekimai išaugo. Vaikai labai nuotaikingai atlikdavo visas užduotėles, vieni kitiems padėdavo. Ypatingai patiko eilėraštukas „Lipo, lipo“ – tapo tradicija jį žaisti prieš pietus.“
  • Monika Unikaitė (Raseinių r. Ariogalos lopšelis-darželis): „Programoje numatytas užduotėles taikiau logopedinių pratybų su 5-6 metų vaikais metu. Vaikai užduotis atliko susidomėję. Daug įvairių emocijų sukėlė saulutės piešimas dešinėje / kairėje popieriaus lapo dalyje, žaidimas apie šokinėjantį kiškį.“
  • Justina Valančienė  (Klaipėdos lopšelis-darželis „Dobiliukas“): „Pastebėjau, kad vaikams labai daug džiaugsmo suteikė įvairios kūrybinės užduotys, pavyzdžiui, piešimas dešine ranka dešinėje lapo pusėje, o kaire ranka – kairėje lapo pusėje. Pastebėjau, kad ugdytiniams sunkiau sekasi suvokti sąvokas kairė-dešinė, kairėn-dešinėn, tad šių sąvokų suvokimui ir įtvirtinimui ir toliau skiriu didelį dėmesį. Šio projekto vykdymas atsispindi ir savaitiniuose grupės ugdomosios veiklos planuose. “
  • Daiva Skurdelienė (Klaipėdos Tauralaukio progimnazija): „Vaikams labai patiko. Valandėles pradėdavome sakiniu: „O dabar pažaiskime...“. Ir tikrai mes žaidėme užsiėmimų metu. Vaikams tai sukėlė daug džiugių emocijų. Laisvos vaikų veiklos metu pastebėjau, kad jie tęsia projekto žaidimus, pridėdami savo taisyklių, judesių. Labai džiugino, kad vaikai pradėjo vartoti naujas sąvokas, žodžius.
  • Sniegina Mickuvienė (Meškuičių lopšelis-darželis): „Projektas „Žaidimai moko“ buvo naudingas vaikams. Labai pagerėjo gebėjimai pažinimo kompetencijoje, skaičiavimo ir matavimo srityje. Vaikai jau skiria skritulio, stačiakampio, trikampio, keturkampio formas, atrenka šių formų daiktus, skaičiuoja kelintiniais skaitvardžiais, pavadina eilės seka savaitės dienas, metų laikus, paros dalis. Dauguma vaikų skiria dešinę ir kairę puses. Visi nusako daikto vietą erdvėje. Įsitraukė į projektinę veiklą ir tėveliai: domėjosi, ką vaikai veikia grupėje, kas jiems pavyko, kas sunkiau sekėsi. Kartu su vaikučiais tėveliai kirpo visų šeimos narių delniukus, margino juos įvairiais raštais, gamino aitvarus, kurie buvo skirti sąvokų įtvirtinimui. Buvo surengtos šių darbelių parodos.“ 
2016–2017 mokslo metais projektą „Žaidimai moko“ tęsime, tad jau dabar kviečiu ikimokyklinio ugdymo įstaigas prisijungti.
 
Svarbu žinoti:
  • projektas skirtas 5-6 metų vaikams;
  • projekte gali dalyvauti lopšelių-darželių grupių auklėtojos, specialieji pedagogai ir logopedai;
  • kiekviena įstaigas gaus temų planą, reikalingą medžiagą ir priedus;
  • mokslo metų pabaigoje bus atsiųstos pažymos, patvirtinančios įstaigos dalyvavimą respublikiniame projekte „Žaidimai moko“;
  • informacija teikiama el. pašto adresais: gilijaga@gmail.com arba kelmesppt@takas.lt;
  • plačiau paskaityti apie projektą galima ČIA.