Emokykla.lt
Vartotojų straipsniai Projekto „Pasakyk pasauliui labas“ metu pajutome pasididžiavimą savo šalimi
 

Projekto „Pasakyk pasauliui labas“ metu pajutome pasididžiavimą savo šalimi

2016-06-14
Projekto „Pasakyk pasauliui labas“ metu pajutome pasididžiavimą savo šalimi
Edita TUZIKIENĖ, priešmokyklinio ugdymo pedagogė
Kupiškio vaikų lopšelis-darželis „Saulutė“
Kupiškio vaikų lopšelis-darželis „Saulutė“ nuo 2015 m. spalio iki 2016 m. gegužės dalyvavo tarptautiniame projekte „Pasakyk pasauliui labas“ (angl. „Say hello to the world“).
Tarptautiniame projekte „Pasakyk pasauliui labas“ , kurį inicijavo FINI institutas Radeče (Slovėnija), dalyvauja ne viena  Lietuvos mokykla ar ikimokyklinė įstaiga. Organizatoriai sutiko priimti ir mus, tereikėjo atsakyti į klausimą – kodėl mums to reikia? Ilgai nesvarstę pareiškėme, kad norime bendrauti, pamatyti pasaulį, parodyti save ir savo šalį. Atrodytų pretenzingi norai, juk ugdytiniai dar maži, anglų kalbos žinios nėra pačios geriausios, o kompiuterinėmis technologijomis tik pradedame naudotis. Bet mūsų tikslas ir buvo – pabandyti, išdrįsti, išmokti.
 
Projekte dalyvavo 4–5 m. amžiaus grupės „Pelėdžiukai“ ir 6–7 m. amžiaus priešmokyklinio ugdymo grupės „Boružėlės“ ugdytiniai. Kiekviena grupė gavo savo bendravimo partnerius, trumpą projekto apžvalgą ir penkias temas, kurios atitiko penkis pirštus: nykštys – „Štai aš“, smilius – „Mano šeima“; didysis – „Mano darželis“; bevardis – „Mano miestas“ ir mažylis – „Mano šalis“.
 
Pažintis su slovėnais
 
Mažieji „Pelėdžiukai“ ir jų auklėtoja Nijolė Skaburskienė bendravo su Slovėnijos Stari trg pri Ložu miesto darželiu. Vaikai išmoko pasisveikinti angliškai ir drąsiai pasakyti savo vardą draugams. Susitikimų metu vaikai kartu dainavo daineles apie pirštukus ir draugus, o matydami draugų nuotraukas ieškojo panašumo ir skirtumų. Vaikai pastebėjo, kad kai kurie naujų draugų vardai skamba labai įdomiai, bet yra ir panašių į mūsų. Pamatė, kad slovėnai taip pat mėgsta žaisti, piešti, dainuoti, vaidinti. Sužinojo, kad skiriasi šalių laiko juostos, kad Slovėnija yra kalnuota šalis, kalnuose būna daug sniego, todėl ten labai populiarus slidinėjimas. Abipusę draugystę paįvairino  dovanos, kurias vaikai siuntė vieni kitiems Kalėdų metu. Mus labai nudžiugino ir nustebino, kad kiekvienam vaikui buvo skirta maža dovanėlė ir linkėjimai nuo kiekvienos slovėnų šeimos.
 
Pažintis su kroatais
 
Mano ugdytiniai, priešmokyklinio ugdymo grupės „Boružėlės“ vaikai, naudodami skype programą, bendravo su Kroatijos Makarskos miesto vieno darželio ikimokyklinukais. Pristatydami kiekvieną temą susitikdavome du kartus. Kalbos barjeras, internetinis ryšys ir šimtai smulkmenų iš pradžių mus gąsdino, bet viskas vyko daug paprasčiau, nei tikėjomės. Vaikams labai patiko bendrauti internetu: beveik pusę metų nekantriai laukdavo susitikimų ir tų keliolikos bendravimo minučių, kuomet matydavo savo internetinių draugų šypsenas, išgirsdavo dainas, pamatydavo jų žaidimus. Nustebino Kroatijos grupės tėvų entuziastingas dalyvavimas projekte, kai kiekviena šeima su pačiais mažiausiais vaikais sveikino mūsų šeimas su Kalėdomis. „Boružėlių“ tėvai savo ruožtu pasiryžo parodyti savo šalį žiemos metu ir suruošė puikią išvyką prie Kupiškio marių.
 
Ką mums davė šis projektas?
 
Nuotraukos, pokalbiai, trumpi filmukai, dovanėlės, vaikų piešiniai, juokas, išgirdus kaip lietuviškus žodžius taria mažieji kroatai ar slovėnai, –  tai tik dalis viso to, ką patyrėme projekto metu. Vyresnieji vaikai tuoj pat pradėjo studijuoti žemėlapį, ieškodami stebuklingosios šalies, kurios krantus skalauja Adrijos jūra, o kalnai remiasi į dangų, kur nepažįstami žmonės nuolat šypsosi ir visuomet mus pasitinka su keistai skambančiu „Leba dena“. Projektui baigiantis supratome, kad esame labiau panašūs, nei skirtingi. Mūsų šokių ir dainų sąskambiai papildo vieni kitus, o žaidimai ir knygos beveik tokie pat. Mes mėgstame tuos pačius animacinius filmukus ir žavimės žmonių nuoširdumu, paprastumu ir draugiškumu.
 
Gal skambės banaliai, bet ieškodami tolerancijos jausmo kitoms šalims ir kultūroms, mes pajutome pasididžiavimą savo šalimi ir tuo, kad esame lietuviai. Mes pramokome keletą naujos kalbos žodžių, kuriuos bėgant laikui galbūt pamiršime, bet noro pamatyti ir pažinti kitas šalis nebenuslopins niekas. Tėvų nuomone, šis projektas buvo tikrai įdomus ir informatyvus tiek vaikams, tiek jiems patiems.