Emokykla.lt
Vartotojų straipsniai Projektas „Žingsniuojame atrasti ir pažinti“ praturtino ugdymą įdomia ir prasminga veikla
 

Projektas „Žingsniuojame atrasti ir pažinti“ praturtino ugdymą įdomia ir prasminga veikla

2016-07-06
Projektas „Žingsniuojame atrasti ir pažinti“ praturtino ugdymą įdomia ir prasminga veikla
Irena PECIUKONIENĖ
Vilniaus lopšelis-darželis „Pipiras“
Vilniaus lopšelyje-darželyje „Pipiras“ kartu su priešmokyklinio ugdymo pedagogėmis Rimute Pozdniakova ir Asta Šiauliene visus mokslo metus įgyvendinome projektą „Žingsniuojame atrasti ir pažinti“, kurio metu surengėme virš 20 edukacinių išvykų ir užsiėmimų.
„Šiandien vaiko ugdymasis vis labiau persikelia iš tradicinių erdvių – ikimokyklinio ugdymo įstaigų – į kitas erdves: natūralią gamtinę ir socialinę aplinką, edukacinius centrus už ugdymo įstaigos ribų, tėvų darbo vietas ir pan. Vaikams neįdomu dėlioti paveikslėlius ir klausytis pasakojimų apie pasaulį – jie nori jame gyventi ir veikti. Reikia pereiti nuo mokymo apie pasaulį prie mokymosi realiame pasaulyje“, – teigė prof. O. Monkevičienė seminare ikimokyklinio ugdymo pedagogams. Pasak Monkevičienės O. (2004), vaikas, kuris būdamas ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus, išbandė daugiau ir įvairesnės veiklos, sėkmingiau ugdysis įvairius mokymuisi mokykloje svarbius gebėjimus. Ikimokyklinio ugdymo metodinėse rekomendacijose (2015) ir Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje (2014) akcentuojami mokymo ir mokymosi veikiant, patirtinio mokymo ir mokymosi metodai, integralumas.
 
Vilniaus lopšelyje-darželyje „Pipiras“ kartu su priešmokyklinio ugdymo pedagogėmis Rimute Pozdniakova ir Asta Šiauliene visus mokslo metus įgyvendinome projektą „Žingsniuojame atrasti ir pažinti“. Mūsų darželis įsikūręs Vilniaus centre, tad lengvai pasiekiami muziejai, žymios Vilniaus vietos ir kiti įdomūs objektai. Projekto metu organizavome virš 20 edukacinių išvykų ir užsiėmimų, siekdamos, kad priešmokyklinukų ugdymasis vyktų kuo įvairesnėse, jiems įdomiose erdvėse, taip skatinat vaikų aktyvumą, iniciatyvumą, naujos patirties įgijimą ir kūrybiškai plėtojant turimą patirtį.
 
Išvykas ir edukacines programas planavome pagal grupių savaitės temas. Kadangi net mes, suaugusieji, tiksliai nežinojome ką su vaikais veiksime ekskursijoje ar edukaciniame užsiėmime, todėl, pasak O. Monkevičienės, ugdymasis vyko lyg tarp kitko („en passant“), neturint tikslo mokytis ar išmokti. O. Monkevičienė teigia, kad toks ugdymosi metodas yra vienas veiksmingiausių, nes „vaikas nori ką nors įdomaus veikti, jis dažniausiai nekelia sau tikslo mokytis. Pvz., vaikas bėgioja ne tam, kad išmoktų taisyklingai bėgti, bet todėl, kad jam patinka žaisti gaudynes“.
 
Į ekskursijas vykome pėsčiomis arba viešuoju transportu, todėl vaikai turėjo galimybę realiose situacijose ugdytis saugaus elgesio, saugaus eismo, bendravimo gebėjimus ir įgūdžius. Grupių aplinkose vaikus skatinome panaudoti įgytą patirtį įvairiose veiklose, dalytis išvykų ir edukacinių užsiėmimų įspūdžiais kalbantis, pasakojant, diskutuojant, piešiant ir pan.
 
Pirmoji mūsų ekskursija buvo į Žaislų muziejų, kur dalyvavome edukacinėje programoje „Seniausi Lietuvos žaislai“. Vaikai kartu su muziejaus darbuotojomis žaidė ir tyrinėjo seniausius žaislus, pagamintus pagal archeologinius radinius, sužinojo, su kuo žaidė vaikai ir suaugusieji viduramžiais, iš ko ir kodėl tokius žaislus darė, apžiūrėjo ir galėjo pažaisti su sovietmečio laikų žaislais ir žaidimais.
Neišdildomą įspūdį ir mums, ir vaikams, paliko ekskursija į Vilniaus universiteto chemijos fakultetą apie kurią jau pasakojome publikacijoje „Priešmokyklinukų atradimai Vilniaus universiteto Chemijos fakultete“. Kai „Nykštukų“ grupėje kūrėme knygą „Įdomiausia diena darželyje“ Adomas, kurio tėtis pasiūlė ir pravedė mums minėtą ekskursiją, piešdamas piešinį pasakojo: „Man pati įdomiausia diena darželyje buvo, kai vykom į chemijos fakultetą pas tėtį. Kai mes keliavom, tai patiko tas, kad daug visokių matėm pastatų, namų. O ten man patiko labiausiai, kai žali šaudė iš tokių juodų kamuoliukų, kaip užsidegė. Ir dar kaip tėtis rodė eksperimentą, kai daužėm gėlę sušaldytą“.
 
Energetikos ir technikos muziejuje apžiūrėjome dvi interaktyvias ekspozicijas „Technikos mokslas“ ir „Technika vaikams“, kuriose žaisdami spalvingais eksponatais susipažinome su įvairiais fizikos reiškiniais: šviesa, energija, jėgos perdavimu, magnetiniais laukais, garsu, elektra ir t.t. Karolina taip pat minėtai knygai nupiešė piešinį ir dalijosi įspūdžiais: „Pati įdomiausia diena buvo, kai ėjom į technikos muziejų. Mes atėjom, nusirengėm ir tada pamatėm tokius vamzdžius. Tada ėjom paskui tetą ir daug įdomių dalykų pamatėm. Bet man labiausiai patiko tie vamzdžiai“.
 
Į Vytauto Kasiulio dailės muziejų vykome net tris kartus. Ten apžiūrėjome eksponuojamą Juozo Čechavičiaus nuotraukų parodą „Juozapo Čechavičiaus Vilnius“, nuolatinę retrospektyvinę Vytauto Kasiulio kūrybos ekspoziciją, susipažinome su Vytauto Kasiulio biografija, dalyvavome trijuose edukaciniuose dailės užsiėmimuose: grotažo technika gaminome kalėdinius atvirukus, marmuravimo technika – atvirukus šeimos šventei, kūrėme kiekvienas savo rojaus medį, kuriame paslėpėme svajonę.
Žiemos orai mūsų neatbaidė nuo išvykų. Svečiavomės Vilniaus centriniame pašte, kur sužinojome apie pašto istoriją, veiklą, laiško kelią, apžiūrėjome pašto ženklų parodą. Vykome į ansamblio „Lietuva“ spektaklį „Kaip Zitutė pasaulį išgelbėjo“, kur susitikome su Kalėdų seneliu. Išvykoje prie televizijos bokšto prisiminėme Sausio 13-osios įvykius ir pagerbėme žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą. Vilniaus planetariume žiūrėjome seansą „Kiškio nuotykiai kosmose“. Kartu su ornitologu Gediminu Petkumi gaminome lesyklėles žiemojantiems paukščiams. Vykdant projektą „Šalis ta – Lietuva vadinas“ lankėmės Gedimino bokšto muziejuje, Valdovų rūmuose, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Kalvarijų bibliotekoje, Senųjų amatų centre, Vilniaus puodžių ceche.
 
Pavasarį, kuomet darželyje vyksta Teatro savaitė, lankėmės Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre ir Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje. Operos ir baleto teatre apžiūrėjome teatro patalpas: sceną, užkulisius, dirbtuves, holus ir kt., matavomės teatro rūbus, stebėjome kaip kuriamos dekoracijos, bandėme vaidinti dainuodami ir šokdami, sužinojome įdomių dalykų apie operą, baletą, operetę. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus mokomajame teatre-dirbtuvėje, kur eksponuojamos lėlės iš Lietuvos lėlių teatrų spektaklių, susipažinome su lėlių teatro istorija, lėlėmis, kurias ne tik apžiūrėjome, bet ir patys pabandėme jas valdyti. Vėliau, išklausę lietuvių liaudies pasaką „Jaučio trobelė“, gavome lėles – marionetes, pasiskirstėme vaidmenimis, ir, po trumpos repeticijos, patys vaidinome.
 
Nors gegužės mėnuo labai užimtas – priešmokyklinukai ruošėsi išleistuvėms, tačiau labai džiaugėmės, kad sudalyvavome ansamblio „Lietuva“ edukacinėje programoje „Su Lietuva – per Lietuvą“. Apie šią programą sužinojome iš ugdytinio mamos. Programoje vaikai susipažino su Lietuvos regionais, kartu su ansamblio „Lietuva“ dainininkais ir šokėjais žaidė, dainavo, šoko, minė mįsles, klausėsi pasakojimų ir smagių istorijų, skudučiavo, lenktyniavo apsiavę klumpes ir su maišais, net bandė vaikščioti su kojūkais.
 
Džiugu, kad į projekto vykdymą ir organizavimą įsitraukė ir priešmokyklinukų tėvai: pasiūlė išvykas į VU Chemijos fakultetą ir ansamblį „Lietuva“, geranoriškai finansavo ekskursijų bei edukacinių užsiėmimų išlaidas, padėjo lydėti vaikus į ekskursijas. Viena mama per išleistuves pasakojo: „Kai mes buvome išvykę gyventi į užsienį, ten matėme, kaip darželinukai vaikai nuolat kažkur keliauja – į mišką, pas ką nors į darbovietę ir panašiai. Kai atvykome čia ir vaikai pradėjo lankyti darželį, atrodė, kad vaikai uždaryti tarp darželio tvorų. Ir kai jūs pradėjote visur eiti, tai čia buvo vau!“.
 
Šio projekto dėka mokslo metai visiems buvo įdomesni. Projekto dalyviai išbandė daug ir įvairios veiklos vidinėse bei išorinėse edukacinėse aplinkose, įgijo žinių apie įvairius meno, kultūros, istorijos objektus, susipažino ir galėjo pabendrauti su įvairiais žmonėmis, turėjo galimybę realiose situacijose ugdytis ir demonstruoti saugaus elgesio, bendravimo ir kalbos kultūros gebėjimus ir įgūdžius, natūraliai ir intuityviai ugdytis estetinę nuojautą ir nuovoką, nuolat reflektuodami, interpretuodami kūrybiškai taikė savo patirtį, išreiškė įspūdžius įvairiomis formomis ir būdais. Neabejojame, kad šis projektas buvo sėkmingas ir prasmingas tiek ugdytiniams, tiek jame dalyvavusiems suaugusiesiems.
Šaltiniai:
  1. Ikimokyklinio ugdymo metodinės rekomendacijos. (2015). Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras
  2. Monkevičienė O. 2016-03-30 seminaro „Kaip atnaujinti ikimokyklinio ugdymo programas atsižvelgiant į „Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašą?“ medžiaga.
  3. Monkevičienė O. Priešmokyklinio amžiaus vaikų kompetencijų ugdymas. Žvirblių takas. – 2004, sausis, (Nr. 1), p. 16.
  4. Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa. (2014). Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras