Emokykla.lt
Populiarios temos:
Edukacija Projektai Kompleksinė pagalba Specialieji poreikiai Skaitymas Vaiko kalba Vaiko raida Vaiko sveikata Vaiko ugdymas  
Vartotojų straipsniai Projektas „Vaiko kelias į gražią kalbą“ Vilniaus regiono darželiuose
 

Projektas „Vaiko kelias į gražią kalbą“ Vilniaus regiono darželiuose

2015-05-07
Projektas „Vaiko kelias į gražią kalbą“ Vilniaus regiono darželiuose
Jelena SKIBICKAJA, logopedė metodininkė, Vilniaus lopšelis-darželis „Pelenė“
Inga BAŠKAUSKAITĖ-BORONOVA, vyresnioji logopedė, Vilniaus lopšelis-darželis „Pelenė“
Julija SKRIPSKIENĖ, vyresnioji logopedė, Vilniaus r. Valčiūnų lopšelis darželis
Vis didėjantis vaikų, turinčių kalbos ypatumų, skaičius verčia pedagogus ieškoti priemonių ir būdų kaip sutelkti ir efektyviausiai panaudoti visų suinteresuotų šalių (tėvų, pedagogų ir švietimo pagalbos specialistų) potencialą, siekiant sėkmingo ikimokyklinio amžiaus vaikų kalbos vystymosi.
Vis didėjantis vaikų, turinčių kalbos ypatumų, skaičius verčia pedagogus ieškoti priemonių ir būdų, kaip sutelkti ir efektyviausiai panaudoti visų suinteresuotų šalių (tėvų, pedagogų ir švietimo pagalbos specialistų) potencialą, siekiant sėkmingo ikimokyklinio amžiaus vaikų kalbos vystymosi.
 
Ieškant inovatyvių darbo metodų ir siekiant sudaryti palankias sąlygas ankstyvajai vaikų kalbos sutrikimų prevencijai buvo nuspręsta dalyvauti tarptautiniame ilgalaikiame ugdymo projekte „Vaiko kelias į gražią kalbą“. Vilniaus lopšelio-darželio „Pelenė“ ir Vilniaus r. Valčiūnų vaikų lopšelio-darželio auklėtojos, logopedės, vaikai ir tėvai ieškojo savo „kelio į gražią kalbą“ ir šį pavasarį lopšelyje-darželyje „Pelenė“ pasidalijo gerąja darbo patirtimi. Susitikime dalyvavo abiejų ugdymo įstaigų auklėtojos ir logopedės, kurios pastaruosius šešis mėnesius ypatingą dėmesį skyrė ankstyvojo amžiaus vaikų kalbos ugdymui ir kalbos sutrikimų prevencijai. Pastebėta, kad projekto metu daugelis vaikų tapo aktyvesni, iniciatyvesni, daugiau bendravo, tapo labiau žingeidūs. Taip pat paaiškėjo, kad, norint užkirsti kelią kalbos sutrikimams, vaikams reikalingas didesnis suaugusiųjų dėmesys ir pagalba.
 
Susitikimo metu projekto dalyviai dalijosi savo atradimais, pasiekimais ir aptarė sunkumus. Pasak projekte dalyvavusių pedagogių vaikai susidomėję atlieka bendrosios ir smulkiosios motorikos, kvėpavimo lavinimo pratimus, tačiau daugelis vaikų juos atlikdami patiria didesnių ar mažesnių sunkumų. Pedagogės, dirbančios su vaikais iki trejų metų, pastebėjo, kad kalbos skatinimo žaidimai vaikams sukelia daug teigiamų emocijų. Muzikos vadovės, dalyvaujančios šiame projekte, akcentavo teigiamą muzikos poveikį vaikų kalbos vystymuisi.
 
Buvo pristatytos vaikų kalbos skatinimui ir lavinimui naudojamos priemonės. Pedagogių išradingumas įrodė, kad visas priemones galima naudoti vaikų kalbos ugdymui Dažniausiai pedagogės priemones gamina pačios. Kvėpavimo lavinimui tinka malūnėliai, nameliai su užuolaidomis, oro futboliukas, debesėliai; kalbėjimo skatinimui – nerti ir popieriniai pirštų teatro veikėjai, paveikslėlių rinkiniai. 
 
Pasak logopedės Ingos Baškauskaitės-Boronovos pirštų teatro veikėjai vaikams sukelia daug džiaugsmo, skatina kalbos raišką, atskleidžia kūrybingumą, gebėjimą išreikšti jausmus. Sumaniai ir kūrybingai panaudojant pirštų lėles vaikai jaučia pasitenkinimą ir džiaugsmą patys veikdami įvairioje žaidybinėje veikloje, kurdami pasakėles ir improvizuodami, didėja jų pasitikėjimas savimi, taip pat lavėja smulkioji rankų pirštų motorika. Pasirodo, populiariausia smulkiosios motorikos lavinimo priemonė – segtukai, su kuriais sugalvojama daugybė žaidybinių situacijų, reikalaujančių pirštų miklumo; taip pat gamtinė medžiaga: kankorėžiai, akmenukai, gilės, kaštonai, pupos ir kt. 
 
Labai svarbu, kad tėvai ne tik domėtųsi vaiko ugdymo(si) pasiekimais, bet ir patys būtų aktyvūs ugdymo(si) proceso dalyviai, todėl minėtuose darželiuose daug bendraujama su tėvais, taikomas darbo principas „tėvai – partneriai“. Šio projekto sėkmingai įgyvendintas uždavinys – siekti glaudaus, efektyvaus bendravimo ir bendradarbiavimo tarp tėvų, logopedo ir pedagogų – pagerino santykius tarp pedagogų ir tėvų.
 
Vilniaus lopšelio-darželio „Pelenė“ logopedė metodininkė Jelena Skibickaja pasidalijo atviros veiklos „Tėvelių ir vaikučių mokyklėlė“ įspūdžiais. Jos metu logopedė supažindino tėvus su interaktyvaus paveikslėlių skaitymo taisyklėmis: kartu su vaiku žiūrint paveikslėlius reikia naudoti mimiką, intonacijas, daryti pauzes, žiūrėti vaikui į akis, kartu su vaiko pirštuku paliesti paveikslėlį, apvežioti kontūrą, laiku užduoti klausimus, skatinančius kalbėti. Skatinant vaiką kalbėti, svarbu nepamiršti pagyrimų. Tėvai ir vaikai įgytas žinias pritaikė žaisdami su paveikslėliais. Praktiškai dirbdama su tėvais ir vaikais, logopedė pastebėjo, kad ne visi tėvai išmano vaikų amžiaus tarpsnių kalbos ypatumus. Tad tokie susirinkimai suteikia tėvams teorinių žinių ir praktinių įgūdžių. 
 
Susitikimo metu logopedės supažindino pedagoges su vaikų kalbą ir mąstymą stimuliuojančiais metodais. Logopedė Julija Skripskienė pristatė metodinę priemonę „Kalbos ugdymas“, skirtą ankstyvojo amžiaus vaikų kalbos sutrikimų prevencijai. Naudojant šią priemonę vaikai mokosi skirti spalvas, formas, grupuoti daiktus pagal tam tikrą požymį, turtėja jų daiktavardinis žodynas, tobulėja smulkiosios motorikos judesiai.
 
Apibendrinę projekto metu įgytą patirtį, pasidaliję ja su projekto „Vaiko kelias į gražią kalbą“ Vilniaus regiono dalyviais, kupini naujų idėjų, ketiname projekte dalyvauti ir kitais mokslo metais.