Emokykla.lt
Vartotojų straipsniai Projektas „Neerzink manęs!“ padėjo išspręsti patyčių problemą darželyje
 

Projektas „Neerzink manęs!“ padėjo išspręsti patyčių problemą darželyje

2015-01-28
Projektas „Neerzink manęs!“ padėjo išspręsti patyčių problemą darželyje
Regina SERVUT, priešmokyklinio ugdymo pedagogė metodininkė
Visagino lopšelis-darželis „Auksinis gaidelis“ (Vaikystės pedagogikos centras)
Patyčios – tai nuolatinis fizinės ar psichologinės jėgos panaudojimas, sąmoningai siekiant sužeisti ar įskaudinti kitą asmenį, kuris negali savęs apginti (Dan Olweus)
Prisiminkite savo vaikystę: ar Jūs turėjote pravardę, ar Jus kas nors erzino? Greičiausiai, taip. Tačiau Jūs užaugote, vaikiškos nuoskaudos pasimiršo, o dabar jau Jūsų vaikas verkdamas bėga namo, sakydamas: „Mama, mane erzina vaikai“. Jūs pergyvenate ir galvojote: „Kokie žiaurūs vaikai, kur žiūri jų tėvai? Kaip man padėti vaikui?“. Erzinimas ir pravardžiavimas buvo visais laikais. Vieni psichologai teigia, kad pravardžiavimas, tai – vertinga komunikacinė patirtis, neva vaikas, kuris patyrė pravardžiavimą užaugs stipresnis. Tuo tarpu kiti psichologai teigia, kad vaikas, kurį daug erzino ar pravardžiavo kiti vaikai, gali tapti uždaru, nepasitikinčiu savimi.
            
Visagino lopšelyje-darželyje „Auksinis gaidelis“ vykdyto projekto su 6–7 m. vaikais tema „Neerzink manęs!“ buvo pasirinkta neatsitiktinai. Grupėje buvo vaikas, kuris pastoviai erzino kitus, pravardžiavo, nepriimdavo žaisti kai kurių vaikų. Vaikai pradėjo skųstis, pastebėjome, kad ir tėvams tai nepatinka. Kalbėjomės su vaiko, su mama, bet niekas nepasikeitė. Tada buvo nutarta spręsti šią problemą parengiant projektą ir įtraukiant tėvus.
 
Problemos aktualumas
 
Vaikai, patiriantys erzinamąsi, patyčias, pravardžiavimąsi, dažniau liūdi, jaučiasi prislėgti, mažiau pasitiki savimi, prasčiau save vertina. Jie pradeda galvoti, kad tikrai turi trūkumų, yra blogi, juokingi, negražūs ir pan. Neretai patyčios yra susijusios su gėdos ir bejėgiškumo jausmu. Patyčių problema yra visuomenėje yra tarsi nematoma. Tuo tarpu tai viena iš labiausiai paplitusių problemų. Tam, kad nors iš dalies išvengtume  šios problemos, panaudojau projekto metodą.
 
Į veiklą įtraukiau tėvus. Parengiau anketas ir tėvams, ir vaikams, daug bendravome, stebėjome, piešėme, žaidėme. Kartu su tėvais sugalvojome elgesio taisykles vaikams, kuriuos erzina, ir tiems, kurie erzina kitus. Tai, kokias pasekmes sukels patyčios, labai priklauso nuo aplinkinių reakcijos į šį reiškinį, nuo jų palaikymo ir pagalbos. Tikiu, kad šis projektas padės ir kitiems pedagogams spręstit panašias problemas.
 
Projektu „Neerzink manes” siekiau ugdyti vaikų socialinius gebėjimus ir pasitikėjimą savimi; sudominti ir įtraukti į projektą tėvus.
 
Projekto uždaviniai:
  • ugdyti savigarbos jausmą ir pagarbą kitiems;
  • formuoti bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius;
  • ugdyti tolerancijos įgūdžius, gebėjimą susitarti, padėti, palaikyti;
  • formuoti gebėjimą kalbėti apie savo jausmus (kas patinka, kas nepatinka);
  • mokytis stebėti, kada poelgis ar žodis gali nuskriausti;
  • ugdyti kūrybingumą, fantaziją.
Pirmiausiai surinkome tėvelių idėjas. Visi tėvų pasiūlymai ir idėjos buvo aptarti ryto rato veiklose ir tik po to sukūrėme vaikų idėjų banką.
 
Tėvų idėjos
  • Jeigu kas nors pravardžiuojasi, atsakyti skriaudikui: „Kas pravardžiuojasi, taip ir vadinamas“. Arba: „Žinosiu, kad tave taip vadina. O mano vardas (pasakyti savo vardą)“.
  • Pasakyti vaikui, kad jis netaps garbingu žmogumi, jeigu negerbs savo bičiulių ir šalia esančių žmonių nuo mažens.
  • Tėvai turi paaiškinti savo vaikams, kad erzintis ir pravardžiuotis – negerai. Kas taip elgiasi, turi ratelyje visiems vaikams pasiaiškinti ir atsiprašyti nuskriaustųjų.
  • Kas pravardžiuojasi, turi prieš visą grupę pasakyti įžeistam vaikui tris gerus žodžius..
  • Jeigu vaikas erzina kitus, niekam su juo nežaisti, kol šis neatsiprašys.
  • Ignoruoti skriaudiką.
  • Žaidimas „Asociacijos“. Paeiliui sakyti vienas kitam su kokiais daiktais, gyvuliais, metų laikais jie asocijuojasi.
  • Žaidimas „Atsikalbinėjimai“: „Juoda kasa – raktas pas mane, kas pravardžiuojasi – pats į save“, „Eina krokodilas, tavo žodį prarijo, o mano paliko“. 
Mūsų žingsniai
  • Diskusijos „Kaip aš jaučiuosi, kuomet mane erzina?“, „Kas verčia mane erzinti?“
  • Žaidybiniai pratimai „Parodyk, kaip...“, „Mano nuotaika...“.
  • Judrieji žaidimai „Stebuklinga kėdė“, „Tik geriausia“.
  • Skaičiuotė, padedanti susitaikyti.
  • Didaktinis žaidimas „Prisiliesti prie laimės“.
  • Piešimas „Komplimentai“. Piešiame komplimentus tam, kas daugiausia erzina.
  • Diskusija: „Ką mums reikia padaryti, kad grupėje vaikai neerzintų“.
  • Sukurti plakatą „Geros nuotaikos namas“.
  • Piešimas „Skriauda“, „Džiaugsmas“.
  • Suprasti projekto pavadinimą.
  • Rekomendacijos, patarimai tėveliams.
  • Kaupti daineles, skaičiuotes, eilėraštukus šia tema. 
Kaip aš jaučiuosiu, kai manęs erzina vaikai?
Ania: „Man nemalonu, labai liūdna ir skausminga“;
Robertas: „Aš nenoriu draugauti su tokiais vaikais, nes man nemalonu ir skaudu“;
Nikita: „Man norisi duoti atgal“;
Ignatas: „Aš galvoju, kad nueisiu toliau nuo tokių vaikų ir daugiau nedraugausiu“;
Alioša: „Aš jaučiu nuoskaudą. Labai norisi papasakoti mamytei arba tėčiui“;
Denisas: „Jaučiu nuoskaudą ir skausmą“;
Ania: „Man labai gaila to žmogaus, kuris erzina“.
 
Ką aš jaučiu, kada erzinu kitus vaikus?
Ignatas: „Kad su manim daugiau niekas nedraugaus“;
Bogdanas: „Man nemalonu“;
Denisas: „Su manim niekas nedraugaus ir nežais“;
Kristina: „O aš neerzinu vaikų“;
Jegoras: „Nieko nejaučiu“.
 
Ką reikia daryti, kad grupėje vaikai neerzintų vieni kitų?
Kristina: „Draugauti“;
Ania: „Išmokyti kitus būti gerais“;
Alioša: „Daugiau žaisti kartu“;
Maša: „Surasti bendrą kalbą ir nesipykti“;
Robertas: „Dalintis žaislais“;
Karina: „Nežnaibyti vieniems kitų“.
 
Rekomendacijos suaugusiesiems, kaip padėti vaikui, patiriančiam patyčias:
  • Įdėmiai išklausykite vaiką.
  • Nedarykite skubotų išvadų.
  • Tinkamai reaguokite į vaiko pasakojimą.
  • Užtikrinkite, kad vaikas gautų pagalbą.
  • Gerbkite vaiką ir nuoširdžiai jį mylėkite.
  • Nesistenkite situacijos išspręsti vienas.
  • Pasirūpinkite vaiko laisvalaikiu ir užimtumu. 
Rekomendacijos suaugusiesiems, kaip padėti vaikui, kuris tyčiojasi:
  • Pasikalbėkite su vaiku ir duokite jam suprasti, kad netoleruojate patyčių (ir kitų erzinimo).
  • Rūpinkitės jūsų bendravimu su vaiku.
  • Pagirkite vaiką už gerą elgesį.
  • Ieškokite mokytojo, socialinio pedagogo, psichologo pagalbos.
  • Stenkitės daugiau laiko praleisti su vaiku, pasirūpinkite jo užimtumu. 
Išvados
 
Netolerantiškumas neigiamai veikia ne tik tą vaiką, iš kurio tyčiojamasi (erzinamasi), bet ir į tą vaiką, kuristyčiojasi (erzinasi). Atminkime, kad tolerancijos grūdelius reikia sėti vaikystėje. Nuo tuo, kaip reaguoja tėvai į pravardžiavimą ar erzinimą, priklauso, ar bus jų vaikas tolerantiškas savo draugams, vėliau kolegoms, partneriams ir aplinkiniams žmonėms. Manome, kad vaikui reikia rodyti kuo daugiau teigiamų pavyzdžių, kad jis turėtų pozityvius modelius pamėgdžiojimui. O didžiausios autoritetas vaikui turėtų būti šeima.
Šaltiniai:
  1. Priešmokyklinio ugdymo turinio įgyvendinimas. Metodinės  rekomendacijos. V., 2004.
  2. Kas yra patyčios? http://www.bepatyciu.lt/vaikams/apie-patycias/kas-yra-patycios-copy (žiūrėta 2013-03-10).
  3. Мама, они дразнятся! http://la-vida.ru/child.php?cod=257 (žiūrėta 2013-03-14 ).