Emokykla.lt
Vartotojų straipsniai Pasaulyje pirmaujančios Suomijos mokyklos – vaikams ir apie vaikus
 

Pasaulyje pirmaujančios Suomijos mokyklos – vaikams ir apie vaikus

2016-09-12
Pasaulyje pirmaujančios Suomijos mokyklos – vaikams ir apie vaikus
Miglė RIMEIKĖ
VšĮ „Šiaurės licėjus“
Paskutinėmis rugpjūčio dienomis pasisemti žinių, patirties bei įkvėpimo naujiems mokslo metams į Suomiją išvyko „Šiaurės licėjaus“ pradinio ugdymo mokytojos. Vizito metu jos lankėsi Mankkaanpuron bei Taavinkylan mokyklose, Espoo mieste, stebėjo vykstančias veiklas, bendravo su ten dirbančiais pedagogais, mokyklų vadovais bei mokiniais ir domėjosi, kas padeda Suomijos švietimo sistemai jau daug metų pirmauti pasaulyje.
Technologijos – natūralu ir savita
 
Pirma, kas labiausiai krito į akį – tai, kad Suomijoje įvairiose veiklose tiek gatvėje, tiek klasėje aktyviai naudojamos išmaniosios technologijos. Technologijų naudojimas pamokų metu nėra ribojamas, bet užtikrinama, kad jos būtų skirtos mokymo(si) tikslams pasiekti. Mokytojai, pateikdami informaciją mokiniams ir organizuodami klasės apklausas, naudoja interaktyvias lentas. Dauguma vadovėlių bei mokomosios medžiagos turi integruotą papildomą metodinę medžiagą išmaniosioms lentoms, o mokiniai dažnai pasitelkia planšetes arba telefonus.
 
„Šiuolaikiniai vaikai gimė technologijų apsuptyje, jiems tai sava, suprantama ir neišvengiama, tačiau dar dažnai manoma, kad vaikus nuo to reikėtų saugoti. Remiantis Suomijos pavyzdžiu, mokyklos užduotis turėtų būti išmokyti vaikus tinkamai naudoti technologijas gyvenime, pasitelkti jas ugdymui, sudaryti sąlygas tyrinėti informaciją“, – pastebi „Šiaurės licėjaus“ pradinio ugdymo mokytoja Valdonė Navickaitė.
 
Ugdymo(si) procese pasitelkiant planšetes ar telefonus, vaikai mokosi greitai ir efektyviai ieškoti informacijos, įgunda ją atsirinkti ir apdoroti. „Tuo pačiu ugdomas mokinių kritinis mąstymas bei kūrybingumas ieškant atsakymų ar įvairių sprendimo būdų“, – teigia Suomijoje viešėjusi mokytoja Rasa Jurgelevičienė.
 
Mankkaanpuron mokyklos mokytojai pasakojo, kad, nors ir turi daug įvairios mokomosios medžiagos, vis tiek didelę dalį ugdymo grindžia savarankišku mokymu(si) ir informacijos paieška. Tokiu būdu vaikai nuo pat ankstyvo amžiaus įgyja gebėjimą mokytis savarankiškai, kuris itin svarbus siekiant aukščiausių rezultatų.
 
Mokytojas – trokštama ir ne visiems prieinama profesija
 
Aukštas mokytojo profesijos prestižas – vienas iš svarbių veiksnių, užtikrinančių aukštą ugdymo kokybę. Suomijos mokyklose dirbantys pedagogai turi būti įgiję pedagoginės pakraipos magistro laipsnį, taigi visi be išimties yra kvalifikuoti specialistai. Mankkaanpuron mokyklos mokytoja Lotta Halttunen į pedagogikos studijas stojo net trejus metus iš eilės, kol pavyko įstoti, kadangi konkursas Suomijoje itin didelis. Taip yra ir darbinantis: vienai darbo vietai mokykloje tenka beveik šimtas kandidatų.
 
„Mokytojai Suomijoje yra gerbiami ir vertinami. Žinoma, tai jie užsitarnauja intensyviai mokydamiesi bei dirbdami iš širdies. Taip pat rinktis šią profesiją labai motyvuoja darbo aplinka ir bendruomenė: mokykloje kolegos glaudžiai bendradarbiauja, betarpiškai dalijasi informacija, savo paruoštomis užduotimis ar medžiaga. Tarp kolegų neegzistuoja konkurencija. Visi dirba dėl mokinių ir mokyklos“, – pastebi „Šiaurės licėjaus“ pradinio ugdymo mokytoja Rasa Jurgelevičienė.
 
Mokymas(is) gyvenimui
 
„Aplankytose Suomijos mokyklose pastebėjome, kad nuo ankstyvo vaikų amžiaus itin didelis dėmesys skiriamas jų bendrųjų kompetencijų ir socialinių įgūdžių ugdymui“, – pasakoja R. Jurgelevičienė. Mokytojai savo misiją supranta kaip pagalbą vaikui augti ir ugdytis stipriai asmenybei, o ne tik išmokyti jį pagal bendrąją programą suplanuotų žinių. Pasitelkiamos įvairios programos emocinio intelekto ugdymui. Kai kurios mokyklos net kuria savo programas, geriausiai atitinkančias jų poreikius – Suomijoje suteikiama tokia laisvė.
 
Vienas iš lemiamų sėkmės veiksnių – žmonių bendravimas. Suomijos ugdymo procese nuolat skatinamas bendradarbiavimas ir slopinama konkurencija, mokiniai daug dirba grupėse, siekdami bendro tikslo. Bendradarbiavimo kultūra plėtojama visoje bendruomenėje: kuriami susitarimai tarp vaikų, mokytojų, tėvų. Šie susitarimai reguliariai peržvelgiami, apsitariama, kaip sekasi jų laikytis, ką reikėtų patobulinti.
 
Taip pat aktyviai ugdomas mokinių savarankiškumas ir atsakomybės jausmas. Visi mokiniai turi sutartas pareigas: priešmokyklinukai patys valgykloje įsideda maistą, pavalgę nusineša indus, rūšiuoja atliekas. Vyresni mokiniai pasirūpina, kad po pietų valgykla liktų švari, visos kėdės būtų pristumtos prie stalų. Pareigų vaikai turi ir klasėse ar koridoriuose pertraukų metu. Vyresni mokiniai dažnai rūpinasi ir prižiūri jaunesnius, padeda mokytojams ar jų asistentams. Pasak Mankkaanpuron mokyklos direktorės Johannos Hirmasto, tokiais iš pirmo žvilgsnio paprastais metodais mokiniai ruošiasi gyvenimui, kuriame bus savarankiški, mokės pasirūpinti savimi bei jaus pareigą padėti ir esant nelaimei pasirūpinti greta esančiu.
 
Ugdymo procesas organizuojamas taip, kad būtų kuo arčiau realaus gyvenimo. Siekiama sudaryti sąlygas, kad naują informaciją mokiniai galėtų įsisavinti per asmeninę patirtį: tyrinėjant, eksperimentuojant ar konstruojant. „Mes visi geriau įsimename tas žinias, kurios pateikiamos ne tik teoriškai, bet įgyjamos per asmeninę patirtį ir jos refleksiją. Vyresnių klasių moksleiviai kelis kartus metuose vyksta į išvykas, trunkančias keletą dienų, kuriose, gavę specialias užduotis stebi, tyrinėja, analizuoja bei apibendrina praktiškai įgytas žinias“, – pastebi V. Navickaitė.  
 
Dėmesys vaikų poreikiams
 
Natūralu, kad į mokyklą susirenka vaikai su skirtingais poreikiais bei skirtingu akademinių žinių bagažu. Pirmaisiais mėnesiais itin svarbu kreipti dėmesį į šiuos skirtumus, reaguoti bei padėti mokiniams, kuriems trūksta žinių. Aplankytose Suomijos mokyklose mokiniai dažniausiai skirstomi į grupes, kurioms pateikiamos skirtingo lygio užduotys, derinami keli ugdymo metodai, kol visos klasės lygis suvienodėja ir galima dirbti su nauja informacija visiems kartu. Būtent dėl to mokiniai nėra lyginami tarpusavyje. Mokytojai matuoja kiekvieno mokinio individualią pažangą ir vertina jo paties progresą. Tokiu pačiu principu grįžtamasis ryšys teikiamas ir tėvams: individualių pokalbių metu aptariamas vaiko tobulėjimas nelyginant jo su klasiokais, mokyklos ar šalies vidurkiais, kadangi standartizuotų testų ar reitingavimo praktikos nėra.
 
„Ugdymo metodai taip pat parenkami mokiniams pagal jų amžių ir ypatybes. Pradinio ugdymo klasėse mokymas(is) dažnai vyksta žaidžiant, pasitelkiant išmaniąsias technologijas, metodines korteles ar vaidinimus. Daug dėmesio skiriama fiziniam mokinių aktyvumui bei laikui gryname ore. Kiekvieną dieną bet kokiu oru visiems mokiniams privalomas laikas lauke, kur organizuojamos aktyvios veiklos“, – pastebi „Šiaurės licėjaus“ pradinio ugdymo mokytoja R. Jurgelevičienė.
 
Mokykloje nepamirštama skirti dėmesio ir mokinių pomėgiams. Domėjimasis viena ar kita sritimi skatinamas ugdymo metu: Mankkaanpuron mokykloje kartą per mėnesį organizuojamos pomėgių grupės, kur susibūrę mokiniai, nepaisant jų amžiaus ir klasės, kartu gilinasi į pasirinktą temą ir ruošia bendrus projektus, kuriuos vėliau pristato vieni kitiems, mokyklos bendruomenei ir tėvams.
 
Ko gero labiausiai Suomijoje apsilankiusius mokytojus sužavėjo aplankytų mokyklų vidinė ramybė ir kultūra. Visas ugdymo(si) procesas vyksta natūraliai, neperlenkiant lazdos, išvengiant streso ar nepagrįstų baimių dėl rezultatų tobulumo. Tai daro įtaką mokinių motyvacijai siekti žinių bei augti atsakingomis savarankiškomis asmenybėmis.
 
Suomijos mokyklas aplankiusios mokytojos parsivežė visą pluoštą patarimų ir pavyzdžių, kaip kurti tokią aplinką ir Lietuvoje. Įkūrus visą tam reikalingą mokyklos infrastruktūrą ir turtinant darbo patirtį, mokytojos tiki, kad su Lietuvos moksleiviais pasieks tokių pačių aukštų rezultatų kaip ir netolimi šiaurės kaimynai.