Emokykla.lt
Vartotojų straipsniai Kas vaikams labiausiai įsiminė per Velykas Klaipėdos lopšelyje-darželyje „Volungėlė“?
 

Kas vaikams labiausiai įsiminė per Velykas Klaipėdos lopšelyje-darželyje „Volungėlė“?

2013-04-14
Susijusios temos: Vaiko ugdymas Ugdymo įstaigos
Kas vaikams labiausiai įsiminė per Velykas Klaipėdos lopšelyje-darželyje „Volungėlė“?
Rūta Budinavičienė,
meninio ugdymo mokytoja
Visiems buvo gaila, kad šiais metais darželio kieme niekas nepakabino velykinių sūpynių, nes kiškiai jas „užmiršo“ snieguotame miške...
Klaipėdos lopšelyje-darželyje „Volungėlė“ šiais metais organizavome vaikų apklausą „Pavasario šventė – Velykos“.  Klausėme vaikų, kaip jie šventė snieguotas Velykas, kas jiems įsiminė labiausiai. Pokalbyje dalyvavo 5–6 metų vaikai.  
  • Prieš Velykas vaikai buvo Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje. Kas ten patiko labiausiai?
Muziejuje vieniems labai patiko dažyti kiaušinius, daryti taškiukus su vašku, piešti vardo raidę, kitiems – sužinoti, kaip reikia išgauti spalvas, klausytis tetos pasakojimo apie margučius, aplankyti meistrų dažytų kiaušinių parodą.
  • Kaip vaikai Velykas šventė namie, svečiuose?
Daug vaikų namie padėjo tėveliams marginti kiaušinius, dažniausiai su svogūnų lukštais. Saulė džiaugėsi: „Mes namie darėm su mamyte ant kiaušinių taškučius, mama – du mėlynus margučius, aš – du raudonus, o brolis – du žalius.“
 
Karolina dažė su šilko popieriukais, su dažais ir truputį su lipdukais. Manto šeima dažė su lukštais ir pridėjo blizgučių.
 
Ernestas pasakojo, kad jam buvo įdomu dažyti kiaušinius su dažais, išgaunant kuo daugiau spalvų: „Reikia dažų užpilti ant skuduriukų (gali būti nuo užuolaidų), įdėti kiaušinį, surišti siūleliu ir virti.“
 
Benita buvo išvažiavusi prie jūros prisirinkti „kačiukų“ (blindės, žilvičio šakelių), smilgų, žolyčių, kuriais vėliau puošė dažomus kiaušinius. Ji pasakojo: „Dažėm visi su gofruotu popieriumi, kurį reikia įdėti į kojinę, aplipinti kiaušinį, bet išėjo nelabai ryškiai, o kitus margučius darėme marmurinius su perlamutru.“
 
Vaikams patiko kiaušinių daužavimas su kitais šeimos, giminės nariais, stipriausio kiaušinio rinkimai, margučių ridenimas iš kaladėlių pastatytomis čiuožyklomis,  močiutės pasiskolintais ar pirktais loveliais.
Jokūbas namie su draugais žaidė darželyje išmoktą žemaitišką žaidimą „Nešu nešu kiaušį“. Benas prisiminė, kaip jį apgavo teta Lina, pasakiusi, kad dažė kiaušinius su nagų laku (Velykos sutapo su Melagių diena – balandžio 1-ąja).
  • Kas įsimintino buvo darželyje švęstose Velykose?
Mūsų įstaigoje Velykė nėra pasakų senutė, dalijanti kiaušinius, nes vaikai į darželį susirenka jau po švenčių. Ji  – tarsi teta, krikšto mama – išmintinga ir pavasariška, pasipuošusi tautiniais drabužiais, pasakojanti apie margučių spalvų reikšmę, apie dažytus kiaušinius, skirtus ridenti, ir apie margintus kiaušinius, skirtus dovanoti, pamokanti, kaip tų margučių paprašyti.
 
Velykė vaikų klausia, ar Velykų rytą namie vaikai rado ant namų palangės padėtų dovanų – po du kiaušinius. Tai galėjo būti Velykų bobutės dovana. Seniau vaikai tikėdavo, kad ji, anot mažylių tėvelių pasakojimų, gyvena kažkur pamiškėje, moka gražiai marginti kiaušinius, jai padeda kiškučiai, o atėjus pavasariui, primargina jų daugybę, sudeda visus į vaško arba cukraus vežimą, pasikinko į jį miško ilgaausius ir išvažiuoja pas gerus vaikus. Naktį visus juos aplanko ir apdovanoja.
 
Po švenčių į darželį susirinkę vaikai gali organizuoti margučių ridenimo rungtis, išmokti senovinių kiaušinių ridenimo taisyklių, grupėje žaisti prieš šventes išmoktus lietuvių liaudies žaidimus (pavyzdžiui, „Gandre, gandre, ką darai? “; „Ant ko sėdi? “; „Vištelės“; „Nešu nešu kiaušį“ ir kt.).
 
Šiais metais vaikams didelį įspūdį padarė Velykės sutikimo šventė. Patiko salės papuošimas, krepšys su gražiausiais „Volungėlės“ margučiais, stebėti  salėje šokančius ir dainuojančius mažus vaikus (visus su kiškio ausų karūnomis), taip pat  sutikti  Velykę, zuikius su pintine margučių, klausytis kiškių eilėraščių, Kiškienės pasakos, vaidinti velykines patarles, visiems kartu dainuoti, šokti „Pam pam puri“ ir „Bėga pempė upeliu“, žaisti estafetes (pavyzdžiui, su mediniu šaukštu nešti kiaušinius, juos ridenti į „vartus“, t. y. į pintinę).
 
Ir  visiems buvo gaila, kad šiais metais darželio kieme niekas nepakabino velykinių sūpynių, nes kiškiai jas „užmiršo“ snieguotame miške...