Emokykla.lt
Vartotojų straipsniai Kartų bendrystė padeda išsaugoti ir perduoti papročius vaikams
 

Kartų bendrystė padeda išsaugoti ir perduoti papročius vaikams

2015-10-29
Susijusios temos: Ugdymo įstaigos
Kartų bendrystė padeda išsaugoti ir perduoti papročius vaikams
Agnė ADOMAITĖ
Klaipėdos r. laikraščio „Banga“ korespondentė
Gargždų lopšelio-darželio „Saulutė“ ugdytiniai praėjusią savaitę kas morka, kas kopūstu, kas cukinija nešinas – visi su lauknešėliu rinkosi. Iš šių rudens gėrybių „Saulutės“ virėjos išvirė didžiulį puodą daržovių košės. Pastaroji tapo tikru gardėsiu ketvirtadienį vykusios Dagos šventės dalyviams – vaikams, jų tėvams, pedagogams –  kurie tądien daug lietuvių liaudies šokių šoko ir dainų sudainavo.
Ką pasėjai – tą dagosi!
 
Žodis „daga“ reiškia dygimą, brandą, derlių, „dagoti“ – imti, valyti derlių, gauti kaip atpildą, „nudagoti“ – užderėti. Ką pasėjai, tą ir dagosi! Dagotuvės – tai darbų laukuose, bulviakasio pabaigtuvės su vaišėmis. 
 
Gargždų lopšelio-darželio „Saulutė“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Petrauskienė pasakojo, kad ikimokyklinukai jau gana geria žino didžiausias tradicines šventes – šv. Kalėdas, Velykas, tačiau senosios lietuvių šventės dažnai yra mįslė ne tik ugdytiniams, bet ir jų tėveliams. Dėl to Dagos šventės šokio, liaudies žaidimų sūkuryje sukosi ne tik darželinukai, bet ir jų tėveliai, įstaigos bendruomenė. Pastebėta, jog kai tėvai šalia, mažųjų entuziazmas iškart šokteli, atsiranda daugiau ūpo šokti, dainuoti. Kartų bendrystė padeda išsaugoti ir perduoti vaikams papročius, ilgametes tradicijas.
 
Juolab kad Dagos šventėje dalyvavo ir „Saulutės“ socialinis partneris – Gargždų kultūros centro folkloro ansamblis „Cyrulelis“. „Gyva muzika iškart pažadina genus, kojos pačios trypia“, – šypsodamasi pastebėjo Dagos šventės darželyje sumanytoja, meninio ugdymo pedagogė Šarūnė Petruškevičienė.
 
Folklorui reikia tėvų indėlio
 
Š. Petruškevičienė informavo, kad Dagos šventė yra baigiamasis visus metus vykdyto projekto „Etnomokyklėlė: tradicijos šeimai“ dalis. Projektui įgyvendinti buvo gautas 150 € finansavimas iš Klaipėdos rajono savivaldybės.
 
Dar praėjusių metų gruodį švietimo įstaigoje vyko advento vakarojimai, vėliau – atvelykio. „Vaikai su tėvais mokėsi dainų, šokių, žaidimų, tradicinių būrimų. Tai nebuvo skirta masėms, priešingai – veikla vyko mažose grupėse. Mūsų tikslas, kad ne tik vaikai rodytų tėvams, ką išmoko, bet kad jų augintojai kartu leistų laiką, suprastų tradicijų perdavimo svarbą ir jaustų atsakomybę už papročių išsaugojimą“, – aiškino Š. Petruškevičienė. Kaip lietuvių liaudies žaidimus, kalendorines šventes įtraukti į ikimokyklinio ugdymo procesą, vyko specialus seminaras pedagogams.
 
Patys mažiausi „Saulutės“ lankytojai taip pat neliko pamiršti. Pagal etninės mokyklėlės projektą buvo parengta edukacinė programa ,,Myliu, myliu spust“. Jos metu Š. Petruškevičienė mamas su vaikais mokė lopšinių, mylavimų. Psichologė Veronika Daugėlienė pasakojo, kokia yra jų nauda iš psichologinės pusės, o logopedė Ona Meškienė išdėstė, kaip galima lietuvių liaudies žaidimais lavinti vaiko kalbinę raidą.
 
Prie etnomokyklėlės projekto daug prisidėjo ir auklėtojos Jovita Klymantienė, Lina Duotienė, Jolanta Olčauskienė.
 
Įdomu
 
Senovės lietuviai, džiaugdamiesi derliumi, dėkodavo Žemininkui (Žemėpačiui) – žemės, derliaus, namų, sodybos bei vietovės dievui. Žemės dievas buvo garbinamas laikant namuose žalčius. O šventės metu kiekvieno valgio po gabaliuką pirmiausia mesdavo po stalu, sakydami „Tau, Žemininke, mūsų dieve, dėkojame, kad visus metus mus sveikus ir visko pertekusius užlaikei, nuo ugnies, geležies, ligų ir priešų apsaugojai“.
Vidmando Radavičiaus vadovaujamas „Cyrulelio“ kolektyvas „Saulutės“ bendruomenei padovanojo pliūpsnį lietuvių liaudies dainų, šokių, žaidimų. 
 Dagos šventės gėrybėmis vaišinęsi darželinukai nusprendė, jog šiųmetis derlius – puikus.
 
Š. Petruškevičienės nuotr.