Kalbėkime gražiai ir taisyklingai

2013-06-25

Susijusios temos:

Vaiko kalba

Gegužės 13-17 dienomis Panevėžio lopšelyje-darželyje „Riešutėlis“ buvo vykdomas projektas „Paklausyk, vaikeli, ką kalbą knygelė“.

Projekto tikslai:

Supažindinti vaikus su knygų įvairove ir skatinti jomis domėtis;
Ugdyti pagarbą garsui, raidei, žodžiui, kalbai;
Atskleisti smulkiosios motorikos lavinimo svarbą taisyklingos kalbos vystymesi;
Suteikti vaikams teigiamų emocijų bei stiprinti jų savivertę.

Projektas prasidėjo šventiniu rytmečiu – knygelių fėjos susitikimu su vaikais. Mažiesiems skaitytojams buvo atskleista knygos svarba žmogaus gyvenime; vaikai buvo supažindinti su jų įvairove. Kiekviena grupė pristatė savo mylimiausias knygas: mažiausieji džiaugėsi garsą skleidžiančiomis knygomis, vyresni – pasakų, poezijos rinkiniais, priešmokyklinukai – enciklopedijomis, spalvinimo knygelėmis.

Taip pat rytmečio dalyviai susipažino su literatūros kūrinių inscenizavimu. Žiūrėjo spektakliuką „Ežio namas“, kuriame vaidino vaikai ir auklėtojos. Mažieji žiūrovai, nestokodami išradingumo ir fantazijų, atliko knygelių fėjos skirtą užduotį – kūrė įvairiausias pasakos pabaigas.

Rytmečio pabaigoje fėja perskaitė viso pasaulio knygų kreipimąsi į vaikus:

Raskite mums vietą ir grupėje, ir savuosiuose namuose;
Imkite mus tik švariomis rankomis;
Nebūkite abejingi, kai mes esame skriaudžiamos; esant reikalui – suteikite mums pirmąją pagalbą;
Spalvinkite – spalvinimo knygeles, rašykite – į sąsiuvinius, karpykite – karpinius, o mus atsargiai vartykite ir skaitykite;
Mokykitės iš mūsų;
Dalinkitės su kitais įdomiomis knygomis;
Nepamirškite, knyga – geriausia dovana!

Vaikai, tegul mūsų draugystė tęsiasi amžinai!

Kita projekto diena prasidėjo parodos „Sena – nauja knygelė“ atidarymu. Visa darželio bendruomenė aktyviai dalyvavo parodos organizavime. Ne vienas tėvelis susidomėjęs stabtelėjo prie savo vaikystės knygų, kitų akį traukė rankų darbo knygelės ar iliustruotos mokslinės enciklopedijos. Senelių mylimos knygos ne tik padėjo jiems užaugti, bet ir šiandien tebedžiugina jų vaikus ir anūkus. Paroda tarsi sujungė tris kartas.

Trečiąją savaitinio projekto dieną du lapiukai Gudrius ir Rudis (logopedės) pakvietė visus į popietę „Miklūs piršteliai – graži kalba“. Keliaudami mišku vaikai (kiškučiai, boružiukai, pelėdžiukai, drugeliai, skruzdėliukai) kartu miklino pirštelius, mokėsi taisyklingo garsų tarimo, eiliuočių bei greitakalbučių.

Lapiukai visiems popietės dalyviams priminė, kaip svarbu kalbant vartoti tinkamus lietuviškus žodžius. Jie pasiūlė vaikams nevartotinus žodžius (basanoškės, kaldra, biški ir kt.), teršiančius mūsų gražią lietuvišką kalbą, sukišti į šiukšlių maišą ir išmesti į konteinerį. Gal nepatikėsite – bet maišas buvo didelis ir sunkus.

Kitų dienų rytais bitė ir boružė (logopedės) kiekvienos grupės vaikus pakvietė pamankštinti pirštelius naudojant gamtinę medžiagą. Juk tikslūs ir koordinuoti pirštų ir artikuliacijos padargų judesiai įtakoja sėkmingą kalbos vystymąsi. Tikėdamosios gražios, šiltos artėjančios vasaros ir saulytės dovanų – pačių saldžiausių, gardžiausių, kvapniausių uogelių, sodų ir miškų šeimininkės, bitė ir boružė, eilėraštukų ir vaizdinės medžiagos pagalba supažindino su uogomis ir palinkėjo jų paragauti.

Šis edukacinis projektas suteikė dalyviams ne tik daug teigiamų emocijų, bet ir padėjo atskleisti smulkiosios motorikos lavinimo bei knygos svarbą vaiko kalbos raidai.