Emokykla.lt
Populiarios temos:
Edukacija Projektai Kompleksinė pagalba Specialieji poreikiai Skaitymas Vaiko kalba Vaiko raida Vaiko sveikata Vaiko ugdymas  
Vartotojų straipsniai Kalbėjimo ir kalbos sutrikimų šalinimas muzikinėje veikloje
 

Kalbėjimo ir kalbos sutrikimų šalinimas muzikinėje veikloje

2016-12-11
Kalbėjimo ir kalbos sutrikimų šalinimas muzikinėje veikloje
Aistė TAMOŠIŪNIENĖ, logopedė
Auksuolė BALIŪNIENĖ, meninio ugdymo pedagogė
Pasvalio lopšelis-darželis „Liepaitė“
Pasvalio lopšelyje-darželyje „Liepaitė“ vedami meninio ir kalbos ugdymo užsiėmimai „Mokomės kartu“. Ši veikla skirta vaikams, turintiems kalbėjimo ir kalbos sutrikimų.
Kalbą vaikas išmoksta bendraudamas su suaugusiaisiais, pamėgdžiodamas juos ir jų padedamas. Vadinasi, bendrauti su vaiku būtina nuo pat ankstyvosios vaikystės. Juo daugiau bendrausime su vaiku, tuo lengviau ir sėkmingiau vaikas mokysis kalbos. Įvairi muzikinė veikla turi nemažą teigiamą poveikį kalbėjimo ir kalbos sutrikimų šalinimui.
 
Pasvalio lopšelyje-darželyje „Liepaitė“ vedami meninio ir kalbos ugdymo užsiėmimai „Mokomės kartu“. Ši veikla skirta vaikams, turintiems kalbėjimo ir kalbos sutrikimų. Užsiėmimų tikslas – organizuoti kūrybinį darbą, lavinti vaikų vaizduotę, kūrybingumą, dėmesingumą, rankų pirštukus, koordinaciją. Bendrų logopedės ir meninio ugdymo pedagogės užsiėmimų metu siekiame sudominti vaikus kalba kartu aktyvindamos jų muzikinius gebėjimus. Veiklos metu vaikams suteikiame teigiamų emocijų, ugdome gražius tarpusavio santykius, laviname smulkiąją motoriką, foneminę klausą, turtiname žodyną, įtvirtiname žinias, gebėjimus ir įgūdžius.
 
Vaikus užsiėmimų metu pratiname įsiklausyti į garsus, skirti jų savybes. Garsų tarimo tikslinimą pradedame nuo aplinkos garsų klausymo ir jų pamėgdžiojimo. Vaikai klausosi medžių ošimo, mašinų ūžimo, paukščių čiulbėjimo ir skatinami tuos garsus kuo tiksliau pamėgdžioti.
 
Vaikų kalba ir judesiai turi glaudų funkcinį ryšį. Judesiai derinami prie muzikos ritmo, žaidimų-ratelių teksto ir melodijos. Ritmas ir muzika padeda tikslinti laiko ir erdvės suvokimus, ugdo veiksmų nuoseklumą, dėmesingumą. Bendras judesių (motorikos) vystymasis vaikystėje padeda formuotis kalbai. Nustatyta, kad fiziškai silpnesni vaikai, kurių bendroji motorika ir pirštų judesiai nepakankamai išlavėję, kalbėti pradeda vėliau arba turi kalbos sutrikimų.
 
Užsiėmimų „Mokomės kartu“ metu daug dėmesio skiriame pirštukų žaidimams. Vaikai dainuodami turi atlikti ir tikslius pirštų judesius. Taip pat dainuodami vaikai natūraliai reguliuoja kalbinį kvėpavimą, ugdosi taisyklingą artikuliaciją, skambią, sklandžią kalbą. Vaikai pratinami įsijausti į dainos nuotaiką, intonaciją, tempo ir dinamikos niuansus, naudoti mimiką ir pantomimą.
 
Grodami vaikiškais muzikos instrumentais vaikai turi galimybę geriau suvokti garsų pobūdį ir  ritmą. Grojame ne vien specialiais muzikos instrumentais, bet ir įvairiais garsus skleidžiančiais žaislais ar daiktais (akmenukais, pagaliukais, plastikiniais indeliais su įvairiomis kruopomis). Grojimas žadina norą muzikuoti, lavina vaikų kalbos tembrą, ugdo grupinio  muzikavimo įgūdžius. 
 
Veiklos metu skatiname vaikus savo fantaziją išreikšti žodžiais, garsais, judesiais. Muzikos sužadintas emocijas jie perkelia į vaizduojamąją kūrybą. Piešėme girdėtus gamtos garsus (lyjantį lietų, čiurlenantį upelį, šlamančius vėjyje medžių lapus). Klausydami klasikinės muzikos vaikai piešia manų kruopomis ant šviesos dėžučių. Tai suteikia vaikams džiaugsmo, pasitikėjimo savimi.
 
Kalbinis ir muzikinis turinys glaudžiai susieja, todėl meninio ugdymo pedagogas ir logopedas turi dirbti kartu ir siekti numatytų tikslų. Tačiau pirmiausia mes privalome išsiaiškinti vaikų kalbėjimo ir kalbos sutrikimų pobūdį, ypatumus.