Emokykla.lt
Vartotojų straipsniai Kaip šventiniu laikotarpiu laisvą laiką su vaikais paversti prasmingu?
 

Kaip šventiniu laikotarpiu laisvą laiką su vaikais paversti prasmingu?

2015-12-07
Susijusios temos: Šeima Vaiko elgesys
Kaip šventiniu laikotarpiu laisvą laiką su vaikais paversti prasmingu?
Miglė RIMEIKĖ
VšĮ „Šiaurės licėjus”
Artėjantis šventinis laikotarpis, kuomet visi gyvename laukimu ir džiugiomis nuotaikomis – puiki proga daugiau laiko praleisti šeimoje, išbandyti įvairias veiklas ir užsiėmimus su vaikais, tuo pačiu ugdant jų kūrybingumą, asmenines savybes ir kitus gebėjimus.
Ikimokykliniame vaikų amžiuje formuojasi pagrindinės bendrosios kompetencijos, kurios lemia tolesnį individo formavimąsi ir tai, kokia asmenybe Jūsų vaikas taps ateityje. Taigi, apie ką ir kaip kalbėtis su vaiku, siekiant užtikrinti jo sėkmę ateityje? Apie vaiko raidą, tėvų ir vaikų santykius, bendrą laiką ir jo naudą bei svarbą pasakoja psichologė Ramunė DOBROVOLSKIENĖ ir „Šiaurės licėjaus“ priešmokyklinio ugdymo pedagogė Vaiva ČIČELYTĖ.
 
Kas vyksta, kai vaikui 3–6 metai?
 
Tai laikas, kuomet vaikas itin aktyviai tyrinėja aplinką, smalsauja ir siekia išbandyti viską. Tuo pačiu mažylis mokosi būti šalia kitų, suprasti vienokio ar kitokio žmonių elgesio priežastis, pats suprantamai išreikšti ir įvardyti savo emocijas. Šiuo laikotarpiu formuojasi pagrindiniai gebėjimai ir bendrosios kompetencijos. „Šiaurės licėjaus“ priešmokyklinio ugdymo pedagogė V. Čičelytė išskiria keletą itin svarbių, ankstyvajame amžiuje besiformuojančių kompetencijų, kurios vaikui pravers ne tik mokantis mokykloje, bet ir kasdienėse situacijose ateityje:
  • Socialinė kompetencija. Tai gebėjimas sugyventi ir būti darnoje su kitais, prisitaikyti įvairiose situacijose ir socialiniuose kontekstuose (darželis, mokykla, šeima), konstruktyviai spręsti konfliktus ir gerai jaustis kitų žmonių tarpe.
  • Sveikatos saugojimo kompetencija. Svarbu, kad vaikas būtų aktyvus ir judrus, o prireikus gebėtų sukaupti dėmesį, valdyti ir jausti savo kūną, atlikdamas įvairius pratimus. Taip pat, vaikui suvokiant sporto ir sveiko maisto naudą, formuojasi jo nuostatos bei įpročiai.
  • Pažinimo kompetencija. Besidomintis, tyrinėjantis ir pasaulį atrandantis vaikas – gebantis kritiškai mąstyti, sutelkti dėmesį, samprotauti, suvokti, įsiminti ir spręsti problemas žmogus.
  • Komunikavimo kompetencija. Pirmiausia, tai gebėjimas identifikuoti ir aiškiai reikšti savo emocijas ir mintis, taip pat – suprasti kitus. Greta tai skaitymo, rašymo, ir, svarbiausia, suvokimo įgūdžiai.
  • Meninė kompetencija. Gebėjimas suvokti ir interpretuoti įvairias meno sritis (šokis, muzika, vaidyba, dailė) svarbus vaiko intelekto raidai, estetikos supratimui ir, žinoma, jo kūrybingumui.
Koks turėtų būti tėvų vaidmuo šiuo laikotarpiu?
 
Psichologės R. Dobrovolskienės teigimu, nors ugdymas darželyje ir mokykloje apima daug gyvenimiškų sričių ir kartais konkuruoja su tėvų funkcijomis, vis tiek mamos ir tėčio meilės, dėmesio, šilumos ir laiko, praleisto kartu, nepakeis. Todėl ritualai ir laisvalaikis namuose vaikui formuoja vienybės ir priklausymo šeimai jausmą, supratimą, kad jis yra mylimas ne tik žodžiais ar žaislais, bet ir dėmesiu. Tai gali būti tokie įprasti momentai, kuomet visa šeima susėda vakarienės, žaidžia nuotaikingus žaidimus, skaito arba vaidina pasaką, dainuoja daineles prieš miegą. Tuo pačiu, kartu leidžiant laiką, ugdomos visos anksčiau minėtos kompetencijos. Vaikystės patirtis yra pamatas tolesnei vaiko raidai, o tėvų vaidmuo čia yra pagrindinis.
 
Svarbu nepamiršti, kad Jūs, tėvai – pirmasis ir bene didžiausias autoritetas vaiko gyvenime. Taigi, Jūs esate nuolat stebimi, o Jūsų elgesys kopijuojamas. „Šiandien, kai kasdien skubame, esame rūpesčių ir darbų sraute, lengva praleisti šį asmenybės raidai svarbų laikotarpį galvojant, kad „leisime“ jam susiformuoti vėliau, nors „vėliau“ gali ir nebūti. Todėl svarbu įsiklausyti į vaiko norus ir poreikius čia ir dabar. Svarbu kantriai būti šalia, leisti išmokti paprašyti pagalbos, ugdyti kantrybę pačiam sau ir vaikui,“ – pastebi R. Dobrovolskienė.
 
Žaisdami mokykite savarankiškumo
 
„Šiaurės licėjaus“ priešmokyklinio ugdymo pedagogė V. Čičelytė pasakoja, kad svarbu suvokti, jog vaikas daug ką gali padaryti pats. Tai pats geriausias laikas mokytis savarankiškumo ir atsakomybės: padėti tėvams namuose prižiūrėti aplinką, susitvarkyti savo daiktus, tausoti kitų daiktus ir pasirūpinti savimi. Neretai suaugusieji matydami netvarkingą vaiko kambarį skuba jį tvarkyti patys. Tačiau reikėtų tai daryti kartu su vaiku, paverčiant tvarkymąsi žaidimu. Po darbų nepamirškite vaiko pagirti ir paskatinti. Išeinant iš namų leiskite mažajam pačiam susirasti savo rūbelius, apsirengti, apsiauti batus. Nors tai ir užtruks ilgiau, tačiau vaikas išmoks, kad visi daiktai turi savo vietą.
 
Turėdami laisvo laiko kartu išsirinkite, ką norėtumėte valgyti vakarienei ar kokį kalėdinį papuošimą pasigaminti namams. Pasidarę produktų ar priemonių sąrašą, kartu vykite į parduotuvę, leiskite vaikui rinkti produktus, patikrinti ar turite viską, ko reikia. Gaminant leiskite vaikui kuo daugiau visko atlikti pačiam – vaikai geriausiai įsimena mokydamiesi iš patirties. Įtraukite jį į visą procesą nuo pat pradžios iki galo – indų plovimo ar darbo vietos sutvarkymo.
 
Eigoje svarbu atsakyti į visus vaikui rūpimus klausimus jam suprantama kalba, kalbėtis su juo apie patį procesą ir rezultatą. Jei vaikas dažnai girdės „nežinau“, „neturiu laiko“, „paskui“ – tiesiog supras, kad būti smalsiu – gėda, kad geriau nebandyti kažką daryti pačiam, nes bus „ne taip“, „negerai“. Juk vaikui, kaip ir, beje, suaugusiajam, norisi išvengti kaltės jausmo, teigia psichologė R. Dobrovolskienė.
 
Parodykite, koks įdomus yra pasaulis
 
„Drąsiai kalbėkite su vaiku įvairiausiomis temomis, kuo dažniau uždavinėkite klausimus, taip skatinsite vaiką samprotauti ir lavinsite jo mąstyseną. Visuomet išklausykite iki galo, tik paskui komentuokite. Skatinkite vaiką reikšti savo nuomonę, analizuoti situacijas ir ieškoti atsakymų.
 
Leiskite laiką su vaiku kuo įvairesnėje aplinkoje: ne tik žaiskite namuose, bet ir vaikščiokite su juo į renginius, eikite į gamtą. Vaikas išmoks bendrauti su kitais įvairaus amžiaus žmonėmis. Taip pat, stebėdamas įvairią, kintančią aplinką, mokysis, kaip dera elgtis vienu ar kitu atveju. Šiuo amžiaus periodu vaikams ypač svarbu matyti tikrą pasaulį – leiskite paliesti, užuosti, apžiūrėti, svarbiausia – neskubinkite vaiko. Tokiu būdu sužadinsite vaiko smalsumą, norą pažinti, nebijoti kintančios aplinkos ir naujovių. Būdamas neįprastoje aplinkoje vaikas pratinsis suprasti socialinio gyvenimo taisykles, mokysis jų laikytis“, – pataria V. Čičelytė.
 
Leiskite vaikui būti „gyvu veikėju“
 
Pasak V. Čičelytės, šio amžiaus vaikai labai mėgsta prisiimti įvairius vaidmenis, įsijausti į situaciją, fantazuoti. Realią situaciją paverskite žaidimu ir leiskite vaikui improvizuoti, vaidinti ir tyrinėti. Sudarykite sąlygas būti vis kitame vaidmenyje. Po to klausimais skatinkite apmąstyti, kas vyko, ką jautė, pagalvoti, kodėl taip buvo. Leiskite jam išbandyti kuo daugiau įvairių veiklų, pabūti kuo skirtingesniuose vaidmenyse. Vaikas, kurdamas vaidmenį, lavins savo kūrybingumą, mokysis konstruoti sakinius, ieškos įvairių skirtingų išraiškos būdų (mimikos, balso tono ir pan.). Tegul vaikas pats sugalvoja, kaip ir kokias priemones panaudojant galima atlikti tam tikrą vaidmenį.
 
Psichologė R. Dobrovolskienė pataria laukiant švenčių ir joms besiruošiant nepamiršti, kad leisdami laisvalaikį su tėvais vaikai džiaugiasi bendryste ir sprendžia daugybę gyvenimiškų uždavinių, o tai padeda geriau suprasti tėvų vaidmenį savo gyvenime. Vaikai žaidžia, džiaugiasi, pyksta, liūdi, zirzia ir vėl džiaugiasi. Tai, kaip įvairiose situacijose reaguoja tėvai, formuoja santykius šeimoje. Leidžiant laisvalaikį su vaikais tėvams svarbu prisiminti, kad jie visada vaikų akivaizdoje yra tėvų vaidmenyje ir savo pavyzdžiu labiausiai ugdo vaikus.