Emokykla.lt
Vartotojų straipsniai Kaip raidės susidraugavo su paukščiais
 

Kaip raidės susidraugavo su paukščiais

2017-03-20
Susijusios temos: Ugdymo įstaigos
Kaip raidės susidraugavo su paukščiais
Lina BLAŽAITIENĖ
Vilkaviškio lopšelis-darželis „Pasaka“
Mylėti tėvynę ir didžiuotis savo kalba pradedama nuo mažų dienų. Mums, pedagogams, iškyla labai svarbus uždavinys – pažadinti šią meilę kiekvieno vaiko širdelėje savo pavyzdžiu, gerais darbais ir pagarba kalbai.
„Žodžių lietučiu auginame kalbos medį“ – taip pavadinome kartu su kolege Edita Andriulioniene parengtą projektą, skirtą Lietuvių kalbos kultūros metams. Šis projektas sujungė tris gražias šventes: Lietuvių kalbos kultūros metus, 40-ies paukščių parskridimo dieną ir Kovo 11-ąją, Nepriklausomybės atkūrimo dieną.
 
Vaikai kartu su auklėtojomis kalbėjo apie švarią kalbą, darželio teritorijoje kartu su tėveliais kabino inkilus, puošė medžius tautinės juostos spalvomis ir kalbino juos pačiais gražiausias lietuviškais žodžiais: tėvynė, gimtinė, kalba, laisvė ir t.t.
 
Išsirinkę patriotiškiausius ir skambiausius lietuvių poetų eilėraščius, vaikai juos iliustravo savo piešiniais ir sukūrė linksmą ir spalvingą knygelę „Žodžių lietučiu papuošime kalbos medį“.
 
Projektinę savaitę pabaigėme šventiniu renginiu – istorijos pamokėle, kurioje vaikai sužinojo, kaip raidės susidraugavo su paukščiais, ir kad už lietuviškas raides Č, Š, Ž, mes turime būti dėkingi mūsų Vilkaviškio krašto sūnui, Lietuvos himno autoriui Vincui Kudirkai. Jis sugalvojo dvigubas lenkiškas raides (cz, sz, rz) sulietuvinti, pridėdamas paukščiukus – taip padaręs pradžią raidžių ir paukštelių draugystei.
 
Norėdama kuo daugiau sužinoti apie šią gražią draugystę, visa darželio bendruomenė domėjosi, kokie paukščiai sugrįžta į gimtinę, ir žaismingai juos pristatė dainele, eilėraščiu ar linksmu vaidinimu, o paukšteliai, kuriuos gamino kartu su auklėtojomis, snapelyje parnešė po vieną raidę ir pakabino į medelį.
 
Vaikai taip pat sužinojo, kokia ypatinga, unikali mūsų raidė Ė, kurios neturi nei vienos tautos raidynas, susipažino su raide Ū, kurią mums padovanojo taip pat Suvalkijos sūnus kalbininkas Jonas Jablonskis. O žaismingą raidžių ir paukštelių istoriją pabaigė keturios nosinės raidės – Ą, Ę, Į, Ų, kurios pavadinimus gavo ne todėl, kad labai verkė, bet todėl, kad pradžioje buvo tariamos šiek tiek per nosį. Istorijos pamokėlę baigėme bendra daina apie raides, paukštelius ir meilę Lietuvai.