Emokykla.lt
Vartotojų straipsniai Grojimas vaikiškais muzikos instrumentais – įvairiapusiam vaikų ugdymui
 

Grojimas vaikiškais muzikos instrumentais – įvairiapusiam vaikų ugdymui

2017-03-27
Susijusios temos: Vaiko ugdymas Ugdymo įstaigos
Grojimas vaikiškais muzikos instrumentais – įvairiapusiam vaikų ugdymui
Liudmila KAZAK
Vilniaus lopšelis-darželis „Gėlynas“
Grojimas vaikiškais muzikos instrumentais – viena iš labiausiai prieinamų ir tuo pačiu besivystančių muzikos formų vaikų darželyje. Vaikų muzikavimas padidina susidomėjimą muzikos veikla, prisideda prie muzikinės atminties, smulkios motorikos, kalbos, dėmesio vystymosi, padeda įveikti drovumą.
Kiekvienas vaikas trokšta pažinti pasaulį, o mes, suaugusieji, norime pažinti kiekvieną vaiką, atskleisti jo būdo ypatumus, kuo anksčiau užčiuopti vaiko talentus įvairiose srityse. Muzika, kurios garsai mus supa nuo pirmų dienų, yra puiki priemonė, padedanti vaikui susipažinti su jį supančia aplinka ir lavinti vaizduotę.  Muzika taip pat yra puiki bendravimo priemonė, kurios pagalba suaugusieji gali sau atverti vaiko vidinio pasaulio gelmes.
 
Muzika yra išties ypatinga ir unikali priemonė, padedanti užmegzti ir stiprinti emocinius ryšius bei vystyti emocinį intelektą. Lyginant su kitomis meninės išraiškos formomis, muzikos emocinis poveikis yra triskart didesnis už literatūros ir penkiskart už vaizduojamosios dailės poveikį.[1] Muzika vysto gabumus, nes muzikalus žmogus kūrybingesnis. Viena mokslinių hipotezių teigia, kad grojant muzikiniais instrumentais dirba beveik visos smegenų sritys. Tai reiškia, kad grodamas vaikas vystosi įvairiapusiškai, o dėl kompleksinės smegenų veiklos išmoksta kūrybiškiau spręsti akademinio ir socialinio pobūdžio uždavinius.
 
Taigi, nekyla abejonių, kad muzikuoti yra naudinga visiems. Anksčiau vyravusią nuomonę, kad muzikavimui būtini tokie įgimti duomenys kaip muzikinė klausa, ritmo pojūtis, vis labiau pakeičia požiūris, kad su vaikais verta pradėti muzikuoti kuo anksčiau. O toliau jau kiekvieno pedagogo užduotis yra parinkti vaiko amžiaus tarpsniui ir raidai tinkamas veiklos formas.
 
Grojimas vaikiškais muzikos instrumentais – viena iš labiausiai prieinamų ir tuo pačių besivystančių muzikos formų vaikų darželyje. Vaikų muzikavimas padidina susidomėjimą muzikos veikla, prisideda prie muzikinės atminties, smulkios motorikos, kalbos, dėmesio vystymosi, padeda įveikti drovumą.
 
Pastebėjau, kad grojimas muzikos instrumentais leidžia vaikams gana greitai ir be didelių pastangų susipažinti su įvairių žanrų muzika, pasijausti kartu klausytojo ir atlikėjo vaidmenyse. Grojimo procese ryškiau pasireiškia individualūs kiekvieno atlikėjo bruožai, vaikai atranda muzikos garsų pasaulį, jo įvairovę, ritmo pojūtį.
 
Savo veikloje daug dėmesio skiriu grojimui vaikiškais muzikos instrumentais. Tokiu būdu vaikai vystosi individualiai, o muzikuojant kartu tvirtėja mano ir vaikų tarpusavio santykiai.
 
Grojimo vaikiškais muzikos instrumentais būdų išradinėti nereikia. Savo darbe remiuosi metodinėje literatūroje priešmokyklinio ugdymo pedagogams pateikiamais būdais. Kartu su vaikais:
  • ieškome garso išgavimo būdų bei garsinių efektų;
  • pritariame dainoms, rateliams, muzikiniams žaidimams;
  • kartu pradedame ir užbaigiame kūrinį;
  • ritmiškai pritariame pedagogo grojimui, muzikos įrašui;
  • grojame visi kartu, grupelėmis ir po vieną;
  • grojame pakaitomis pogrupiais, kai vieną kūrinio dalį atlieka viena grupė, kitą dalį – kita;
  • grojame orkestre, kur vienas diriguoja, kiti groja.[2] 
Gali pasirodyti, kad čia ir aprašyta, ką reikia daryti užsiėmimų su vaikais metu. Tačiau praktinis šių grojimo būdų pritaikymas ir yra sudėtingiausia dalis. Mano, kaip meninio ugdymo pedagogės pagrindinė užduotis yra šiuos būdus pateikti vaikams taip, kad jie noriai įsitrauktų į veiklą ir pastoviai palaikyti jų troškulį muzikuoti.
 
Šventės ir įvairūs renginiai nėra mano muzikinio ugdymo tikslas – pagrindinį dėmesį skiriu kasdieniam darbui su vaikais. Jau lopšelio grupėje vaikus supažindinu su vaikiškais muzikos instrumentais: varpeliu, žvangučiu, ritminėmis lazdelėmis. Didelį malonumą vaikams kelia pasisveikinimas naudojant varpelį: „Varpelis suskambėjo, vaikučiai jau atėjo“. Kiekvienas vaikas nori pasisveikinti varpeliu, padainuoti savo vardą.
 
Su kiekvienu instrumentu supažindinu kurdama žaidimo situaciją. Pavyzdžiui, nykštukas atėjo į svečius su krepšiu įdomių daiktų. Pasirodo, tai – žvangučiai. Vaikai apžiūri juos, mokosi atrasti garsą. Grojant muzikai, vaikai žvangučiais groja prieš save, pakelia aukštai, nuleidžia žemai. Palaipsniui mažyliai pradeda kaupti muzikos suvokimo patirtį, jiems natūraliai kyla noras savarankiškai išbandyti grojimą žinomais muzikos instrumentais.
 
Supažindinti vaikus su metalofonu galima panaudojant paprastą žaidimą. „Pelytė išėjo pasivaikščioti. Staiga prasidėjo lietutis. Nukrito vienas lašelis „din“ (skamba vienas garsas metalofonu). Saulutė pasislepia už debesėlio ir nukrito dar keletas lašelių (skamba 3 garsai metalofonu). Iš pradžių lietutis buvo nestiprus (skamba lėtai metalofonas), o paskui lašiukai pradėjo kristi greitai (skamba greitai metalofonas). Pelytė pasislėpė po lapu.“ Klausimas vaikams: „Koks buvo lietutis?“ Vaikai improvizuoja grodami metalofonu. Žaidimo pabaigoje apibendriname patirtį: „Lietutį pažinti mums padėjo muzikos instrumentas, kuris vadinasi „metalofonas“.
 
Mažylius mokau paprasčiausių grojimo būdų, tačiau vyresni vaikai jau patys savarankiškai pasirenka instrumentus. Didelį dėmesį kreipiu į tuos instrumentus, kurie yra visada „su savimi“, t. y., kurie leidžia organizuoti ir papildyti grojimą neturint kitokių instrumentų: „skambantys“ gestai, plojimas, šleptelėjimai, trypčiojimas, spragtelėjimai ir pan. yra efektyvus vaikų ritmo jausmo vystymo būdas, kadangi ritmo jausmas vystosi pasitelkus judesį ir žmogaus kūno pojūčius.
 
Tam, kad vaikas jaustų, reaguotų į muziką, būtina vaiką mokyti surasti savitą asmeninį ryšį su skambančia muzika. Ir vėl pasitelkiu žaidimus. Vaikų mėgstama prancūzų dainelė-žaidimas „Ant tiltelio Avinjon“. Ši dainelė yra kelionė po įvairias profesijas, galimybė vaikams sužinoti ir pajausti įvairius muzikinius instrumentus bei profesijas dainuojant, šokant ir judant. Vaikai sugalvoja ir rodo muzikiniams instrumentams (arba profesijoms) būdingus judesius ir veiksmus, o visa dainelė vyksta tuo pačiu muzikiniu ritmu.
 
Mokydama nesudėtingų dainelių, ugdau vaikų grojimo ansamblyje įgūdžius, pratinu juos klausytis paties savęs ir kitų orkestro narių. Grojimas orkestru naudingas visiems vaikams nepriklausomai nuo to, koks yra kiekvieno vaiko individualus muzikinio vystymosi tempas. Vaikai pilnai įsitraukia į veiklą. Vaiko emocinė sfera praturtinama pastoviu ryšiu ir sąveika su klasikine muzika. Vaikams labai patinka patiems groti tuos pačius kūrinius, kurių jie klausosi iš įrašų grojant simfoniniam orkestrui. Neabejoju ir auklėjamąja orkestro funkcija, kadangi kolektyvinis muzikavimas yra viena iš bendravimo formų. Orkestras sujungia vaikus, padeda įveikti neryžtingumą ir nepasitikėjimą savo jėgomis.
 
Sėkmingam darbui padeda salės ugdomoji aplinka: tai nedidelės spintelės su dideliais paveikslėliais bei užrašais, iš kurių jau netgi mažyliai savarankiškai pasiima norimus muzikos instrumentus.
 
Ugdymo procese inovacijos gimsta iš nebijojimo klysti ir nuolatinio ieškojimo, poreikio įgyvendinti kilusias idėjas. Vieną iš tokių idėjų įkūnijo projektas „Muzikos pasaulis“. Jo tikslas – supažindinti vaikus su meniškai vertinga klasikine, liaudies muzika, įvairiomis muzikos kryptimis, žanrais, formuoti muzikinio skonio pradmenis.
 
Jau treji metai mūsų įstaigoje sėkmingai vyksta Vilniaus miesto ikimokyklinių įstaigų orkestrų festivalis „Vilniaus mažieji muzikantai“, kurio tikslas – plėtoti vaikų saviraiškos, kolektyvinio muzikavimo, sceninės kultūros, bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, skatinti meninio ugdymo pedagogų kūrybinę iniciatyvą. Šiemet buvo džiugu matyti, kad darželio auklėtiniai, pradėję pažintį su klasikine muzika darželyje, tęsia kelionę į muzikos pasaulį noriai grodami klasikiniais instrumentais.
 
Apibendrindama savo darbo patirtį, galiu pasakyti:
  • pažinę vaikiškus muzikos instrumentus, vaikai yra labiau linkę klausytis klasikinės muzikos, atranda ryškių tembro spalvų;
  • grojimas lavina vaikų muzikinę atmintį, melodinę klausą;
  • parinkus tinkamus, įdomius, žaismingus būdus groti vaikiškais muzikos instrumentais stipriai prisidedame prie vaikų iniciatyvumo, pastabumo ugdymo.

[1] J. Butkutė „Muzikos įtaka vaiko vystymuisi“. Prieiga internetu <http://www.lev.lt/16157-muzikos-itaka-vaiko-vystymuisi>, žiūrėta 2017-03-24
[2] Monkevičienė, O., Glebuvienė, V. S., Stankevičienė, J., Mazolevskienė, A., Montvilienė, S., Jonilienė, M., ... & Mauragienė, V. (2011). Metodinis leidinys priešmokyklinio ugdymo pedagogams. Klaipėda: Klaipėdos banga.