Emokykla.lt
Vartotojų straipsniai Garsių XX a. modernistų tapyba nukėlė vaikus į formų, linijų ir spalvų pasaulį
 

Garsių XX a. modernistų tapyba nukėlė vaikus į formų, linijų ir spalvų pasaulį

2016-10-12
Garsių XX a. modernistų tapyba nukėlė vaikus į formų, linijų ir spalvų pasaulį
Jurgita NAGIENĖ
Telšių lopšelis-darželis „Eglutė“
Dirbdama Telšių lopšelio-darželio „Eglutė“ dailės studijoje daug dėmesio skiriu vaikų kūrybingumo ugdymui. Pastebiu, kad šiuolaikinius vaikus, augančius skaitmeninių technologijų apsuptyje, darosi vis sunkiau sudominti įprasta ir kasdieniška veikla. Siekdama paįvairinti savo ugdytinių meninę veiklą bei norėdama pati įgyti naujų žinių ir patirties, prisijungiau prie eTwinning projekto „Learning through art“ („Mokymasis naudojant meną“).
eTwinning projekto „Learning through art“ („Mokymasis naudojant meną“) dalyvius iš skirtingų šalių – Graikijos, Gruzijos, Moldovos, Rumunijos ir Lietuvos – suvienijo bendras tikslas: ugdyti vaikų kūrybingumą pasitelkiant meno kūrinius. Kartu su kitais projekto dalyviais domėjomės menininkų kūryba ir ieškojome efektyvesnių mokymosi metodų, naujų kūrybos formų, apjungiant skirtingas sritis: meno istoriją, dailę, šokį, dramą, muziką, matematiką, literatūrą ir kt. Bendradarbiaudami vadovavomės principu: „Jei mokiniai negali išmokti, tuomet mes turime juos mokyti taip, kad jie galėtų išmokti“.
 
Mūsų projektui pasirinkome tris žymius XX a. menininkus modernistus: Vasilijus Kandinskį (1866-1944), Pablą Pikasą (1881-1973) ir Choaną Miro (1893-1983). Tai – abstrakčiojo meno, kubizmo ir siurrealizmo krypčių atstovai.
 
Abstrakčiojo meno pradininkas Vasilijus Kandinskis savo paveiksluose bandė atsisakyti daiktų, konkretaus motyvo. Jam nerūpėjo perteikti ar analizuoti gyvenimo aplinką – kūriniuose jis siekė išreikšti savo vidinių išgyvenimų turinį, tyrė spalvos ir linijos emocinio poveikio galimybes, rėmėsi muzika.
Vaikai, pirmą kartą išvydę šio menininko kūrinius („Kompozicija“, „Improvizacija“, „Geltona, raudona, mėlyna“, „Erdvės su koncentriniais apskritimais“), reagavo emocingai ir neslėpė savo susižavėjimo: „Žiūrėkite, kiek daug brūkšnelių, jie tarsi juda!“, „Daug spalvų, jos draugauja!“, „Linijos vingiuotos, tarsi šoka...“. Vaikai netgi pabandė linijas atkartoti judesiais. Įkvėpti V. Kandinskio kūrinių vaikai piešimui rinkosi įvairią techniką: piešė ant didelių lapų, tapė ant vandens, pieno, folijos, plastikinių maišelių. Daug emocijų vaikams suteikė važinėjimas ant dažų žaislinėmis mašinėlėmis, taip išgaunant skirtingas linijas. Svarbiausia, vaikai patys ieškojo ir atrado netikėčiausius ir nestandartinius kūrimo būdus, nesiekiant nupiešti jokio konkretaus vaizdinio, o tik kuriant ir mėgaujantis procesu. Vaikai laisvai liejo savo emocijas ir nuotaiką, o rimta veikla pavirto tiesiog nerūpestingu žaidimu.
Pablas Pikasas – garsus ispanų dailininkas, kubistas. Penki jo kūrybos periodai – mėlynasis (1901–1904), rausvasis (1905–1907), juodasis (1908–1909, įkvėptas Afrikos), analitinis kubizmas (1909–1912), klasicizmas ir siurealizmas (1912–1919) – pasižymi savitais, netikėtais dailininko kūrybiniais sprendimais ir bruožais. Šio menininko kūryba mus nukelia į formų, linijų ir spalvų pasaulį.
Vaikai susidomėję žvelgė į Pikaso kūrinius „Natiurmortas“, „Stiklinė ir ąsotis“, „Maria Teresa Walter“ ir samprotavo, kaip paprasti daiktai – vaza, muzikos instrumentas, ar žmogus – pasitelkus fantaziją gali virsti formų, linijų ir geometrinių figūrų kratiniu. Pagal P. Pikaso kūrinį „Trys muzikantai“ vaikai kūrė kaukes, mėlynojo periodo gitaras, iš antrinių žaliavų ir gamtinės medžiagos drauge su tėveliais gamino muzikos instrumentus, kurie vėliau virto tyrinėjimo objektais, žadino vaikų vaizduotę ir smalsumą.
 
Palyginus su ką tik paminėtais dailininkais, puošnūs Choano Miro paveikslai atrodo kur kas linksmesni. Lygius vienspalvius paviršius užpildo ištisas knibždėlynas mažų būtybių ir senovės tautų rašmenis primenančių ženklų. Kartais tarp jų patenka ir žinomų, atpažįstamų daiktų. Paveikslų pavadinimai smagūs ir juokingi: „Moteris ir paukštis saulėlydyje“, „Sapnai ir haliucinacijos“, „Arlekinų karnavalas“, „Paros gimtadienis“.
Buvo labai smagu su vaikais stebėti, atpažinti paveiksle esančius vaizdus ir fantazuoti: „Matau plaukiančią žuvelę su juokinga uodega“ (Irūna, 5m.), „Va, akis ore skraido ir žiūri į mus“ (Bertautė, 5m.), „Čia keisti vabaliukai, tikriausiai iš kosmoso“ (Meda, 6m.). Dailininko paveikslas „Sodas“ mus nukėlė į paslapčių kupiną augmeniją, kur išnyksta riba tarp sapno ir tikrovės. Tad ir vaikų kūriniuose atsirado fantazijos ir realybės žaismas: gėlės augo aukštyn kojomis, skraidė keistų formų paukščiai, po žemę ropojo keisti vabalai.
 
Projekto metu išreikšti savo kūrybingumą galėjo ne tik vaikai, bet ir jų tėveliai. Bendros tėvų ir vaikų kūrybinės veiklos metu kartu ieškojome pačių netikėčiausių ir nestandartinių kūrimo būdų, taip pat supažindinau tėvelius su vaikų daile, menine saviraiška, skatinau pozityvų požiūrį į vaikų kūrybą. Tėvams toks kūrybos procesas, pasitelkiant žymius dailininkus, pasirodė įdomus ir netikėtas, paskatino juos kartu su vaikais prisiliesti prie šių dailininkų kūrybos, o bendra vaikų ir tėvų veikla leido nors trumpam stabtelėti, skirti laiko sau ir savo vaikui, pažinti visai kitokį pasaulį – ramesnį, užburiantį, įkvepiantį naujoms idėjoms.
Kurdami garsių menininkų darbų temomis vaikai pasijuto itin reikšmingi, galintys kurti taip, kaip tikri didieji menininkai. Projektą užbaigėme vaikų kūrybinių darbų paroda „Formų, linijų ir spalvų skambesys“ Telšių švietimo centre, kurioje atspindėjo minėtų dailininkų kūryba vaikų akimis.
 
Šis eTwinning projektas suteikė galimybę bendrauti ir bendradarbiauti su Europos šalies ugdymo įstaigomis, pažinti kitų šalių kultūrą, kalbą. Darželinukai, stebėdami kitos šalies vaikus, galėjo palyginti savo ir jų kūrybinius sumanymus, taip ugdydamiesi atvirumą ir toleranciją kitoms kultūroms. Veiklų įvairovė projekto dalyviams suteikė naujų patirčių, žinių, įgūdžių, įvairesnių mokymosi būdų, kurie mokymąsi padarė patrauklesnį visiems.