Emokykla.lt
Vartotojų straipsniai Darželis „Aukštyn kojom“ skina kelią demokratiniam ikimokyklinukų ugdymui
 

Darželis „Aukštyn kojom“ skina kelią demokratiniam ikimokyklinukų ugdymui

2016-05-31
Susijusios temos: Ugdymo įstaigos
Darželis „Aukštyn kojom“ skina kelią demokratiniam ikimokyklinukų ugdymui
Gustė POCIŪTĖ-TROTIENĖ
VšĮ „Atradimų namai“
Savo siūlymų argumentavimas, kito nuomonės išklausymas ir pagarbus priėmimas – tokie vaikų elgesio pokyčiai pastebimi ne tik darželyje, bet ir namuose. Net ir tie tėveliai, kurie mūsų pasirinktą demokratinio ugdymo kryptį iš pradžių vertino skeptiškai, dabar pripažįsta jos teigiamus rezultatus.
Prieš ketverius metus Vilniuje įkurtame lopšelyje-darželyje „Aukštyn kojom“ (VšĮ „Atradimų namai), kaip sufleruoja pats pavadinimas, vaikai auga kitaip. Vaikų kūrybiškumą skatinanti ugdymo programa paremta vaikiška literatūra („Aukštyn kojom“ džiaugiasi vadinamas „Knygų darželiu“) ir pozityviu ugdymu. O nuo šių metų pradžios – dar ir demokratinio ugdymo principais.
 
Viena iš darželio steigėjų, direktorė Justina Garlauskienė sako, kad Lietuvoje tikros demokratinės ikimokyklinės ugdymo įstaigos vis dar nėra. Vienas kitas darželis pabando įdiegti atskirus principus, tačiau vien teorijos nepakanka.
 
Netikėtai Lietuvoje susipažinus su demokratinio ugdymo ambasadoriumi Sean Bellamy, „Aukštyn kojom“ užmegzė ryšius su keliomis trečią dešimtmetį Jungtinėje Karalystėje veikiančiomis demokratinio ugdymo įstaigomis: jo vadovaujama demokratine mokykla „Sands School“ bei tramplinu į ją dažnai tampančiu demokratiniu darželiu-pradine mokykla „Park School“.
 
„2015 m. pradžioje užpildėme Erasmus+ KA1 programos paraišką, o metų pabaigoje jau startavo mūsų mobilumo projektas „Pirmasis demokratinis darželis Lietuvoje“. Jį įgyvendinant 9 „Aukštyn kojom“ žmonių komanda atliko darbo stebėjimą minėtose gilias demokratinio ugdymo šaknis turinčiose JK ugdymo įstaigose“, – sako Justina.
 
Vizitų metu „Aukštyn kojom“ komanda suprato, kad daugybė iki šiol turėtos informacijos – tik ledkalnio viršūnė. Vykdant projektą JK įgytas žinias pradėję taikyti praktiškai, jau per kelis mėnesius pastebėjome pokyčius vaikų elgesyje ne tik mes, bet ir tėveliai. Mielai dalijamės patirtimi diegiant svarbiausias demokratijos vertybes: pagarbą, pasirinkimo laisvę ir atsakomybę.
 
Pagarba kitam ir tvarkai
 
Demokratinis ugdymas remiasi dviem pagrindinėmis idėjomis – socialine ir ugdymo demokratija. Socialinė demokratija – tai suaugusiųjų ir vaikų lygybė, abipusė pagarba. „Darbo stebėjimo JK ugdymo įstaigose metu sužavėjo laisva atmosfera. Vaikai ir mokytojai bendrauja atvirai ir laisvai – kaip draugai ar šeima. Juokauja kartu pietaudami prie vieno stalo, mokiniai atvirai pasakoja mokytojams apie asmeninius reikalus, klausia jų patarimo“, – pasakoja mobilumo veiklose dalyvavusi „Aukštyn kojom“ keturmečių auklėtoja Indrė.
 
Demokratinės mokyklos pedagogą būtų tiksliau vadinti ne mokytoju, o koučeriu (ugdančiuoju vadovu). Jo užduotis – ne duoti konkretų atsakymą, o išmokyti vaiką pačiam jo ieškoti, mąstyti, nukreipti tinkama linkme. Kaip sakoma, ne duoti žuvį, o išmokyti žvejoti.
 
„Nepriklausomai nuo statuso įstaigoje, sprendžiant klausimus visų balsai yra lygūs. Nuo mažens gerbiami vaikai išmoksta drąsiai reikšti savo nuomonę, išklausyti kitus, priimti jų mintis ir idėjas, išmoksta tolerancijos ir tampa aktyvūs piliečiai“,– įgyta patirtimi dalijasi auklėtoja Eglė.
 
Atsakomybė
 
Antras demokratinio ugdymo principas – ugdymo demokratija – reiškia vaikų laisvę patiems rinktis ugdymo turinį. Tai laisvė, kuri neįmanoma be atsakomybės.
 
Mūsų aplankytų ugdymo įstaigų vaikams leidžiama patiems rinktis, kaip šiandien praleisti savo laiką, pavyzdžiui, eiti žaisti futbolą ar dalyvauti pamokose. Suteikti tokią laisvę nebijoma, nes mąstantis vaikas pažaidęs vis tiek ateina mokytis. Tai patvirtino ir „Sands School“ direktorius Sean Bellamy: „Kai vaikai mokosi ne todėl, kad kažkas liepė, o todėl, kad nusprendė patys, jų motyvacija tai daryti visai kitokia“.
 
Ir iš tiesų, klasėse pilna vaikų. Priežastys, kodėl jie susirenka, įvairios. Štai penkiamečių auklėtojos Dovilės kalbintas dvylikametis atviravo, kad nors gali rinktis neiti į pamokas, tačiau ateina, nes nenori nuvilti mokytojų, kurie joms ruošiasi. Tai neabejotinai sąmoningas vaikas sąmoningoje bendruomenėje.
 
Tokią mintį sustiprina ir šešiamečių auklėtojos Gretos pastebėjimas, kad mokytojai šiose mokyklose yra itin atsidavę savo darbui: „Mokinys mokytojui yra jo darbo efektyvumo rodiklis. Jei vaikai pamokoje yra pasyvūs, snūsteli ar net išeina iš klasės, tai nelaikoma nepagarba, o ženklu keisti informacijos pateikimo metodą, pergalvoti, kodėl nepavyko vaiko sudominti“.
 
„Sands School“ mokykloje vaikas pagal savo interesus renkasi pamokas. Jis žino, kad iš sąrašo temų laukia egzaminas, todėl, turėdamas pasirinkimo laisvę, turi ir didžiulę atsakomybę. Tuo tarpu pas mus ją prisiima mokytojai ir tėvai“, – lygina Eglė.
 
Pedagogės neslepia: pamokos vaizdas iš pradžių šokiravo. „Užėjusi į klasę pamaniau, kad pamoka dar neprasidėjo – vaikai sėdi ar guli ant žemės, stalų, kiti varto knygas, dar kiti – piešia. Tačiau Sean aiškina pamoką ir, uždavęs klausimą, visada pamato pakeltas rankas. Po pamokos Sean paaiškino, kad vaikai patys renkasi, kaip dalyvauti pamokoje. Atėjo, vadinasi, jam įdomu, išgirs, ką turi išgirsti, nepaisant to, kad pavyzdžiui, iš striukės kišenės išsitraukia savo baltą žiurkę!“, – tolerancija stebėjosi Indrė.
 
Abiejų mokyklų vadovai tikino, kad demokratinio ugdymo vertybes būtina pradėti diegti jau ikimokykliniame amžiuje. Pradėjus nuo mažų žingsnių, pvz. trimečio kasdieninės atsakomybės pakeisti vandenį gertuvėse, vėliau vaikui lengviau priimti ir didesnę atsakomybę, pvz. trylikamečiui rinktis, ar eiti į pamokas.
 
Auklėtoja Dovilė, šešėliavusi (job shadowing) „early years“ (jauniausių vaikų grupėje), pastebėjo, kad pasitikėjimas, laisvė rinktis ir atsakomybė vaikus labai motyvuoja: „Vaikai pasirodė labai iniciatyvūs: visi nori kuo nors užsiimti, ką nors naujo sužinoti, aktyviai renkasi dalyvauti veikose, nors gali tiesiog žaisti. Po veiklų nė neraginami siūlosi padėti susitvarkyti. Tokie pavyzdžiai iš tiesų įkvepia pokyčiams“.
 
„Vizito metu įsitikinome, kad pasitikint vaikais ir suteikiant jiems laisvę rinktis, auga visai ne chaosas, o atsakomybė“, – sako Eglė.
 
Ekskursijos po milžinišką parką primenančią neaptvertą mokyklos teritoriją metu septynmetis ir devynmetė iš „Park School“ pasakojo, kad nors jiems leidžiama vieniems lakstyti po teritoriją, yra riba, kurios peržengti negalima. Pasidomėjus, kas nutinka, jei ji visgi peržengiama, vaikai netgi sutriko: „Tai būtų didelis pažeidimas, tikriausiai pašalintų iš mokyklos. Niekas nėra bandęs išeiti iš teritorijos, nes visi gerbia tvarką“.
 
Pasirinkimo eksperimentas pavyko 
 
Metų pradžioje „Aukštyn kojom“ klasės susirinkime šešiamečiams buvo pristatyta naujovė – popiečio miegą galima keisti poilsio laiku.
 
Po pokalbio, kam vaikams reikalingas poilsis, kokią naudą teikia popiečio miegas, ką reiškia ilsėtis arba užsiimti ramia veikla, leista patiems nuspręsti, miegoti po pietų ar ne. Pirmoji savaitė buvo kiek chaotiška, nes vaikai rinkosi aktyvius žaidimus ir labai triukšmavo. Į antros savaitės pabaigą vis daugiau vaikų pradėjo miegoti – net ir tie, kuriems užmigti anksčiau sekdavosi sunkiai. Po dviejų savaičių pietų poilsio laiku klasėje jau miegodavo visi arba beveik visi vaikai. Tik vienas kitas liko skaityti, žaisti šachmatais.
 
Mažiau taisyklių – daugiau tvarkos 
 
Iš JK demokratinių ugdymo įstaigų „Aukštyn kojom“ perėmė ir principą „mažiau reiškia daugiau“, kuris galioja ir įstaigos taisyklėms.
 
Iš viršaus nuleistų taisyklių vaikams laikytis sunku, nes tai – nuomonės primetimas. Ypač, jei su vaikais nėra aptariama, kodėl svarbus vienoks ar kitoks elgesys. Dar daugiau, laikytis taisyklių, kurių prasmės nesupranti – tikrų tikriausia bausmė.
 
Su demokratinio ugdymo įstaigose klasika tapusiomis 3 taisyklėmis – rūpinuosi savimi, rūpinuosi kitu, rūpinuosi aplinka – jau pažįstami visi „Aukštyn kojom“ vaikai. Jie gali savais žodžiais paaiškinti, ką reiškia kiekvienas šis punktas, žino, kad jie privalomi visiems: ir vaikams, ir auklėtojoms.
 
Šešiamečių auklėtoja Greta tvirtina, kad šios taisyklės vaikams labai svarbios. Jų pagrindu visose klasėse sukurti vaikų ir auklėtojų susitarimai. Susitarimų turinys priklauso nuo klasės vaikų amžiaus. Dvimečiai laikosi visai paprastų, daugiausia savipagalbą apibrėžiančių punktų (jie ne užrašyti, o pavaizduoti grafiškai), o vyriausi vaikai pasiūlė įtvirinti pasirinkimo galimybes.
 
„Laikytis susitarimų, kuriuos pats priėmei, motyvacija didžiulė. Dabar ir mūsų darželyje kiekviena grupė sukūrė sau aktualius susitarimus. Vaikai vieni kitiems primena apie jų laikymąsi, pvz. namo gali eiti tik susitvarkęs savo veiklos vietą“, – sako Greta.
 
Svarbi kiekvieno nuomonė
 
Pamatėme, kad kartą per savaitę organizuojamas darželio ar mokyklos susirinkimas – svarbi demokratinio ugdymo dalis. Jo metu aptariami svarbiausi klausimai, sprendžiamos problemas, teikiami pasiūlymai. Susirinkimo metu visų nuomonė yra viendai svarbi, visi išklausomi, o norintys pasisakyti visada kelia ranką. Penkiamečių auklėtoja Kristė žavėjosi, kaip aplankytose mokyklose pasitikima vaikais – susirinkimo, kuriame turėjo galimybę sudalyvauti, metu buvo svarstoma, ar leisti dviems vaikams pradėti lankyti šią mokyklą viduryje mokslo metų.
 
Kita vertus, kai vaikai mąsto, visi jaučiasi ramūs, nes sprendimai priimami apgalvotai, apsvarsčius visus „už“ ir „prieš“ argumentus. Beje, tų vaikų gebėjimas argumentuoti – puikus“,– įvertina Kristė ir sugriauna mitą, kad demokratiniame ugdyme svarbiausia dėl visko balsuoti. „Jie balsuoja tik kraštutiniu atveju, jei viską aptarus nepavyksta susitarti. Taip išvengiama daugumos ir mažumos“.
 
„Aukštyn kojom“ darželyje susirinkimai taip pat tapo neatsiejama veikos dalimi. Vaikai nekantraudami laukia trečiadienių, kad po diskusijų galėtų teikti savo pasiūlymus ir priimti visiems svarbius sprendimus. Net mažiausias „Aukštyn kojom“ vaikas jau žino, kad norint pasisakyti, reikia kelti ranką, o kalbėti galima tik iki galo išklausius kito ir sulaukus savo eilės.
 
Savo siūlymų argumentavimas, kito nuomonės išklausymas ir pagarbus priėmimas – tokie vaikų elgesio pokyčiai pastebimi ne tik darželyje, bet ir namuose. Net ir tie tėveliai, kurie mūsų pasirinktą demokratinio ugdymo kryptį iš pradžių vertino skeptiškai, dabar pripažįsta jos teigiamus rezultatus.
Įgyvendindamas projektą „Aukštyn kojom“ tapo oficialiu IDEN (International Democratic Education Network) ir EUDEC (European Democratic Education Community) nariu. Projektą „Pirmasis demorkatinis darželis Lietuvoje“ finansavo Europos sąjungos finansuojama Erasmus+ programa. „Aukštyn kojom“ vertina įgytą patirtį ir už suteiktą galimybę yra dėkingas Erasmus+ KA1 programai, o Švietimo mainų paramos fondo darbuotojams – už konsultacijas ir profesionalią pagalbą ruošiant bei įgyvendinant projektą.