Emokykla.lt
Populiarios temos:
Edukacija Projektai Kompleksinė pagalba Specialieji poreikiai Skaitymas Vaiko kalba Vaiko raida Vaiko sveikata Vaiko ugdymas  
Vartotojų straipsniai Darbas su vaikais, turinčiais negalią dėl klausos sutrikimų, priešmokyklinio ugdymo grupėje
 

Darbas su vaikais, turinčiais negalią dėl klausos sutrikimų, priešmokyklinio ugdymo grupėje

2013-04-25
Zina NEVERIENĖ,
Marijampolės „Žiburėlio“ mokyklos-daugiafunkcio centro priešmokyklinio ugdymo pedagogė metodininkė,
vyresnioji specialioji pedagogė-surdopedagogė
Labai svarbu pilnaverčiam vaiko vystymuisi natūrali kalbinė aplinka, nuolatinis bendravimas su kalbančiais ir girdinčiais žmonėmis. 
Apie grupę
 
Specialiąją priešmokyklinio ugdymo ,,Pelėdžiukų” grupę lanko 11 vaikų. Tai grupė, kurioje ugdomi įvairių negalių, sutrikimų, mokymosi sunkumų turintys vaikai. Specialiosios priešmokyklinio ugdymo grupės vaikai ugdomi pagal pritaikytą priešmokyklinio ugdymo programą. Sudarant pritaikytą programą vaikui, ugdymo(si) tikslus, būdus ir metodus aptariame su komandoje dirbančiais specialistais bei tėvais.Teikiant specialiąją pedagoginę pagalbą priešmokykliniame amžiuje siekiame dvejopų tikslų:
  • sutrikusių funkcijų lavinimo bei turimų gebėjimų plėtros;
  • socialinės adaptacijos bei veiklos bendruomenėje įgūdžių formavimo.
Apie grupės bendraamžių bendradarbiavimą
 
Vaikai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, natūraliomis sąlygomis iš savo bendraamžių mokosi tam tikrų elgsenos modelių, žaidimo strategijų, lavėja jų kalba. Vaikai, normaliai bręstantys, mokosi bendrauti ir bendradarbiauti su kitokių poreikių ir galimybių turinčiais bendraamžiais.
 
Garsai aplink mus
 
Nuo pat gimimo mūsų vaikus supa begalė garsų: tėvų kalba, muzika, medžių šlamesys...Bet iš visų garsų, kuriuos girdi mūsų mažyliai, svarbiausia vieta skiriama kalbos garsams, sujungtiems į žodžius, sakinius. O ką daryti jeigu ištinka nelaimė -vaikas negirdi? Klausos sutrikimai – tai girdimojo jutimo ir suvokimo trūkumai, trukdantys išmokti sakytinės kalbos ir bendrauti ja. Klausos susilpnėjimo laipsnis nustatomas atlikus audiometrinį tyrimą.
 
Kaip bendrauti su kurčiu vaiku? 
 
Labai svarbu pilnaverčiam vaiko vystymuisi natūrali kalbinė aplinka, nuolatinis bendravimas su kalbančiais ir girdinčiais žmonėmis. Bendrauti su vaiku reikia taip kaip ir su girdinčiu, ir taip, lyg jis girdėtų. Vaikas turi gauti žodinį komentarą apie tai, kas vyksta. Negalima palikti be dėmesio jo reakcijų (ypač garsinių), kuriomis vaikas siekia atkreipti dėmesį. Reikia palaikyti ir skatinti, bet kokį vaiko siekimą bendrauti.
 
Bendraujant su vaiku, turinčiu klausos negalią, reikia žiūrėti į jo veidą, šypsotis ir rodyti pasitenkinimą tuo, kad vaikas ,,kalba”, bendrauja. Didžiulę klaidą daro tie, kurie mano, kad jeigu vaikas negirdi, tai nėra prasmės jį kalbinti, o bendravimą apriboja tik bežodžiu vaiko elementarių poreikių tenkinimu.
 
Ribotas kalbos supratimas pamokos metu dažniausiai atsiranda dėl šių priežasčių:
  • mokytojo balsas girdimas per silpnai; (pvz.: moksleivis sėdi toliau nuo mokytojo)
  • mokytojo balsą nustelbia pašalinis triukšmas; (pvz.: triukšmas klasėje yra stipresnis už mokytojo balsą)
  • mokytojo balsas per daug aidi klasėje (taip būna didelėse patalpose)
Ar gali girdėti kurčias?
 
Šiame amžiuje, esant išvystytai elektronikai, kurčiajam taip pat yra geresnė galimybė girdėti ir išmokti kalbėti. Klausos reabilitacijai pasitarnauja moderniosios technologijos:
  • Klausos aparatai (analoginiai ir skaitmeniniai);
  • Kochleariniai implantai;
  • FM sistemos;
  • Kompiuteriai;
  • Televizoriai;
  • Magnetofonai;
  • Video grotuvai;
  • Žadintuvai;
  • Specialūs telefonai ir telefonų stiprintuvai;
  • Sistemos, pranešančios apie signalus.
Nors klausos sutrikimas yra „nematoma“ negalia, be jokios abejonės, ji labai trukdo vaiko, kaip asmenybės, socialiniam vystymuisi. Todėl, mokykloje besimokančiam vaikui yra labai svarbi gerai nuteikianti aplinka klasėje, nuo jos priklauso mokymosi sėkmė. Kalbos įgūdžiai ir tai, kaip vaikas išmoks skaityti ir rašyti, priklauso nuo sugebėjimo įsisavinti mokytojo perteikiamą informaciją.
 
Dirbdama su vaikais naudoju šias moderniąsias technologijas: videomagnetofoną, televizorių, FM sistemą, klausos aparatus, kompiuterį, internetą, multimediją mokomąsias programas: ,,Šaltinėlis”, ,,Oto garsai”, ,,Dešimtukas”, ,,Žiūrėk ir kalbėk”, ,,Zoologijos sodas”, ,,Garsai namų aplinkoje”. Daug medžiagos randu internetinėse svetainėse, kaip antai www.peliukai.lt. Taip pat esu nemažai sukūrusi kompiuterinių pateikčių pati. Tai: ,,Gyvūnai”, ,,Daržovės”, ,,Vaisiai”, ,,Ropliai”, ,,Paukščiai”, ,,Medžiai”, ,,Žuvys”, ,,Metų laikai” ir kt.
 
Kartu su vaikais keliaujame pasisvečiuoti į kaimynines įstaigas: lopšelį-darželį ,,Vaivorykštė“, ,,Šypsenelė“, ,,Pasaka”, Mokolų ir Degučių mokyklas-darželius. Dažni svečiai esame ir Marijampolės multicentre. Taip pat įgyvendiname tarptautinę ankstyvosios prevencijos programą ,,Zipio draugai“.
 
Išvada
Turėtume skirti daugiau dėmesio vaikams, turintiems specialiųjų poreikių, naudojant įvairius būdus ir metodus, padedant jiems integruotis į visuomenę, suteikiant galimybę ugdytis.
Savo mintis norėčiau užbaigti tokiais žodžiais: „Tyla yra tik mano vidinis balsas, bendravimo nebuvimas. Kitaip aš nejausčiau aboliučios tylos. Aš jaučiu triukšmą savyje, tai nepaaiškinama girdinčiajam. Aš turiu vaizduotę, ir jos triukšmas yra vaizdinis. Aš įsivaizduoju garsus kaip spalvas. Mano tyla visuomet spalvota, ji niekada nebūna tik balta ar juoda...”