Emokykla.lt
Vartotojų straipsniai DALYVAUTI AR NEDALYVAUTI IKIMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGOS GYVENIME: TĖVŲ POZICIJA
 

DALYVAUTI AR NEDALYVAUTI IKIMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGOS GYVENIME: TĖVŲ POZICIJA

2019-07-17

Niekas nesiginčys, kad vaiko gyvenime tėvai – patys svarbiausi žmonės, atsakantys už savo atžalų auklėjimą, lavinimą ir apskritai – auginimą. Bet vos tik vaikas pradeda lankyti ugdymo įstaigą, vienodai reikšmingos tampa tiek šeima, tiek ugdymo įstaiga (šiuo atveju kalbėsime apie ikimokyklinę ugdymo įstaigą – darželį).

Dažnai tėvai mano, kad jei jau jų atžala pradėjo lankyti darželį – už vaiko ugdymą(si) tampa atsakingas pastarasis. Dėl begalinio gyvenimo tempo, užimtumo darbe tėvams itin mažai lieka laiko bendrauti su savo vaikais, o ką jau kalbėti apie lankymąsi ugdymo įstaigoje, bendravimą su pedagogais.

Tuo tarpu ugdymo įstaigoje dirbantys pedagogai mano, kad be šeimos pagalbos vaikų ugdymas(is) nebus visavertis. Juk tėvų įsitraukimas į darželio veiklas padeda siekti vaikų ugdymo(si) tęstinumo, tėvų ir vaikų tarpusavio sąveikos.

Mokslininkai, analizavę tėvų įsitraukimą į ugdymo įstaigos gyvenimą situaciją, padarė išvadą, kad tėvų dalyvavimas ugdymo įstaigos veiklose ne tik teigiamai veikia vaikų ugdymosi pasiekimus, psichinę sveikatą, socialinius santykius su aplinkiniais bet ir vaikų ateities perspektyvą – asmenybiniu lygiu atveria platesnes aukštojo mokslo siekimo, profesinės karjeros, geresnės gyvenimo kokybės siekimo galimybes, o visuomenės lygmeniu užtikrina gerus mokymosi įgūdžius, mokymosi kompetencijas įvairiose srityse bei sėkmingą visuomenės funkcionavimą. Vaikai geriau jaučiasi emociškai: išmoksta pozityviai reaguoti į savo pasiekimus, darosi atsparesni neigiamam nesėkmių ugdymo institucijoje poveikiui, laisviau bendrauja su bendraamžiais. Formuojasi teigiama ir saugi vaikų savijauta darželyje, gerėja vaikų savivertė, jausmų valdymo įgūdžiai. Tėvų dėmesingas įsitraukimas į vaikų ugdymą kuria saugius tarpusavio santykius. Gerėjantys ugdymosi pasiekimai sudaro sąlygas lyderiauti bendraamžių grupėje, skatina teigiamus santykius su bendraamžiais ugdymo institucijoje. Gerėja elgesys, mažėja elgesio problemų grupėje.

Tėvų įsitraukimas į ugdymo įstaigos veiklas gali būti apibrėžiamas labai įvairiai: tėvų konsultavimas(is), tėvų savanorystė ugdymo įstaigoje, tėvų požiūris į ugdymo įstaigą, pagalba pedagogams, ugdymo tęstinumas namuose ir pan. Tėvų įsitraukimas į ugdymo procesą galimas tiek per namuose vykstančias veiklas, tiek per dalyvavimą ugdymo įstaigos veiklose. Matydamas tėvų ir ugdymo įstaigos sąsajas, vaikas supras, kad ugdymas(is) yra integrali jo gyvenimo dalis, kad namai ir ugdymo įstaiga papildo viena kitą, o nėra atskiri segmentai. Didesnis tėvų įsitraukimas į ugdymosi veiklų kūrimą namuose padeda siekti ne tik veiksmingo vaiko ugdymosi tęstinumo bei didesnės tėvų ir vaikų tarpusavio sąveikos, bet ir reikšmingos abipusės patirties įgijimo.

Buvo atliktas kokybinis tyrimas Šiaulių mieste, kurio tikslas ir buvo atskleisti tėvų įsitraukimo galimybes ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Interviu su ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankančių vaikų tėvais metu surinkta medžiaga atskleidė, kad tėvai dažniausiai ateina į ikimokyklinio ugdymo įstaigą pakvietus pedagogams: dalyvauja susirinkimuose, organizuojamuose renginiuose. Kur kas pasyvesnis savanoriškas įsitraukimas. Tik maža dalis tėvų dalyvauja ugdymo įstaigos savivaldoje ar pasiūlo pagalbą pedagogui.

Tėvų buvo teiraujamasi, kaip dažnai jie lankosi ugdymo įstaigoje, kurią lanko jų vaikas. Paaiškėjo, kad didžioji dalis interviu dalyvių ikimokyklinio ugdymo įstaigoje lankosi kasdien, ar bent jau kelis kartus per savaitę: „... kai reikia nuvesti arba parvesti“; „...pasiimdama arba nuvesdama vaiką visada pasiteirauju, kaip jam sekasi“; „jeigu kalbėti apie lankymąsi – atvedimą į ikimokyklinę įstaigą“.

Tyrimo metu tėvai įvardijo ir jų įsitraukimo į ikimokyklinio ugdymo įstaigos veiklas priežastis. Didžioji dalis tėvų dalyvauja ugdymo įstaigos gyvenime dėl galimybės įsitraukti į vaiko ugdymą: domisi vaiko psichologine savijauta, domisi vaiko pasiekimais bei vaiko ugdymo kokybe: „...noras žinoti, kaip vyksta ugdymo procesas: ką jie mokosi, ką naudoja, kokias priemones, kokius žaidimus, kokias veiklas auklėtoja organizuoja“. Interviu dalyviai akcentavo, kad jiems įdomu, ne tik kas vyksta ugdymo įstaigoje, kaip panaudojamos lėšos: „Gali labiau prisiliesti, kur lėšos, tarkim, yra išleidžiamos darželio...“, bet ir galimybę daryti įtaką visai darželio veiklai. Informantai mano, kad ir patys galėtų padėti pedagogui: „...gali pasiūlyti kažką nuo savęs, tarkim, ką aš galiu duoti darželiui: galėčiau pedagogams kažkokią paskaitą pravesti, ten su kitais tėvais pasikalbėti“.

Tyrimas atskleidė, kad tėvai pasigenda įvairesnių pedagogų bendradarbiavimo ir tėvų informavimo formų: „diskusijos, mokymai gal, seminarai arba kažkas tai tokio, arba pačios dalyvavimas kažkokiose tai veiklose, susijusiose su ta kryptim“; „Greičiausiai galėtų būti grupės susirinkimai ne bendri, bet grupės dažniau ir galėtumėm tam tikras problemas aptarti visi kartu“. Dalis tėvų suvokia, koks yra sudėtingas auklėtojo darbas, todėl galėtų ir savanoriauti: „Daigiau ir dažniau tėvelių pagalbos, kad, nes grupėj daug vaikų, vienom pedagogėm tikrai sunku yra...“.

Išanalizavus gautus duomenis išryškėjo ir dažniausiai pedagogų naudojamos komunikavimo su tėvais priemonės ir būdai. Tiesioginio bendravimo būdu tėvai sprendžia problemas, priima sprendimus. Tačiau kartais toks bendravimas vyksta tik formaliai: „...tik per tėvų susirinkimus, kiek matai, kaip jie atrodo, kada vaikų ateina pasiimti. Laba diena ir viso gero...“. Visgi dažniausiai buvo minimas bendravimas informacinių komunikacinių technologijų pagalba – informacijos perdavimas socialiniuose tinklapiuose sukurtose grupėse ir telefonu. Socialiniuose tinklapiuose tėvai bendrauja ne tik tarpusavyje, bet įtraukia į bendras grupes ir pedagogus. Galima daryti prielaidą, kad tėvai dažniau renkasi bendravimui informacines technologijas dėl laiko stokos, priemonių naudojimo patogumo.

Apibendrinant būtų galima teigti, kad tėvai pakankamai pasyviai dalyvauja ugdymo įstaigų veikloje: tik pakvietus pedagogams ateina į tėvų susirinkimus ar kitus organizuojamus renginius. Tarpusavyje ir su pedagogais dėl laiko stokos pirmenybę teikia bendravimui pasitelkiant informacines komunikacines priemones. Be abejonės, tikrai yra ir nemaža dalis tėvų, kurie bendrauja su pedagogais individualiai, dažnai lankosi ugdymo įstaigoje, domisi vaiko ugdymu, dalyvauja įstaigos savivaldoje, stengiasi padėti pedagogams. Tačiau tam didelę įtaką daro pedagogų bendradarbiavimo su tėvais formų patrauklumas ir įvairovė.