Emokykla.lt
Populiarios temos:
Edukacija Projektai Kompleksinė pagalba Specialieji poreikiai Skaitymas Vaiko kalba Vaiko raida Vaiko sveikata Vaiko ugdymas  
Vartotojų straipsniai Bendradarbiavimas su šeima pasitelkiant projektus
 

Bendradarbiavimas su šeima pasitelkiant projektus

2017-08-21
Susijusios temos: Šeima Vaiko ugdymas
Bendradarbiavimas su šeima pasitelkiant projektus
Ilona GAIDIENĖ
Klaipėdos lopšelis-darželis „Volungėlė“
Sociologiniai tyrimai rodo, kad tie vaikai, kurių tėvai aktyviau įsitraukia į vaikų gyvenimą, demonstruoja geresnius akademinius pasiekimus ir kognityvinius gebėjimus, pagerėja tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai. 
Klaipėdos lopšelio-darželio „Volungėlė“ priešmokyklinio ugdymo grupėje „Drevinukai“ nuolat ieškome įvairių būdų, kurie paskatintų tėvelius dalyvauti grupės gyvenime, juk glaudus tėvų ir pedagogų bendradarbiavimas – vienas esminių gerą ugdymą laiduojančių veiksnių.
 
Projekto „Profesijų pasaulis“ metu vaikai dalyvavo edukacinėse valandėlėse tėvelių darbovietėse. Padedami tėvelių vaikai pabuvojo Klaipėdos nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje; susipažino su P. Mašioto mokykla; susitiko su žurnalistais Klaipėdos dienraščio „Vakarų ekspresas“ redakcijoje; kalvėje sužinojo kalvystės paslapčių; Klaipėdos merijoje susitiko su miesto meru Vytautu Grubliausku. Vieno ugdytinio mama negalėjo pasikviesti į Klaipėdos duonos kombinatą, tad pati atėjo į grupę ir papasakojo apie duonos kelią ir visus pavaišino duonute. Tai buvo labai vertinga patirtis ne tik vaikams, bet ir tėvams, kurie daugiau sužino apie priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymo ypatumus, artimiau susipažino su pedagogu.
 
Projekto „Ganau, ganau raideles, po spalvotas knygeles“ metuplėtojome vaikų estetinę ir bendrąją kultūrinę patirtį, siekėme, kad skaitymas jiems taptų džiaugsmą teikiančiu vidiniu poreikiu, propagavome skaitymo kultūrą šeimose. Vykdant šį projektą tėveliai pirmiausiai užsirašė į „Pasakėlių kalendorių“, kada ir kokią pasaką skaitys vaikams grupėje. Tėveliai labai išradingi – viena mama skaitė pasaką apie triušį ir iš dėžės ištraukė tikrą triušiuką, džiaugsmo turėjome visi. Pasakas skaitė ne tik tėveliai, bet ir seneliai, kartu papasakodami kaip jie išmoko skaityti. Kiti tėveliai ne tik skaitė, bet ir atsinešė keletą knygučių pavartymui, kiti pasakojo kaip reikia saugoti knygas ir t.t. Paskaitytas pasakas perrašėme, vaiki jas iliustravo, tokiu būdu sukūrėme „Drevinukų pasakų knygą“. Šią knygą vaikai nešėsi namo ir skaitė su visa šeima. Mes pedagogai pastebėjome, kad išaugo vaikų motyvacija išmokti skaityti.
 
Projektu „Pasaulį matau per objektyvą. Sustabdytos akimirkos“ siekėme palaikyti ir skatinti natūralų vaiko domėjimąsi aplinka, atrandant fotografavimą kaip dar vieną būdą pažinti pasauliui. Skatinome vaikų kūrybinį aktyvumą, saviraišką ir kūrybingumą, formavome estetinį suvokimą. Vykdant projektą kiekvienas vaikas keletą dienų buvo fotografas ir rinkosi, kada ką ir kur fotografuos. Savaitgalį su šeima peržiūrėję ir išrinkę dvi jam labiausiai patikusias nuotraukas, atnešė jas į grupės albumą. Vaikai, padedami tėvelių, sukūrė nuotraukų albumą, kuriame taip pat aprašė ir „jaunųjų fotografų“ įspūdžius. Tėveliai pasakojo, kad kartais neatkreipia dėmesio į tai, kad vaikai nori pažinti jį supantį pasaulį, pasakojo, kad visa šeima patyrė daug džiugių emocijų peržiūrėdami „Jaunojo fotografo“ albumą.
 
Dalyvavimas tarptautiniame projekte „Pasakyk pasauliui labas“ (angl. „Say Hello to the World“) buvo mums nauja bendravimo ir bendradarbiavimo patirtis. Išbandėme naujus būdus ir metodus, skatinančius vaikus būti draugiškais, padedančius įveikti stereotipus ir išankstines nuostatas, skatinančius pagarbą kitoms tautoms, kultūroms ir jų tradicijoms, toleruoti skirtumus. Vaizdo tinklu bendravome su darželiu iš Kroatijos Zagrebo miesto, turėjome penkis virtualius susitikimus šiomis temomis: „Aš“,„Aš ir mano šeima“,„Aš ir mano darželis“,„Aš ir mano miestas“,„Aš ir mano šalis“.
 
Didelį dėmesį skyrėme temai „Aš ir šeima“. Tradiciškai tėveliai savo dalyvavimą vaiko ugdyme supranta kaip dalyvavimą susirinkimuose, šventėse. Todėl nutarėme pakviesti tėvelius aktyviau sudalyvauti temos „Aš ir mano šeima“ prisistatyme. Keletą savaičių tėveliai aktyviai dalyvavo grupės gyvenime. Susibūrę pasidarė grafiką, kuri šeima kokią dieną atvyks į grupę ir ką veiks, pavyzdžiui:
  • Žiūrėsime šeimos albumą ir aptarsime savo šeimos tradicijas.
  • Papasakosiu apie savo šeimą, pagrosiu su kanklėmis, padainuosiu lietuvių liaudies dainelių.
  • Paseksiu savo šeimos istorijas, papasakosiu apie šeimos keliones.
  • Parodysiu nuotraukų apie Godos senelius, gyvenimą ir veiklą kaime.
  • Parodysiu filmuotą medžiagą apie šeimos kalėdinę šventę.
  • Papasakosiu apie savo šeimą ir padėsiu vaikams išmokti prisistatymą anglų kalba.
  • Padėsiu sudalyvauti vaizdo susitikime su vaikais iš Kroatijos.
  • Ir t.t.
Veikloje „Papasakok apie savo šeimą“ dalyvavo visi grupės tėveliai, vaikams labai patiko kitų tėvelių dalyvavimas, todėl pasyvesnius tėvelius vaikai patys kvietė, kad atvyktu sudalyvauti. Po veiklos tėveliai pasakojo, kad dauguma jaudinosi, suprato, jog reikia kuo daugiau kalbėtis, pasakoti istorijų vaikams. Ruošiantis susitikimui „Aš ir mano šeima“, tėveliai namuose padarė savo šeimos plakatus, herbus, kurdami kiekvienas apibūdino savo šeimos narį, taip sužinojo ką vieni mano apie kitus. Viena šeima papasakojo atradusi, jog visi šeimos narių vardai prasideda raide R. Po šios veiklos tėvai pasakojo, kad vaikai suprato, jog šeima didelė vertybė.
 
Pedagogų ir šeimos bendradarbiavimas grindžiamas abipuse pagarba, bendrais interesais, siekiais. Geras bendravimas ir tarpusavio ryšys yra esminis tikros partnerystės bruožas. Bendravimas padeda žmonėms geriau suprasti vieniems  kitus, įsigilinti į kito vidinį pasaulį, skatina išklausyti kito nuomonę ir išsakyti savo. Pedagogai, kurie iš tikrųjų suvokia šeimos svarbą ugdant vaikus, dirbdami su tėvais gali daug pasiekti, sukurti tikrą partnerystę, o matyti savo tėvus grupėje dirbant kartu yra jaudinantis ir kartu įpareigojantis dalykas.
 
Analizuodamos susidariusią situaciją supratome, kad kai kurie tėvai tikrai neįvertindavo bendradarbiavimo su auklėtojomis svarbos. Todėl kasdieninių pokalbių metu akcentavome, kad tėvų pagalba yra būtina ir labai naudinga vaiko ugdymo kokybei, o įnašo dydis nėra svarbus. Svarbiausia yra tai, kad tėvai ir auklėtojos bendradarbiaudami mokosi vieni iš kitų, ir toks bendradarbiavimas daro didelę įtaką vaiko ugdymui. Kad ir koks bendravimo ir bendradarbiavimo būdas būtų, svarbu, kad jis būtų patikimas. Bendradarbiaujant paaiškėjo, kad tėvams rūpi vaiko rengimo mokyklai klausimai, vaikų konfliktų, ginčų sprendimo būdai, adaptacijos sunkumų įveikimas ikimokyklinėje įstaigoje, vaiko elgesio problemos, sveikatos stiprinimas, gabių vaikų ugdymo galimybės, laisvalaikio leidimo formos šeimoje, švenčių organizavimas. Ieškodamos naujų bendravimo formų, pastebėjome, kad įstaigos bendruomenę labiausiai suartina bendra veikla. Naujos bendradarbiavimo su šeima formos skatina visus tobulėti.
 
Sociologiniai tyrimai rodo, kad tie vaikai, kurių tėvai buvo aktyviau įsitraukę į vaikų gyvenimą, demonstravo geresnius akademinius pasiekimus ir kognityvinius gebėjimus. Pagerėdavo tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai, praleisdavo daugiau laiko su vaikais. Tėvai turėjo geresnį požiūrį į save kaip į tėvus ir asmenybes.