Emokykla.lt
Populiarios temos:
Edukacija Projektai Kompleksinė pagalba Specialieji poreikiai Skaitymas Vaiko kalba Vaiko raida Vaiko sveikata Vaiko ugdymas  
 

DRAUGYSTĖ IKIMOKYKLINIAME AMŽIUJE

2022-01-14
DRAUGYSTĖ IKIMOKYKLINIAME AMŽIUJE

DRAUGYSTĖ IKIMOKYKLINIAME AMŽIUJE

Draugystė ikimokykliniame amžiuje – savitas reiškinys. Ji greitai užsimezga, bet gali taip pat greitai ir nutrukti. Neabejoju, jog ne vienam pedagogui yra buvę tokių situacijų, kai vaikas praneša džiugią naujieną, jog turi naują draugą, bet į klausimą: koks naujo draugo vardas? - vaikas ne visada gali atsakyti. Visai neblogai, kai vaikai lengvai ir greitai įgyja naujų pažinčių. Tačiau ar vaikas išmoks pažintį paversti draugyste, daugiausia priklauso nuo suaugusiųjų. Draugystės taip pat reikia mokytis: rinktis draugus, branginti, vertinti, suprasti, padėti.

AŠ turiu draugą. O tai reiškia, kad esu laimingas žmogus. Taigi aš ne vienas ir mano draugas taip pat. O kartu jokie sunkumai ne baisūs ir gyventi tiesiog smagiau. Draugystė padvigubina džiaugsmus ir lygiai tiek pat palengvina sielvartą, skausmą, liūdesį. Kaip išmokyti vaikus šios paprastos gyvenimo išminties? Kaip išmokyti puoselėti draugiškus santykius?

Bendravimo poreikį ikimokyklinukai patenkina būdami ugdymo įstaigoje, grupėje tarp bendraamžių.

Kalbėdami su vaiku apie draugystę, galime aptarti su jais patarles: „Pasakyk, kas tavo draugas, aš pasakysiu, kas tu“, „Draugo ieškok, o radęs – saugok“, vaikiškų dainelių žodžius „Su draugu nors į Pasaulio kraštą!“ https://www.youtube.com/watch?v=hlKvC7CJEzQ . Skaitydami pasakas, galime rasti daug pasakų veikėjų – tikros draugystės pavyzdžių. Ar geras draugas Pinokis, Karlsonas, Nežiniukas, Čipolinas? Vaikų atsakymai į šį klausimą padės mums geriau suprasti jų mintis apie draugystę.

Gebėjimas efektyviai bendrauti priklauso nuo daugelio veiksnių, didesne dalimi, nuo santykių su vaikui reikšmingais suaugusiaisiais, o taip pat nuo paties vaiko individualių savybių. Štai keletas žaidimų, padedančių vaikams susidraugauti ir tinkamai bendrauti:

„Burtininkai“. Tikslas: puoselėti draugiškus tarpusavio santykius, gebėjimą rodyti dėmesį ir rūpestį. Eiga: Pasiūlyti vaikams įsivaizduoti, kad jie yra burtininkai ir gali išpildyti savo bei kitų norus.

„Margaspalvė gėlių puokštė“. Tikslas: išmokyti vaikus bendrauti. Eiga: kiekvienas vaikas pasisako kokia gėle nori būti ir susiranda kitą gėlę savo puokštei, paaiškindamas savo pasirinkimą. Tada visos „puokštės“ susijungia į vieną didelę puokštę, einant visi kartu ratu, šoka gėlių šokį.

„Pakviesk meiliai (švelniai)“. Tikslas: ugdyti draugiškumą, švelnumą, artumą,. Eiga: vaikas meta kamuolį arba perduoda žaislą bet kuriam kitam vaikui, meiliai, mažybiškai tariant jo vardą.

„Stebuklinga kėdė“. Tikslas: aktyvinti švelnius, meilius žodelius vaikų kalboje. Eiga: vienas vaikas sėdi centre ant „stebuklingos kėdės“, kiti taria jam gražius, malonius žodžius, komplimentus. Sėdintįjį galima apkabinti, paglostyti, pabučiuoti.

Žinoma, didžiajai daliai ikimokyklinio amžiaus vaikų puikiai sekasi bendrauti. Jie moka derėtis dėl bendrų tikslų ir žaidimų, kurti planus ir stengtis juos įgyvendinti. Vaikai laisvai reiškia savo mintis, pageidavimus, jausmus, užduoda klausimus.

Dar 1930-aisiais L. S. Vygotskis teigė, kad vaikas nuo pat gimimo yra sociali būtybė. Vaiko noras bendrauti yra įgimtas, gebėjimas bendrauti „įrašytas“ į jo genetinį kodą. Mokslininkai priėjo neįtikėtinos išvados, kad vaikas jau gimęs žino, kad jis yra žmogus ir kad visi žmonės yra jo draugai.

Ikimokykliniame amžiuje vyksta vienas svarbiausių vaiko „atradimų“ jo komunikacinėje raidoje. Vaiko socialinis ratas plečiasi. Be suaugusiųjų pasaulio, ikimokyklinukas atveria duris į bendraamžių pasaulį. Jis atranda, kad kiti vaikai yra „kaip ir jis“. Tai visiškai nereiškia, kad jis anksčiau jų nematė, nepastebėjo, tačiau bendraamžio suvokimas įgyja ypatingą reikšmę – sąmoningumą. Atsitinka, kaip sako psichologai, susitapatinimas su bendraamžiais („Jis toks pat kaip aš“, o tai kardinaliai pakeičia požiūrį į jį).

Daugeliui pažystama situaciją, kai mažyliai žaidžia smėlio dėžėje: kiekvienas su savo kastuvėliu, kiekvienas su savo kibirėliu, jie tiesiog taikiai būna kartu. Šalia žaidžiantis vaikas jiems dar nėra sąveikos objektas. Bet staiga kaimyno kibirėlis patraukia vaiko dėmesį, jis atsistoja, eina tiesiai prie jo, atima jį iš šeimininko ir... ramiai pradeda pilti į jį smėlį. Ką daro tas, kuris neteko kibirėlio? Čia galimi variantai: stovi ir garsiai verkia, patraukdamas suaugusio dėmesį; rėkia ir tempia kibirą, kol abu nukris ir pan. Svarbiausia, kad abu vaikai tenkiną savo susidomėjimą daiktu, domėjimąsi kibiru, o ne socialinį. Patys jie dar negeba išspręsti konflikto. Tai gali padaryti tik tėvai arba pedagogai.

Galinga humaniškų jausmų ugdymo priemonė yra vaidmenų žaidimas, kuris padeda ikimokyklinukui suprasti kitą, atsižvelgti į jo nuotaiką, norą ir pan. Vaikai mokosi dalytis išgyvenimais, jausmais, džiaugsmu ir liūdesiu. Darželyje vaikai žaidžia „šeimą“, „parduotuvę“, „mokyklą“ ir kt.

Susitapatindami su bet kokiu personažu, vaikai gali ne tik lavinti tam tikrus įgūdžius, bet ir nuslopinti emocinę įtampą (pavyzdžiui, vaikas, nuėjęs į cirką, greičiausiai kurį laiką po to vaidins cirką tam, kad jį sujaudinęs įspūdis pavirstų maloniu prisiminimu). Vaidmenų žaidimai lavina tokius komunikavimo įgūdžius kaip vaidmeninį, dalykišką ir draugišką bendravimą. Tariantis su kitais vaikais, ką ir kaip žaisti, , mokomasi draugiškai bendrauti.

Siekiant išmokyti vaikus kurti santykius su kitais, elgtis pagarbiai su bendraamžiais bendroje veikloje, galima siūlyti vaikams problemines situacijas, bei įvairius žaidimų siužetus, tokius kaip: „Atėmė žaislą“, „Pastūmė“, „Netyčia sugriovė draugo statinį“, „Ilgai supasi ,o kiti nesulaukia savo eilės“, „Į grupę atėjo naujokas“... kurias sprendžiant, jie įgis tam tikrus socialinius, bendravimo įgūdžius. Vaikai pasakos, ką darys patekę į tokią situaciją. Galime sulaukti labai įdomių atsakymų, kai kurie iš jų gali net šokiruoti. Viskas priklauso nuo vaiko patirties ir jo bendravimo įgūdžių.

Draugystė dažniausiai gimsta žaidime bendrų pomėgių ir polinkių pagrindu. Draugystei būdinga gili simpatija. Mažyliai draugauja, nes jie kartu žaidžia. Vyresni ikimokyklinukai susidraugauja ir žaidžia su tais, kuriems jaučia simpatiją ir pagarbą. 5-7 metų vaikams auga draugiškų kontaktų atranka.

Susipažinkime su keletu žaidimų, skatinančių draugišką, palankų bendravimą ir tarpusavio santykius tarp vaikų.

Žaidimai tarpasmeniniams santykiams užmegzti:

„Surask draugą“ (5 metų vaikams). Galima žaisti tik vaikams, arba kartu su tėveliais. Pusei žaidėjų užrištomis akimis, siūloma pasivaikščioti po patalpą, kur reikia susirasti ir atpažinti draugą (mamą ar tėtį). Atpažinti galima rankomis, liečiant, čiupinėjant plaukus, drabužius ir pan. ir t.t. Kai surandamas draugas, žaidėjai pasikeičia vaidmenimis.

„Paslaptis“ (6 metų vaikams). Vedantysis visiems dalyviams iš gražios skrynios išdalina po „paslaptį“ (sagą, karoliuką, sagę, seną laikrodį), įdeda į delną ir suspaudžia kumštyje. Dalyviai vaikšto po kambarį ir smalsumo vedami randa būdą, kaip įtikinti kitą parodyti savo paslaptį. Šeimininkas stebi keitimosi „paslaptimis“ procesą, padeda nedrąsiausiems rasti bendrą kalbą..

„Pirštinės“ (5 metų vaikams). Žaidimui reikės iš popieriaus iškirptų pirštinių, kurių porų skaičius turi atitikti žaidimo dalyvių skaičių. Nenuspalvintas, bet su tuo pačiu raštu pirštinių poras vedantysis išdalina vaikams. Vaikai, ieško ir suranda savo porą, nueina į šalį ir 3 spalvų pieštukais stengiasi kuo greičiau nuspalvinti savo pirštinių porą. Vedantysis stebi, kaip organizuojamas bendras darbas poromis, kaip vaikai dalijasi pieštukais, kaip susitaria. Nugalėtojai sveikinami.

„Sukurk istoriją“ (5 metų vaikams). Dalyviai sėdi ratu. Vedantysis pradeda pasakoti istoriją „vieną kartą ...“ Kitas dalyvis tęsia ir taip toliau ratu. Kai vėl ateina eilė vedančiajam, jis nukreipia istorijos siužetą, jį patobulina, įprasmina, ir istorija tęsiasi ...

Mokykime vaikus draugauti, branginti tikrą draugystę, bendradarbiauti. Supažindinkime vaikus su draugystės dėsniais (taisyklėmis). Padėkime suvokti, kokios savybės svarbios draugystėje. Ugdykime vaikuose geranoriškus, pozityvius bendravimo įgūdžius. Padėkime vaikams įveikti bendravimo barjerus, tobulinkime jų bendravimo įgūdžius.

Pajuskime teigiamų emocijų bangą.

Vilniaus lopšelis-darželis „Vilnelė“ „Bitutės“ grupės vaikai švenčia „Draugo dieną“.

https://www.youtube.com/watch?v=wTmiWXvNupA

Parengė Vilniaus lopšelio-darželio „Vilnelė“ priešmokyklinio ugdymo vyr. mokytoja

Rita Lygina