Emokykla.lt
Vartotojų naujienos Vilniaus lopšelyje-darželyje „Gintarėlis“ vyko konferencija, skirta naratyvinio žaidimo metodui
 

Vilniaus lopšelyje-darželyje „Gintarėlis“ vyko konferencija, skirta naratyvinio žaidimo metodui

2019-03-18
Susijusios temos: Pedagogika
Vilniaus lopšelyje-darželyje „Gintarėlis“ vyko konferencija, skirta naratyvinio žaidimo metodui
Laimutė GIRDAUSKIENĖ
Vilniaus lopšelis-darželis „Gintarėlis“
 
2019 m. vasario 21 d. Vilniaus lopšelyje-darželyje „Gintarėlis“ vyko mokslinė-praktinė konferencija „Naratyvinis žaidimas. Kodėl perspektyvus ir inovatyvus šis ugdymo(-osi) metodas?“.
 
Šios konferencijos pagrindinis tikslas – skatinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų profesinį augimą, supažindinant su naratyvinio žaidimo ir mokymo(si) metodo taikymu ugdant 3–7 metų vaikus. Konferencijoje dalyvavę 74 pedagogai iš 40 ugdymo įstaigų turėjo galimybę įgyti žinių ir formuotis gilesnį supratimą apie teorinius naratyvinio žaidimo ir mokymosi metodo pagrindus, aptarė šio metodo praktinio taikymo galimybes.
 
Vilniaus lopšelyje-darželyje „Gintarėlis“ sukurta neįprasta aplinka visus kvietė persikelti į naratyvinio žaidimo „Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės pilys“ aplinkas – ugdytiniai ir auklėtojos visus kvietė stebėti jų žaidžiamą naratyvinį žaidimą.
 
Ilgamete darbo patirtimi taikant šį metodą dalijosi jo kūrėja, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos docentė, dr. Milda Brėdikytė. Remdamasi pastarųjų metų tyrimais mokslininkė atskleidė, kad ikimokyklinio amžiaus vaikų menamų (vaizduote paremtų) žaidimų lygis nuolat krenta. Tai reiškia, kad priešmokyklinio amžiaus vaikai nesusiformuoja pakankamų savireguliacijos, simbolinio mąstymo, socialinių įgūdžių, neturi pakankamai išplėtotos vaizduotės ir bendro kūrybiškumo. Būtent šie gebėjimai vystomi žaidžiant sudėtingus naratyvinius žaidimus. M. Brėdikytė atkreipė dėmesį, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogams stinga žinių apie tai, kaip padėti vaikams plėtoti aukšto lygmens žaidimus. Mokslininkė aptarė teorines ir praktines naratyvinio žaidimo pedagogikos metodo ištakas, naratyvinio žaidimo sampratą ir pateikė konkrečius šio metodo įgyvendinimo žingsnius ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. M. Brėdikytė pristatė įgyvendinto projekto „Naratyvinės žaidimo ir mokymosi erdvės“ metu sukurtą metodinę medžiagą „Naratyvinis žaidimas ir mokymasis. Gairės ikimokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogams, dirbantiems su 3–8 metų vaikais“.
 
Vilniaus lopšelio-darželio „Gintarėlis“ pavaduotoja ugdymui Gitana Buivydienė pranešime „Naratyvinis žaidimas. Nuo ko pradėti?“ atkreipė dėmesį, kad prieš pradedant žaisti naratyvinius žaidimus svarbu kelti kelių rūšių ugdomuosius tikslus: individualius, tikslus vaikų grupei ir tikslus suaugusiesiems. Žaidžiant žaidėjai improvizuoja ir kuria savo įvykius, todėl svarbu planuoti tik svarbiausių įvykių grandinę, tačiau žaidime ji gali kisti, priklausomai nuo improvizuotos žaidimo eigos. Žaidimams galima naudoti įvairias netikėčiausias aplinkas, tai gali būti miškas, traukinys, muziejus.
 
Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Alma Skunčikienė pranešime „Gera istorija – naratyvinio žaidimo pradžia. Parengiamieji žaidimai“ teigė, kad svarbu pasirinkti gerą istoriją, kuri būtų žaidimo pagrindas, žadintų vaikų susidomėjimą kurti pasakojimo siužetą. Pedagogė atkreipė dėmesį, kad vaikų gebėjimui žaisti naratyvinį žaidimą didelę reikšmę turi knygų skaitymas, spektaklių žiūrėjimas bei įvairūs parengiamieji žaidimai su personažais.
 
Pranešime „Naratyvinio žaidimo kapitalo kaupimas – vaidmeniniai žaidimai“ priešmokyklinio ugdymo mokytoja Laimutė Girdauskienė kalbėjo apie aplinkos, kuri žadintų vaiko norą žaisti vaidmeninius žaidimus, svarbą. Mokytoja pabrėžė, kad vaikas, nemokėdamas žaisti paprastų vaidmeninių žaidimų, negebės pereiti į aukštesnį žaidimo lygį – pasakojimų kūrimo naratyvinį žaidimą. Todėl būtina su vaiku kuo dažniau žaisti, kad vaikas įgytų žaidybinės patirties, kurią naudotų žaisdamas naratyvinius žaidimus.
 
Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Rasa Čepienė pranešime „Naratyvinio žaidimo patirtys“ pristatė pedagoginę patirtį, įgytą 2015–2017 m. dalyvaujant keturiose šalyse (Lietuvoje, Suomijoje, Anglijoje, Lenkijoje) vykusiame projekte „Naratyvinės žaidimo ir mokymosi erdvės“(NEPL), pagal Erasmus+ strateginių partnerysčių bendrojo ugdymo sektoriaus programą. Pasak pedagogės, išplėtotas menamas žaidimas padeda formuotis tokiems vaikų gebėjimams kaip kūrybiškumas, motyvacija, vaizduotė, savireguliacija, kito žmogaus pozicijos supratimas.
 
Priešmokyklinio ugdymo mokytoja Agnė Draučikaitė pranešime „Ką daryti, kai esi vienas grupėje? Menami žaidimai“ dalijosi patirtimi apie žaistus naratyvinius žaidimus grupėje pagal knygas „Gugeliukai“, „Plėšikas Hocenplocas“, „Meškelionė“. Pedagogė atkleidė žaidimui pritaikytas pedagogines strategijas, kalbėjo apie pedagogo gebėjimą išlaukti, išklausyti vaikų idėjas, įgalinti vaikus patiems priimti sprendimus ir laisvai kurti naratyvinį žaidimą.
 
Ikimokyklinio ugdymo mokytojos Ugnė Keblaitė, Laura Kuklytė pranešime „Naratyvinio žaidimo svarba pedagogui“ dalijosi savo patirtimi apie pedagogo kuriamus vaidmenis naratyviniame žaidime. Mokytojos teigė, kad žaidimo parengiamajame etape pedagogas galėtų būti organizatorius, pagalbininkas, o naratyviniame žaidime turėtų įsilieti kaip žaidėjas, atliekantis vaidmenį arba kaip žaidimo partneris / nuotykių ieškotojas. Pedagogas žaidime turėtų veikti ir kaip stebėtojas, kad labiau pažintų vaiko individualius poreikius ir galimybes.
 
Įstaigos tėvelių atstovas Marius Strička savo pranešime „Ką apie naratyvinį žaidimą galvoja tėveliai?“ džiaugėsi, kad tokios veiklos aktyvina tėvelius ir namuose žaisti su vaiku, kurti pasakojimo kūrimo istorijas.
Šaltiniai: