Tikros pamokos – pačios geriausios
2017-12-20
 |
Toma BALSYTĖ
Klaipėdos lopšelis-darželis „Rūta“
„Vaikai, ar jaučiate, kokie mes laimingi?“ Šį klausimą uždaviau savo ugdytiniams priešmokyklinukams vaikams vieną šaltą ir niūrų gruodžio rytą. Ant stalo lėtai degė advento žvakės, todėl dangaus pilkuma mūsų nepasiekė. „O jei prieš Kalėdas pasidalintumėte gėriu ir šiluma su tais, kurie kažkada buvo nuskriausti, bet gali viską atleisti? Su tais, kurie nekalba žodžiais, bet jų akys pasako daugiau, nei mes kada nors galėtume įsivaizduoti? Gal aplankykime gyvūnėlių globos namus?“
Vaikų veideliai nušvito lyg tos žybsinčios girliandų lempelės languose. Vos spėjau klausyti įdomiausių istorijų apie jų mylimus gyvūnus, po langais kniaukiančius kačiukus, piktą kaimyną, kuris išmetė savo pasenusį šunį, ir apie tai, kaip jie niekada to nepadarytų.Mus mielai sutiko priimti gyvūnų globos namai „Linksmosios pėdutės“. Pamačius globotinius aplankė keistas jausmas – norėjosi šypsotis, tačiau gailestis mūsų šypsenas pavertė liūdnomis. Net vaikai, visada judrūs, aktyvūs, nuolat reiškiantys savo mintis, šį kartą elgėsi neįprastai ramiai, galėjai lengvai įžvelgti susijaudinimą.
Buvo malonu, kad gyvūnėliams galėjome atvežti Kalėdinių skanėstų, taip pat prisidėti nors ir menka, bet vis dėl to pinigine parama. Globėja mums papasakojo, kad nors gyvūnai čia patenka nuolat, galima džiaugtis, jog daugumai pavyksta rasti namus.
Džiaugiuosi, kad nesuabejojau ir pasiūliau ugdytiniams apsilankyti tokio tipo įstaigoje. Tikros pamokos – pačios geriausios. Vaikai man atsidėkojo – didžiuojuosi jų samprotavimais apie gyvūnų globą, pastebiu didėjantį sąmoningumą ir žmogiškumo suvokimą.
