Emokykla.lt
Vartotojų naujienos Seminaras „Kiti krantai“ atskleidė migrantų šeimų kasdienybę
 

Seminaras „Kiti krantai“ atskleidė migrantų šeimų kasdienybę

2018-01-09
Susijusios temos: Tarptautiniai projektai
Seminaras „Kiti krantai“ atskleidė migrantų šeimų kasdienybę
Jolanta VARANAVIČIENĖ
Kauno r. Karmėlavos lopšelis-darželis „Žilvitis“
 
Europos Sąjungos programos „Erasmus+“ seminarai mokytojui padeda lavinti ne tik profesinius gebėjimus, bet ir plečia akiratį.
 
Kauno r. Karmėlavos lopšelyje-darželyje „Žilvitis“ įgyvendindamo „Erasmus+“ projekto „Vaikystė be sienų: atviri sau ir kitiems“ tikslas – kuo labiau pažinti kitų šalių kultūras, lyginti jas su savąja, ieškoti panašumo. Seminaras „Las otras orillas“ („Kiti krantai“), vykęs Sevilijoje (Ispanija), atskleidė ekonominių ir politinių migrantų šeimų kasdienybę. Ieškojome atsakymų į klausimus: kodėl jie veržiasi į Europą, ko čia tikisi ir ką randa.
 
Susitikimuose su migrantais klausėmės jų pasakojimų, sudarėme jų klajonių žemėlapius. Kuomet asmeniškai, akis į akį susiduri su žmogumi iš Dramblio Kaulo respublikos (Côte d’Ivoire), kelyje į Ispaniją praradusiu 40 draugų, pažįstamų ir šeimos narių, pradedi suvokti, kad migracija nėra vien tik reiškinys, bet atskiri žmonės su savo gyvenimu ir viltimis. Traukdami į Europą jie įsivaizduoja, kad čia, „kitame krante“, gyvenimas saugesnis, geresnis, ramesnis. Ir, žinoma, jie dažnai nusivilia.
 
Susitikimuose su Maroko, Ispanijos migrantų integracijos tarnybų darbuotojais sužinojome, kokios pastangos dedamos suvaldyti migrantų srautus, integruoti juos. Vienintelis sėkmingos integracijos būdas yra kultūrų pažinimas. Mes privalome ne atsiriboti nuo kitų tikėjimų kultūros, bet ją pažinti. Lygiai taip pat ir imigravę žmonės privalo pažinti šalies, kurioje gyvena, kultūrą ir stengtis pritapti joje.
 
Diskusijoje su vienos mažos Vokietijos mokyklos direktoriumi Rainer Blasius paaiškėjo, kad šioje šalyje veikia gana sėkminga integravimo sistema. Imigrantai negali pasirinkti vietos, kurioje norėtų gyventi – jie priskiriami kuriam nors regionui, jų vaikai eina į mokyklas proporcingai pagal mokyklos dydį. Taigi, mažai mokyklai tenka vos keli imigrantų vaikai – taip siekiama juos greičiau integruoti. Galioja itin griežtos taisyklės, kurių privalo laikytis siekiantys leidimo gyventi ir dirbti Vokietijoje. „Mes turime didelę integravimo patirtį, – kalbėjo Rainer Blasius, – juk turėjome integruoti milijonus buvusių nacių po Antrojo pasaulinio karo, per 17 milijonų Rytų Vokietijos piliečių“.
 
Diskusijos metu paklausiau, kodėl migrantai nenori vykti į Lietuvą. „Kiekvienas nori vykti ten, kur jau yra kažkas iš artimųjų, kur nesijauti svetimas“, – taip man buvo atsakyta.
 
Dalyviai analizavo Shaun Tan grafinę knygą „Arrival“ („Atvykimas“), kuri galėtų būti puiki mokomoji priemonė supažindinant vaikus su kitų kultūrų žmonėmis.
 
Seminaras privertė susimąstyti apie mūsų poziciją, diskutuojant apie emigraciją. Ar ne per dažnai mes stengiamės išvengti šios temos mokyklose?