Pirmojo Lietuvoje lauko darželio įkūrėjai dalijosi patirtimi Estijoje

 

 

„Į visus klausimus, kuriuos dabar man norite užduoti, galiu atsakyti vienu žodžiu – lauke“, – su šypsena mokymų temą auditorijai pristatė „Lauko darželio“ vadovas Žilvinas Karpis. Lauko idėja neabejojantis lietuvis ir jo suburta komanda, pakviesti vienintelio Estijoje veikiančio lauko darželio atstovų, siekė sužadinti norą prisijaukinti lauko sąvoką ir padėti įveikti tam trukdančias baimes. Jau pirmojoje mokymų dalyje, įvairaus amžiaus ir skirtingų patirčių pedagogams entuziastingai įsitraukus į interaktyvius žaidimus, buvo įvertintos lauko pedagogikos adaptacijos galimybės kiekvieno dalyvio atstovaujamoje ugdymo įstaigoje.

Aukščiausius įvertinimus Lietuvoje pelnę ir abejingų nepalikę VšĮ „Lauko darželis“ mokymai apie tai, kaip sudominti vaikus ir įkvėpti juos atvirumui gamtai, buvo pristatyti namelyje, plūduriuojančiame Emajõgi upėje Tartu miesto centre. Svečiams iš tradicinių ugdymo įstaigų kai kurios lauko pedagogikos idėjos sukėlė nemažai klausimų, tačiau į juos sėkmingai atsakė Lietuvos „Lauko darželio“ atstovai. Pastarojo darželio kūrimosi istorija skatino suprasti, kad natūraliai vaikams taip artimas laukas negali būti laikomas vien tik savaitgalio prabanga. Vilniaus „Lauko darželio“ steigėjas Ž. Karpis, dalydamasis asmenine patirtimi ir įžvalgomis, stengėsi atsakyti į probleminius klausimus, sureikšmindamas ne administracinius trukdžius, o žaliojo auklėjimo svarbą.

 

Pasisėmę teorinių žinių iš Lietuvos lauko pedagogikos specialistų, mokymų dalyviai buvo pakviesti išbandyti ugdymo lauke užsiėmimus praktiškai. „Lauko darželio“ auklėtoja Dovilė Parniauskaitė­Lobanova metė iššūkį ir, kūrybingumą lavinančiais žaidimais pasiūliusi užsiimti artimiausioje žaliojoje miesto erdvėje, įrodė, jog lauko pedagogika jokių ypatingų aplinkos sąlygų nereikalauja. „Eksperimentuokite – viskas, ką mokotės patalpose, gali būti dvigubai smagiau išmokta lauke,“ – pabrėžė lauko pedagogikos specialistė.

Skambčiojant metaliniams kibirėliams, į kuriuos pakeliui buvo renkami įvairūs gamtos lobiai: kankorėžiai, akmenukai, šakelės, D. Parniauskaitė-Lobanova skatino drąsiai žengti nuo saugaus tako ir matyti vaiko akimis. Smalsiai nusiteikę pedagogai ieškojo smulkmenų, galinčių pakeisti įprasto ugdymo įrankius, ir jau visai netrukus demonstravo savo vaizduotės ir komandinio darbo rezultatus, tikrindami pagamintų laivelių plūduriavimo galimybes ištirpusio sniego balose.

„Diena buvo nuostabi, puikios temosir tiesiog nepakartojami žmonės! Ačiū visiems!“, – taip, iki pat saulėlydžio kruopščius lauko užsiėmimus keitusios aktyvios veiklos, lydimos iš Lietuvos atvykusių specialistų komentarų, buvo įvertintos optimizmu ir ryžtu užsikrėtusių Estijos pedagogų.

 

 

Kaip pažinti neišsemiamą ugdymo lauke galimybių įvairovę, suprasti savarankiško tyrinėjimo ir pažinimo įtaką ir atskleisti gamtoje natūraliai išmokstamo rūpestingumo, emocinio stabilumo bei empatijos svarbą, „Lauko darželio“ specialistai siekia mokyti ir Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų atstovus.  

 

Pirmasis atviras lauko pedagogikos seminaras, kuriame dalyvavo beveik 30 ikimokyklinio ugdymo pedagogų, dėstytojų ir studentų, Vilniuje vyko praėjusių metų lapkritį. „Mokytis žaidžiant ir judant: sveika, smagu, naudinga“, – toks buvo puikiai seminarą apibūdinantis šūkis. Mokymuose, vestuose lietuvių lektorių, dalyviai ne tik susipažino su akademinėmis įžvalgomis apie vaiko buvimo lauke naudą, bet ir sužinojo, kaip buvimą lauke paversti ugdymu – įdomiu ir naudingu natūraliai vaiko raidai, teikiančiu džiaugsmą. Seminaro dalyviams buvo pasiūlyta žygiuoti nekasdieniais darželio vaikų takais, išklausyti praktinius lauko darželio auklėtojų patarimus ir tyrinėjant gamtos siūlomus iššūkius, vykdyti nepatogiausias komandines užduotis.