Emokykla.lt
Populiarios temos:
Edukacija Projektai Kompleksinė pagalba Specialieji poreikiai Skaitymas Vaiko kalba Vaiko raida Vaiko sveikata Vaiko ugdymas  
Vartotojų naujienos Pilietiškumo idėja plinta po Lietuvą
 

Pilietiškumo idėja plinta po Lietuvą

2017-03-04
Pilietiškumo idėja plinta po Lietuvą
Danutė DEIMANTAVIČIENĖ
Kėdainių r. Akademijos gimnazijos „Kaštono“ skyrius
 
Kėdainių r. Akademijos gimnazijos „Kaštono“ skyriaus vaikai ir mokytojai ketvirtus metus dalyvauja respublikiniame interaktyviame ikimokyklinukų ir priešmokyklinukų projekte „Kaip surasti Lietuvą?“. 2017 m. projekto veiklos vyko 57 respublikos ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir apėmė visus Lietuvos etnografinius regionus. 
 
Šiais metais „Kaštono“ pedagogai, drauge su Šėtos socialinio ir ugdymo centro, Kėdainių lopšelio-darželio „Žilvitis, Kėdainių lopšelio-darželio „Vyturėlis“, Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos „Bitutės“ skyriaus ir kitų rajono ikimokyklinių įstaigų kolegomis ne tik dalyvavo projekte, bet ir dalijosi projekto organizavimo rūpesčiais.
 
„Labai džiaugiamės, kad, pirma, šia idėja „užsikrečia“ vis daugiau Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Dabar, net neabejojame, kad 2018 metais pavyks įgyvendinti projekto viziją – minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-metį projekte dalyvaus 100 dalyvių. Džiaugiamės, kad Lietuvos pedagogai labai entuziastingai ir kūrybiškai įgyvendina projekto veiklas. Nuotraukų kompozicijos, kurias talpiname projekto facebook puslapyje – puiki metodinė medžiaga, idėjų lobynas kaip įdomiai, vaikams patraukliais, patirtiniais būdais ugdyti mažųjų lietuvaičių  pilietiškumą.
 
Antra, didžiuojamės, kad į projekto organizavimą įsitraukė Kėdainių r. ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Esame labai maža kaimo įstaiga ir vieniems tokios apimties projektas būtų sunkiai įveikiamas. Lietuvoje dar nėra dažnas reiškinys, kad skirtingų įstaigų pedagogai apjungtų jėgas  bendram tikslui. Šis prasmingas ir tikslingas bendradarbiavimas labai reikšmingas pačių pedagogų pilietiškumui ir profesiniam augimui bei nukreiptas į dalinimąsi. Bendrai organizuodami projektą skirtingų įstaigų pedagogai giliau supranta, kad pagrindinė mokytojų lyderystės savybė yra ta, kad ji yra pagrįsta kolektyvinės lyderystės principu, t. y. mokytojų profesinė patirtis kaupiama jiems dirbant kartu,“ – sakė projekto idėjos autorė ir koordinatorė Šėtos socialinio ir ugdymo centro pavaduotoja ugdymui Ijola Petrauskienė.
 
Visi projekto organizatoriai puoselėja ir svajoja įgyvendinti dar daug susijusių su šiuo projektu idėjų: tai ir keliaujanti per Lietuvą nuotraukų kompozicijų paroda, ir 2018 metais vaikų darbų ir minčių apie Lietuvą paroda seime, ir konferencija. Tikimės, kad šios idėjos taps „kūnu“, juolab, kad nuo 2017 metų projektą globoti sutiko Kėdainių rajono savivaldybės meras Saulius Grinkevičius.
 
„Kokia ta mūsų Lietuva didelė. Telpa ir Darbėnai, ir Klaipėda, ir Kaunas, ir Šiauliai, ir Panevėžys, Vilnius ir dar Kūlupėnai įtilpo.“ (Mantė, Kretingos rajono Darbėnų gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyrius)
 
Projekto kulminacija – vienu metu 57 ikimokyklinėse ugdymo įstaigose nuskambėjęs Lietuvos himnas, kuriuo prasidėjo respublikinio pilietiškumo ugdymo projekto „Kaip surasti Lietuvą 2017?“ baigiamasis renginys – interaktyvi viktorina. Jos metu per skype 5–6 metų mažyliai vieni kitiems pristatė savo kraštą daina, eilėraščiu, šokiu, padavimu, įdomiu pasakojimu. Vaikai komentuodami demonstravo parengtus kūrybinius darbus apie savo išvaikščiotą ir ištyrinėtą gimtojo miesto, miestelio ar kaimo aplinką, atsakinėjo į bendraamžių pateiktus viktorinos klausimus bei patys jiems pateikė savus. Susipažinę, pabendravę, pasveikinę vieni kitus su gražia Lietuvos švente, padainavę po dainą apie Lietuvą, mažieji išsiskyrė iki kitų metų. Po viktorinos geros vaikų emocijos liejosi aptarimų metu:
  • „Man patiko dalyvaut projekte su Molėtų vaikučiais. Man patiko bendrauti su jais. Aš pirmąkart sužinojau, kad Siesartis teka per Molėtų miestą. Man patiko klausytis legendos apie Molėtus ir dar pirmą kartą girdėjau jų dainą apie Lietuvą.“ (Justas, Vilniaus lopšelis-darželis „Viltenė“);
  • „Aš dabar žinau, kad Mažeikiai gyvena Žemaitijoje. Man dar buvo įdomu, kokia ten jų yra gamykla ir kaip gamina naftą. Aš dar žinau, kad iš naftos pagamina benziną.“ (Emilija, Kauno lopšelis-darželis „Kūlverstukas“);
  • „Man tai buvo juokinga, kad jie nesuprato žemaitiškai.“ (Mėta, Mažeikių lopšelis-darželis „Eglutė“);
  • „O mes seimo rūmų nepažinom, paprašysiu tėvų, kad vasarą dar kartą nuvežtų į Vilnių.“ (Greta, Alytaus lopšelis-darželis „Du gaideliai“);
  • „Man patiko rodyti kelią Utena-Vilnius. Kai stengiesi, tai padarai, jeigu tinginys, tai nepadarai nieko.“ (Milvydas, Utenos vaikų lopšelis-darželis „Šaltinėlis“);
  • „Labai norėčiau kiekvieną dieną būti pasipuošęs trispalve juostele.“ (Eimantas, Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos priešmokyklinio ugdymo grupė).
„Lietuvoje yra mano namai ir draugai.“ (Estelita, Kretingos rajono Darbėnų gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyrius)
 
Liepa iš Mažeikių lopšelio-darželio„Eglutė“ teigė, kad „Mano Lietuva pati gražiausia. Mes su mama buvom Turkijoje. Ten gražu, bet pas mus Palangoje gražiau“, o Meida iš Kretingos rajono Darbėnų gimnazijos ikimokyklinio ugdymo „Boružiukų“ grupės pasiūlė kepti tortą Lietuvos gimtadieniui, nes „jos mama moka.“
Vaikų mintys tą dieną lyg karolių karoliukai biro ir biro draugams, auklėtojoms, tėveliams.
 
„Ar mes dar taip kalbėsim kitą kartą?“ (Gabija, Alytaus lopšelis-darželis „Du gaideliai“)
 
„Patirti įspūdžiai tiesiog neįkainuojami tiek vaikams, tiek auklėtojoms, nes buvo KITAIP nei įprasta,“ – teigė Šiaulių lopšelio-darželio „Pasaka“ projekte dalyvavusios pedagogės. Jos ir atsakė į Gabijos klausimą.