Emokykla.lt

Vaikų psichologas: kokių atostogų reikia ikimokyklinukui?

2015-05-13
Vaikų psichologas: kokių atostogų reikia ikimokyklinukui?
Vytis VALANTINAS, klinikinis psichologas
Psichologinės pagalbos vaikui ir šeimai kabinetas
Keliones su savo tėvais daugelis vaikų prisimena, saugo širdyse ir vertina visą tolesnį gyvenimą. Išvykos teiks vaikams džiaugsmą, jei atsižvelgsite į jaunojo keliautojo, kuris vyksta drauge, ypatumus ir poreikius.
 
Prašome skaitytojus prisiminti savo vaikystės vasaras. Tikime, prisiminimų yra įvairių. Vieniems tai – magiškas laikas, kuriame kartu laiką leidžiantys tėvai, daug saulės, ledų, prie vandens žaidžiamų žaidimų ir pramogų. Kitiems – tos vasaros gal šiek tiek „parduotos“, jei seneliai ar tėvai turėjo ūkį, ir teko kartu su jais pasidarbuoti: grėbti šieną, skinti ir vežti į turgų daržoves, uogas ar vaisius. (Šitokie darbai galėjo atrodyti nuobodūs, bet gal dažniau – mieli ir įdomūs: juk esi dar mažas, o tave jau priima dirbti kartu, netgi vertina.) 
 
Tačiau, suprantama, sutiksime žmonių, kurie kalba apie vaikystės vasaras nusiminę, liūdnai, pasakoja apie jas kaip apie mažesnę ar didesnę psichologinę traumą. Kaip šitaip atsitiko? Tokių atvejų pasitaiko dėl mažo vaiko atostogų, kurios buvo suplanuotos neatsižvelgiant į raidos etapo poreikius ir individualius vaiko ypatumus. Šiame straipsnyje aptarsime du populiarius mažų vaikų atostogų scenarijus, juos gvildensime psichologinių vaiko poreikių kontekste, aptardami galimus kiekvieno iš jų pranašumus ir trūkumus.
 
Pirmasis scenarijus: atostogos „kaime pas močiutę
 
Šis scenarijus yra mėgstamas daugelio tėvų, nes suaugusieji įgyja galimybę keliauti, ilsėtis, aplankyti užsienyje gyvenančius draugus, remontuoti būstą ar atlikti kitus darbus, kurių imtis daug lengviau, kai mažais vaikais pasirūpina seneliai, giminaičiai arba artimi draugai. Mieste gyvenantys tėvai labai akcentuoja naudą sveikatai, kurią miesto vaikas gauna išvykęs į gamtą: graužti morkas, ganyti laumžirgius, žaisti indėnus. Jeigu seneliai „konservatyvūs“ – nėra interneto, tad vaikas mažiau smarkso prie kompiuterio (irgi sveika). Taip pat tėvai teigia, kad šiuo būdu jie suteikia mažiems vaikams galimybę ilsėtis, kai suaugusieji neišvengiamai privalo eiti į darbą. 
 
Tačiau šis atostogų variantas kai kuriais atvejais reiškia didžiulį stresą 2–4 metų vaikui. Ir štai kodėl. Psichologiškai svarbiausias „atostogų pas močiutę“ elementas yra 2–3 savaites ar net mėnesį du trunkantis vaiko atskyrimas nuo tėvų. Toks atskyrimas yra lengvai atlaikomas tada, kai: pirma, vaikas visiškai supranta, dėl kokių priežasčių jis turi pabūti atskirai nuo tėvų; antra, kai jis pats šito nori ir turi galimybę pasirinkti iš kelių alternatyvų; trečia, kai vaikas adekvačiai suvokia laiką ir išsiskyrimo laikotarpis jam neatrodo amžinas ir nesibaigiantis. Dvejų metų vaikams nei pirmu, nei antru, nei trečiu atveju aprašyti dalykai nėra prieinami, kaip, beje, ir kai kuriems keturmečiams. 
 
Tokiu atveju kyla rizika, kad atsiskyrimą vaikas interpretuos egocentriškai, manydamas, kad tėvai jį paliko kaime todėl, jog nenori su juo būti, kad jis yra jiems „blogas“ (daugiau apie normalią, dėsningą vaikų mąstymo egocentriškumo ypatybę skaitykite portalo ikimokyklinis.lt straipsnyje „Kai suaugusiųjų lūkesčiai tampa našta vaikams“). Toks vaikas ateityje gali išgyventi didelį nerimą ar kaltę, jei padaro klaidą ar pasielgia netinkamai, nes jo sąmonėje tokie poelgiai klaidingai siejami su palikimo situacija. Jei vaikas be didelių skrupulų yra tiesiog ilgam „numetamas“ giminaičiams, vaiką apgaunant arba nesistengiant jam paaiškinti, kodėl taip reikia, ikimokyklinuko savijauta gali tapti panaši į tėvų gedėjimą, tarsi jie būtų negrįžtamai prarasti, beveik taip pat, kaip jų mirties atveju.
 
Kur slypi palengvėjimas? Atostogos kaime gali tapti stebuklingos dėl močiutės, senelio ar tėvų asmenybių. Palengvėjimas rasis suaugusiesiems gebant kantriai ir supratingai atliepti mažo vaiko savijautos ypatumus, kylančius dėl vaiko amžiui būdingų mąstymo dėsningumų. Be galo poetiškai ir švelniai trumpo šeimos narių atsiskyrimo sukeltus jausmus aprašo vaikų (ir suaugusiųjų) rašytoja Gintarė Adomaitytė savo naujoje knygoje „Čiobrelių dvaras. Ryčio ir Vakarės nuotykiai“ (2013, Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, iliustravo dailininkė Aušra Čapskytė). Šioje knygoje aprašomi vaikai trumpam išsiskiria, bet nėra paliekami vieni. Skaitydami šią knygą tėvai ir su vaikais dirbantys specialistai atranda įžvalgą, kad nerimą ir ilgesį vaikai lengvai išgyvena, kai vaikus ir suaugusiuosius sieja emociškai šilti ir glaudūs santykiai.
 
Ko galite imtis, jei dėl susidariusių aplinkybių Jūsų ikimokyklinukas turi praleisti vasaros atostogas atskirai nuo Jūsų?
  • Prisiminkite, kad beveik visi maži vaikai jautriai išgyvena ilgiau trunkantį išsiskyrimą su mama (ir su tėčiu). Tai – raidos dėsningumas, todėl rekomenduotina, kad šių išsiskyrimų skaičius per metus būtų kuo mažesnis ir jie truktų kuo trumpiau. Visiems ikimokyklinukams reikia tėvų dėmesio tam, kad jie galėtų patenkinti esminius saugumo ir meilės poreikius, būtinus optimaliai raidai ir gerai psichikos sveikatai. 
  • Stenkitės parinkti vaikui tokią atostogų vietą, kur jį prižiūrėtų žmonės, pažįstami jam kuo geriau. Giminaičiai, kuriuos vaikas pažįsta, yra geriau nei visiškai nepažįstami žmonės. Tačiau dar geriau vaikui yra atostogauti bent su vienu iš tėvų, nei likti tik su giminaičiais.
  • Skirkite laiko, kad paaiškintumėte savo vaikui, kiek laiko Jūsų nebus, kada jis vėl su Jumis susitiks arba galės pasikalbėti telefonu ar internetu. Laikykitės duotų pažadų.
  • Sutarkite su giminaičiais, kurie prižiūrės vaiką, kad jie pakartotų šiuos dalykus tuo atveju, jei vaikas būtų liūdnas, nusiminęs ir jį reikėtų nuraminti. Jei vaiką prižiūrintis asmuo matys, kad vaikas yra prislėgtas, gali jam pasakyti: „Tu ilgiesi savo tėvų. Jie parvažiuos (paskambins) tau sutartu laiku. Aš suprantu, kad tau liūdna (pikta, nuobodu ar kt.) Aš esu su tavimi ir man svarbu, kaip tu jautiesi.“
  • Jei vaikas mėgsta skaityti kartu su suaugusiuoju, jį prižiūrintys žmonės gali paieškoti knygų, kuriose aprašomi vaiko situaciją  primenantys pasakojimai, ir paskaityti jas vaikui. Vaikų literatūra yra gana turtinga istorijų, kuriose aprašyti vaikai, išgyvenantys laikiną išsiskyrimą ar leidžiantys atostogas atskirai nuo tėvų, atrandantys tame džiaugsmo. Istorijų klausymasis, jų kūrimas, piešimas ir kita kūrybinė raiška daugeliui vaikų padeda pasijausti geriau. 
  • Kai po ilgo nesimatymo vėl susitiksite su vaiku, duokite jam laiko prisitaikyti ir įgyti pasitikėjimą Jumis. Nesistebėkite, jei vos Jums grįžus vaikas bus dirglesnis ir turės elgesio problemų – vaikai išlieja didelę dalį susikaupusio nerimo tada, kai tėvai grįžta po ilgo nesimatymo. Būkite pasirengę atlaikyti stiprius vaiko jausmus ir iš jų plaukiančius netinkamus poelgius. Vienas iš raidos psichologijos dėsningumų: poreikių frustracija gali lemti agresyvų vaiko elgesį. Šiais atvejais vaikui labai reikalinga, kad jo tėvai suprastų, kas su juo vyksta, ir padėtų su tuo susitvarkyti, o ne baustų ar atstumtų. 
  • Būkite atsargūs lygindami savo pačių vaikystės atostogas kaime su savo vaiko atostogomis kaime. Jei Jums vaikystėje kaime nepatiko, tai nebūtinai reiškia, kad nepatiks ir Jūsų vaikui, ir atvirkščiai. Jau atostogų metu Jūs turite galimybę vaiko klausti, teirautis, kaip jis jaučiasi, kokie dalykai jam mieli atostogaujant ir kokie ne. Taip įgyjate galimybę atsižvelgti į dalykus, kurie Jūsų vaikui kelia nerimą, ir stiprinti tuos, kurie džiugina ir ramina.
Kai kurie tėvai, perskaitę šį poskyrį, galimas daiktas, ims ginčyti, kad jų trimetis vaikas puikiai atlaiko išsiskyrimą. Kad jis visai neišgyvena vienas paliktas kaime ar ligoninėje. Kai kurie vaikai šioje situacijoje iš tiesų išoriškai atrodo labai ramūs. Kai kurie vaikų psichologai šį aspektą linkę aiškinti vadinamuoju neigimo gynybos mechanizmu, kurį vaikas naudoja, reaguodamas į dažnai pasitaikančius, netikėtus atsiskyrimus nuo tėvų. Neigimo esmė – vaikas bando apsaugoti save nuo psichologinio skausmo ir nerimo, kurį kelia išsiskyrimas, elgdamasis taip, tarsi atsiskyrimo apskritai nebūta. Kartais suaugusieji supainioja tariamą vaiko „ramybę“ su sąstingiu ir emociniu blankumu, kurie kyla vaikui išgyvenant didelį stresą, reaguojant į psichologiškai skausmingus pokyčius.
 
Antrasis scenarijus: keliaujame kartu su vaikais
 
Gamtos grožis ir kelionės yra dalykai, kuriuos mėgsta ir labai vertina daugelis suaugusiųjų. Atitrūkimas nuo kasdienės aplinkos, už lango nuolat besimainantys neįprasti vaizdai, žmonės, kurių tu nepažįsti, kurie nepažįsta tavęs ir kalba kita kalba, naujas niekad anksčiau neragautas maistas... ne visada kelia 3–4 metų vaikui didelį entuziazmą. O štai suaugusiesiems – labai patinka. Kurie iš jų „nenormalūs“? Normalūs ir tie, ir anie. Poreikiai skiriasi. Raida ir asmenybės pokyčiai vyksta visą gyvenimą, ir skirtingais gyvenimo etapais žmonėms atgaivą ir saugumą suteikia skirtingi dalykai. Aplinkoje, kurioje puikiai pailsi suaugusieji, maži vaikai kartais patiria stresą. 
 
Čia suminėti dalykai nereiškia, kad tolimos kelionės ir išvykos neduoda jokios naudos ikimokyklinukams. Jei taip būtų, Disneilendas ar Junibakenas (Junibacken – vaikų literatūros muziejus Stokholme) užsidarytų ir nustotų veikę. Daugybė vaikų nepaprastai stipriai laukia kelionių su savo tėvais, dar skaičiuoti gerai nemokantys ikimokyklinukai susiskaičiuoja dienas, kurios liko iki akimirkos, kai tėvai užvers automobilio dureles ir šeima iškeliaus prie jūros, ežero, į kitą kaimą ar miestą.Keliaujant su ikimokyklinukais kelionei tiesiog reikia pasiruošti (fiziškai ir psichologiškai) ir atsižvelgti į jaunojo keliautojo, kuris vyksta drauge, ypatumus ir poreikius. Keliaudami vaikai įgyja naujų įgūdžių, sužino daugybę naujų dalykų apie pasaulį, pažįsta skirtingas kultūras ir žmones. Viso to Jūs niekada neišmokysite vien iš knygų. Kartu su savo vaiku Jūs įgyjate naują bendrą patirtį, kuri Jus praturtina ir suartina.
 
Keliones su savo tėvais daugelis vaikų prisimena, saugo širdyse ir vertina visą tolesnį savo gyvenimą. Turintys talentą rašyti, vėliau atskleidžia tai savo kūryboje: prisiminkite Tuvę Mariką Janson (Tove Marika Jansson, 1914–2001) – pasakojimai apie Trolių Mumių slėnį šiai rašytojai buvo tarsi plaustas, nešantis ją į vietas, kuriose ji praleido savo vaikystės vasaras: rašytojos šeima kasmet iškeliaudavo gyventi į salas (šcherus) Švedijoje. Toliau straipsnyje aprašysime 3 dalykus, kuriuos verta apgalvoti, kai iškeliaujate su ikimokyklinukais. 
 
Šcheras – maža uolėta sala
 
1. Dienotvarkė ir miegas. Vienas iš svarbiausių dalykų, teikiančių vaikams saugumo jų kasdienėje veikloje, yra tai, kad jie žino, kas po ko ir kada vyksta. Visas vaikų gyvenimas turi daugiau ar mažiau aiškią struktūrą: jie keliasi, gulasi, mokosi panašiu metu, net ir jų laisvalaikio veikloms daugiau ar mažiau vadovauja suaugusieji (auklėtojai, pedagogai ir kt.), nurodydami šių veiklų pradžią ir pabaigą. Tuo tarpu kiekviena kelionė beveik visada yra pilna „smulkių“ ir „stambių“ netikėtumų, dienotvarkė keliaujant tarsi ištirpsta ir prapuola, kas gali sukelti vaikui nerimą. Vaikas, reaguodamas į pokyčius, gali imti verkti, pykti, zirzti, neklausyti ar muštis dažniau nei įprastai, ir jis nėra dėl to „kaltas“. Svarbiausias dalykas, kurį reikėtų pasistengti išlaikyti keliaujant, tai – vaiko miego ir kėlimosi režimas. Kai kurie autoriai pataria su ikimokyklinukais nesirinkti labai tolimų kelionių maršrutų, dėl kurių diena ir naktis beveik susikeičia vietomis, atidėti tokias keliones, kol vaikai šiek tiek labiau paaugs.
 
2. Maistas ir gėrimas. Suaugusieji dažnai tikisi, kad maži vaikai kelionėje bus laimingi, elgsis gražiai ir bus geros nuotaikos, nepaisant to, kad jų įprasta aplinka, valgymo ir laisvalaikio įpročiai apsivertė aukštyn kojom. Atostogų metu daugelis suaugusiųjų yra linkę vaikus palepinti, leisdami jiems valgyti viską ir tiek, kiek jie pageidauja. Vaikai pasirenka saldumynus, skanėstus, greitąjį maistą, kuriame daug cukraus, skonio stipriklių. Tokio maisto vartojimui būdingos vadinamosios „energijos bangos“. Greitasis maistas tarsi užtvindo vaiką energija, kuri greitai sudega, reguliariai palikdama jį nuovargio ir emocinės įtampos „duobėje“, kas gali sukelti pykčio priepuolius, netinkamą elgesį ir nesutarimus su tėvais. Skanėstų per atostogas, žinoma, nereikia atsisakyti, tačiau verta, kiek tik įmanoma, pasirūpinti, kad Jūsų vaikas gertų pakankamai vandens ir pavalgytų visaverčius pusryčius, pietus ir vakarienę jam įprastu metu. 
 
3. Įspūdžių srautas. Mažus vaikus auginantiems tėvams gerai pažįstama situacija, kai visą dieną dūkęs, daug visko patyręs ir nuveikęs vaikas vakare tampa pavargęs, irzlus ir sunkiai sukalbamas. Taip, pavyzdžiui, būna po ilgos dienos dideliame prekybos centre ar atrakcionų parke, kur yra kur kas daugiau spalvų, garsų, kvapų ir kitos stimulinės medžiagos nei įprastoje vaikui aplinkoje. Tokioje vietoje vaikui norisi viską pamatyti, paliesti, paragauti, viską suspėti iki dienos pabaigos. Suaugusieji gali prisiminti ir save pačius, kaip jie jaučiasi po intensyvios dienos darbe, kai vienu metu reikia galvoti apie aibę dalykų, daug ką perprasti, daug kuo pasirūpinti. 
„Susipykimas“ su vaiku, kuris yra irzlus ir nuvargęs dėl intensyvios sensorinės stimuliacijos, kelionėje gali „atsitikti“ vakarui dar neatėjus. Stiprios emocinės vaikų reakcijos dėl didelio įspūdžio srauto yra tokios pačios, nepaisant fakto, kad daugelis įspūdžių kelionėje yra malonūs. Susitvarkyti su tokiomis aplinkybėmis gali padėti pertraukos, kartkartėmis pasitaikantis pabuvimas su vaiku tylioje ramioje vietoje, kur intensyvus įspūdžių srautas kuriam laikui nutrūksta. Nereikia versti vaiko per šias pertraukas miegoti, nes užmigti gali būti neįmanoma, užtenka to, kad šios pertraukos įvyksta. 
 
Baigiamosios mintys
 
Kiekvienas tėvų sprendimas dėl to, kaip ikimokyklinukas praleis vasarą, tiesiogiai veikia vaiko gyvenimą. Jis arba stiprina ir puoselėja, arba trikdo vaiko prieraišumą ir santykį su artimiausiais suaugusiaisiais, kuris, kaip rodo daugybės tyrimų duomenys, yra svarbus vaiko asmenybės raidai ir psichikos sveikatai.
 
Ar verta vaikams ilsėtis gamtoje, kaime, kai tėvams kartu vykti nėra galimybės? Ar verta vykti į įdomias keliones, į šalis, kuriose daugiau saulės nei pas mus? Žinoma, verta! Daugybė vaikų gali turėti puikias atostogas šiomis sąlygomis, jei į jų poreikius yra atsižvelgiama, jei suaugusieji bendrauja ir rūpinasi vaikais suprasdami, kad jie vaikai, o ne maži suaugusieji. 
 
Jei visgi aprašyti dalykai Jus kiek išgąsdino – atidėkite tolimas keliones arba trunkančius mėnesį ar du išsiskyrimus su mažais vaikais metams arba ilgiau. Vaikai auga nepaprastai greitai ir augdami vis geriau supranta aplink juos vykstančius įvykius. O kai supranti, kas vyksta, – daug lengviau su tuo susitvarkyti. Portalas www.ikimokyklinis.lt linki savo skaitytojams gražios vasaros. 
 
Rekomenduojame paskaityti
  1. The Natural Child Project. Specialistų atsakymas į tėvų klausimą: ar mamai verta palikti vaikus atostogų laikotarpiui (anglų kalba). Interneto nuoroda: http://www.naturalchild.org/advice/q51.html
  2. Scott E. Smith. Psychology: Tips for vacation traveling with children. Capital Gazette. Interneto nuoroda: http://www.capitalgazette.com/lifestyle/health/psychology-tips-for-vacation-traveling-with-children/article_8af3e04c-0bef-5387-800f-60a218e1c2d6.html
Apie autorių: 
Vytis Valantinas turi klinikinės psichologijos kvalifikacinį magistro laipsnį, įgytą Vilniaus universitete, yra Lietuvos psichologų sąjungos narys. Psichologas teikia pagalbą vaikams ir paaugliams, konsultuoja šeimas, suaugusiuosius. Taip pat vadovauja atsparumo stiprinimo ir perdegimo prevencijos grupėms, rengia mokymus švietimo profesionalams (pedagogams, mokyklų direktoriams). Atlieka psichikos sveikatos mokslinius tyrimus. 
Susisiekti su Vyčiu Valantinu galite parašę el. paštu vytis.valantinas@gmail.com
 
 Su tema susiję:
Jei Jums kyla klausimų, susijusių su ikimokyklinio ar priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymu, parašykite mums: info@ikimokyklinis.lt. Ugdymo specialistai, teisininkai ir kiti specialistai mielai Jums atsakys. Daugiau klausimų ir atsakymų ieškokite skiltyje D.U.K.
 
Draudžiama bet kuriuo būdu ar pavidalu kitur naudoti ir platinti portale esančią tekstinę, grafinę informaciją be raštiško www.ikimokyklinis.lt sutikimo. Jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.ikimokyklinis.lt su nuoroda kaip šaltinį.