Emokykla.lt

Kaip nubrėžti leistino vaikų elgesio ribas?

2013-09-24
Kaip nubrėžti leistino vaikų elgesio ribas?
Dr. Sigita Burvytė,
LEU SKI Socialinio ugdymo katedros lektorė
VšĮ „Vaikų ugdymas“ lektorė
Ribų nustatymas neturi nieko bendra su draudimais ir bausmėmis. Ribos ne viešpatauja – jos nukreipia, veda, padeda ir skatina. O draudimai ir bausmės, priešingai, palaužia valią ir rodo galią. Nors draudimų ir bausmių dažniausiai nepaisoma, nes jais grasinama susijaudinus ar įniršus, šie būdai vis tiek slogiai veikia ugdymą ir  žlugdo vaiką.
Dar tebebūdamas motinos įsčiose, vaikas skiria garsus ir patiria pojūčius, o kūdikiui gimus atsiveria naujas pasaulis – pojūčiai paaštrėja. Vos kelių savaičių kūdikis jaučia vis labiau stiprėjantį gyvybinį poreikį sukaupti kaip įmanoma daugiau informacijos. Per pojūčius vaikas kaupia informaciją apie savo aplinką: mato vaizdus, liečia daiktus, girdi garsus, užuodžia kvapus ar jaučia šilto skanaus pieno skonį. Kūdikis labai anksti tampa didžiuoju stebėtoju. Dar po kurio laiko pradeda aktyviai judėti ir įdėmiau tyrinėti savo aplinką. Visur tiek daug dalykų, kuriuos reikia ištirti! 
 
Vos kelių savaičių kūdikis jaučia vis labiau stiprėjantį gyvybinį poreikį sukaupti kaip įmanoma daugiau informacijos. Jis nori kuo geriau pažinti savo aplinką. Tyrinėdamas mažylis susiduria su fizinėmis kliūtimis, dar labiau pakurstančiomis jo smalsumą, tai – neįveikiamos durys, nepasiekiami daiktai ir pan. Jis negali jų pasiekti, bet tai dar ne viskas: tenka susidurti su daugeliu draudimų, nustatytų  tėvų ar aplinkinių žmonių. Ir mažylis, žinoma, mėgina jiems nepaklusti.
 
Paprastai kuo vaikas guvesnis, tuo atkakliau stengiasi įveikti jo mažame pasaulėlyje esančias fizines kliūtis ar tėvų draudimus. Vadinasi, vaiko elgesio ribos turi atitikti jo amžių ir neslopinti noro pažinti, turi būti nuoseklios, kad tėvai nebūtų nuolat vaikų tąsomi ir besistengiantys patenkinti visus jų poreikius.
 
Pagrindiniai vaikų ugdymo principai
 
Kad vaikas žinotų, kokio elgesio iš jo tikimasi, tėvai turi aiškiai jam apie tai ir pasakyti, parodyti ar leisti pačiam vaikui aiškiai suprasti jam keliamus reikalavimus ir gyvensenos dėsnius. Tėvams reikėtų vadovautis toliau pateikiamais vaikų ugdymo principais.
 
1. Numatykite aiškius tolesnius auklėjimo tikslus, puoselėkite vertybes, turėkite tvirtą nusistatymą, pagal kurį  vertinsite kasdienį vaikų elgesį.
 
Tai aiškiai vaikui pasakykite ir parodykite, kad vaikas suprastų, kokio elgesio iš jo tikitės. Reikia nuosekliai, diena iš dienos vienodai reaguoti į netinkamą vaikų elgesį, turėti tvirtą nuostatą dėl vaikų elgesio, aiškiai žinoti, ko Jūs siekiate ugdydami savo vaikus, ir nuosekliai eiti ta linkme.
 
Miglota vertybių ir taisyklių sistema kasdieniuose ugdymo veiksmuose, prieštara tarp įprastų, buitinių auklėjimo būdų ir specialistų nuomonių bei reikalavimų, kaip reikia auginti vaikus, ir sukelia visuotines auklėjimo problemas, susijusias su vaikų leistino elgesio ribų nustatymu. Vaikas turi aiškiai žinoti ir suprasti, koks jo elgesys yra priimtinas ir koks elgesys yra nepriimtinas.
 
2. Gerbkite vaikus, išklausykite juos ir netenkinkite kiekvienos užgaidos ir reikalavimo.
 
Kai vaikai jaučia – ne tik jaučia, bet ir patiria! – tėvų būdo tvirtumą, jie turi kuo sekti. Tėvų būdo tvirtumas – tai ne rėkimas, fizinė ar psichinė prievarta, troškimas valdyti; priešingai, jo palydovai – kalbos aiškumas ir tikslumas, savitvarda, vidinė ramybė ir dėmesys vaikui.
 
3. Mylėkite vaiką, o mylėdami išlaikykite artumą ir atstumą, savo ir vaiko savarankiškumą, t. y. ribą tarp AŠ ir VAIKAS.
 
Begalinė meilė, kai stengiamasi viską daryti už vaiką ar nuolat besąlygiškai tenkinti visus jo poreikius, atima galimybę pačiam vaikui išgyventi savo pastangomis grįstą sėkmės pojūtį. Ši besąlygiška meilė vaikui iškraipo tikrovę, ji gniuždo vaikus ir stumia juos priklausomybėn, neleidžia vaikams patirti realaus gyvenimo pojūčio, kad kiekvienas vaiko veikslas (elgesys) turi savo padarinius. Tie tėvai, kurie savo vaikus labai globoja ir saugo, nori juos apginti nuo tikrovės, paprastai padaro didelę žalą vaikui, atima iš jų gebėjimą gyventi savarankiškai.
 
4. Ne tik kalbėkite  apie leistino elgesio ribas, bet ir atitinkamai elkitės, pateikite tinkamą pavyzdį savo gyvenimu.
 
Patys tėvai, būdami tvirtomis asmenybėmis, sugeba priimti vaikų asmenybes, jų vertybes ir pažiūras ir tai atitinka ugdymo, o ne vaikų „žlugdymo“  elgseną. Pagarba, dėmesys vaiko orumui padeda vaikui pajusti savo vertę, sustiprina pasitikėjimą, suteikia orientyrus.
 
Jeigu tėvai vertina ir gerbia vaiką, rodo jam pagarbos ir dėmesingumo pavyzdį, tad gali to paties tikėtis ir iš jo. Tėvai, kurie nekreipia dėmesio, kai vaikas nuolat peržengia ribas, yra abejingi, ne tik skatina destruktyvų aktyvumą, bet ir trukdo formuoti vaiko savivertei, žlugdo abipusę pagarbą ir dėmesingumą.
 
5. Nustatydami leistino elgesio ribas abu – ir mama, ir tėtis – pirmiausia tarpusavyje apsitarkite dėl esminių dalykų ir bendrų auklėjimo principų, kuriais abu vieningai vadovausitės ir vaiko akivaizdoje jų neaptarinėsite ir nesiginčysite, nežeminsite ir nekritikuosite vienas kito.
 
Į vaiko auklėjimą turi teisę abu tėvai, todėl svarbu vaiko akivaizdoje kiekvienam atliekant savo motinystės ir tėvystės pareigas neužimti „gerojo teisėjo“ ir „blogojo teisėjo“ taktikos, kurie tarpusavyje nesutaria vaikui girdint. Tai vaikui atneša pražūtingas pasekmes ir sudaro tinkamą terpę manipuliacijoms ir bandymams apeiti ir sugriauti leistinas ribas pasinaudojant tėvų nesusiklausymu ir nesutarimais.
 
6. Į vaikų bandymus patikrinti leistino elgesio ribas turėkite keletą išmoktų reagavimo būdų ir frazių, kurios būtų aiškios ir suprantamos vaikui, ką norite jam pasakyti „čia ir dabar“.
 
Tai turi būti trumpi ir dalykiški pasakymai, nes vaikai gali trumpam sukaupti dėmesį. Jeigu Jūs daug kartų kartojate tą patį, tai maža tikimybė, kad vaikas Jus girdi ir supranta, ką norite jam pasakyti.
 
7. Pasirūpinkite ir užtikrinkite, kad geras vaikų elgesys būtų pastebėtas ir įvertintas.
 
Tai yra būtina siekiant padėti vaikui susiorientuoti, koks elgesys jam padės patenkinti savo poreikius ir bus priimtinas kitiems. Kas nemėgta būti pagirtas ir pastebėtas už gerus darbus? Kas nenori būti reikšmingas? Vaikas taip pat žmogus, tik turintis mažesnę gyvenimišką patirtį nei mes - suaugusieji. Jeigu jis jaučiasi reikšmingas tinkamai elgdamasis, tada jam nebereikia siekti atkreipti tėvų dėmesio netinkamu elgesiu.
 
Pagyrimas turi būti susietas su konkrečiu darbu ir tai turi sekti tuoj pat po atlikto gero darbo ar tinkamo poelgio, tai pastiprina vidinį norą tinkamai elgtis ir šitaip būti pastebėtiems. Šitaip netinkamas vaikų elgesys bus ribojamas, o per tam tikrą laiką ir pašalintas. Ypač tai veiksminga mažiems vaikams.
 
8. Netinkamą vaiko elgesį susiekite su padariniais.
 
Pasekmės turi būti realios ir atitikti sveiką protą (reikalavimai turi atitikti vaiko amžių ir galimybes), kurios turi nuosekliai sekti vaikui netinkamai pasielgus. Mat vaikai nori patikrinti, ar tikrai veikia nustatytos taisyklės, ir kartkarčiais patikrina, ar tikrai pasielgus netinkamai, bus atitinkamai reaguojama.
 
Turime būti nuoseklūs ir padėti vaikui susiorientuoti realiame gyvenime. Juk įkišus pirštus į elektros lizdą, tokio elgesio pasekmės bus „čia ir dabar“, vadinasi, yra dalykų, dėl kurių derybos nėra įmanomos, ir yra dalykų, dėl kurių galima derėtis.
 
Taigi darytina išvada, kad vienose situacijose ribos yra neginčijamos, o kitose situacijose jos gali būti lanksčios. Padėkime suprasti šiuos gyvensenos dėsnius savo vaikams. O tai, kad jie tikrina elgesio ribas,  yra natūralu ir sveikintina, nes tai rodo jų smalsumą, norą tyrinėti, pažinti aplinką, taip pat ir normalią jų raidą.
 
Ribos yra būtinos
 
Be ribų neįmanoma išugdyti savarankiško vaiko savarankiškumo, darnios asmenybės, kuri suvoktų savo vertę, turėtų emocinį ir socialinį bendrystės pojūtį. Ribos yra pamato, ant kurių statomi tėvų ir vaikų santykiai, dalis.
 
Ir vis dėlto ribų nustatymas neturi nieko bendra su draudimais ir bausmėmis. Ribos ne viešpatauja – jos nukreipia, veda, padeda ir skatina. O draudimai ir bausmės, priešingai, palaužia valią ir rodo galią. Nors draudimų ir bausmių dažniausiai nepaisoma, nes jais grasinama susijaudinus ar įniršus, šie būdai vis tiek slogiai veikia ugdymą ir  žlugdo vaiką.
 
Vaikui nustatytos ribos ir pagarba jam yra neatsiejami dalykai.Ribos ne tik padeda susigaudyti „čia ir dabar“, jos atskleidžia vaikams, nuo ko jie priklausomi ir nuo ko nepriklausomi, jos paaiškina dabartinę vertybių koordinačių sistemą ir nurodo perspektyvą: esu čia, o atsidurti noriu štai ten.
 
Šitaip vaikai įsisąmonina ribų būtinybę – kintant ir norams, ir pačioms riboms, joms plečiantis, jas peržengiant. Ribos kartu yra ir kelio pabaiga, ir pradžia. Jos  apsaugo, suteikia prieglobstį ir nurodo tikslą, kuris yra pasiektas, ir skatina dairytis naujų kelių bei perspektyvų.
 
Ribos apibrėžia artumą ir atstumą, pasitenkinimą tuo, kas pasiekta,  ir pasitikėjimą savimi išbandant tai, kas nauja, atsiribojimą nuo įprastų dalykų ir naujovių troškimą, kitus iššūkius ir naują patirtį.
 
Apie autorę:
 
Dr. Sigita Burvytė. – Lietuvos edukologijos universiteto dėstytoja. 2001–2011 metais vykdė aktyvizuotą etnografinį tyrimą, kurio duomenys pateikti disertacijose. 2011 m. apgynė socialinių mokslų (edukologijos) daktaro disertaciją tema „Pirmosios klasės mokinių adaptacijos mokykloje pedagoginis koregavimas“. Įkūrė VšĮ „Vaikų ugdymas“ ir jai vadovauja. Teikia pagalbą šeimoms vaikų ugdymo klausimais, veda paskaitas-diskusijas esamiems ir būsimiems tėvams, pedagogams ir kitiems ugdytojams „Pozityvieji vaikų ugdymo metodai“. Aktyviai dirba su tėvais, siekiančiais suteikti pagalbą vaikams, patiriantiems adaptavimosi sunkumų. Nuo 2012 m. – Lietuvos nevyriausybinių organizacijų konfederacijos vaikams tarybos narė ir LEU SKI tarybos narė.
 
Šaltiniai:
  1. Burvytė Sigita, Ralys Kęstutis, Ilgūnienė Rita. Ugdymo šiuolaikinėje šeimoje konceptas: mokslo studija. Vilnius: Edukologija, 2012, 275 p.
  2. Eyre Richard ir Linde. Daug pinigų! Kai vaikai viską nori gauti veltui. Vilnius: Abigailė, 2012, 208 p.
  3. Gordon Thomas. Kaip tapti gerais tėvais. Vaikų atsakomybės ugdymo programa. Vilnius: Presvika, 2009, 280 p.
  4. Winterhoff Michael. Tironų mums nereikia. Vien auklėti negana. Išeitys. Vilnius: Tyto alba, 2012, 141 p.
  5. Daugiau apie pozityviąją tėvystę: www.ugdykim.lt 
Draudžiama bet kuriuo būdu ar pavidalu kitur naudoti ir platinti portale esančią tekstinę, grafinę informaciją be raštiško www.ikimokyklinis.lt sutikimo. Jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.ikimokyklinis.lt su nuoroda kaip šaltinį.