Emokykla.lt

Mandagus vaikas, arba „lenk medį, kol jaunas“

2013-06-17
Susijusios temos: Psichologija
Mandagus vaikas, arba „lenk medį, kol jaunas“
Joana Grygutis, psichologė
Pagyrimai yra labai svarbūs – jie padeda įtvirtinti elgesį, kurio tikimės. Kiekvienas vaiko bandymas padėti ir būti naudingam puoselėjant tvarką namie ar grupėje neturėtų likti nepastebėtas.
Visi tėveliai nori, kad jų vaikai būtų mandagūs, paklusnūs, o aplinkiniai jais žavėtųsi. Deja, ne visada pavyksta tai pasiekti. Paprastas sakymas, ko vaikas neturėtų daryti arba ką turėtų daryti, paprastai nėra veiksmingas. Sunkumų dėl vaikų drausmės patiria ne tik tėvai, seneliai, bet ir auklėtojos ar auklės ir būrelių vadovai. Štai keletas pasiūlymų, kurie gali praversti.
  • Nustatykite taisykles ir jų laikykitės
Kalbant su vaiku yra svarbu savo lūkesčius išsakyti kuo paprasčiau ir kuo trumpesniais sakiniais, pavyzdžiui: „Vaikštome apsiavę šlepetėmis“; „Nevalia žaisti su maistu.“ Kuo paprasčiau suformuluota taisyklė, tuo geriau ir lengviau ją įsiminti. Ilgi išvedžiojimai vaikui yra per sudėtingi ir kelia painiavą. Kuo jaunesnis vaikas, tuo trumpesnė jo atmintis, todėl taisykles būtina kartoti kuo dažniau, stengiantis nepraleisti nė vieno netinkamo poelgio atvejo. Taisyklė turi galioti kiekvieną dieną, nes net ir vienas nukrypimas gali tapti precedentu ir vaikui suteikti vilties tikėtis nuolaidos ir kitą kartą.
  • Pripažinkite vaiko jausmus
Sugebėjimas valdyti savo jausmus – tai tikras menas. Ne visi suaugusieji tai sugeba, tad nereikėtų to tikėtis iš kelerių metų vaiko. Kai vaikas verkia ar pyksta, dažnai girdi priekaištą, kad yra nemandagus. Nepeikite vaiko už jo jausmus, už tai, kad supyko, įsižeidė ar nuliūdo. Pasakykite jam, kad jums suprantami jo jausmai: „Suprantu, kad tau liūdna, sulūžo tavo mėgstama mašina“, „Tu pyksti, nes baigėsi žaidimo laikas.“
 
Reaguoti reikia, kai yra laužomos pagrindinės taisyklės, pavyzdžiui, vaikas nori muštis ar niokoti daiktus. Tokiu atveju i būtų gerai vaikui pasufleruoti, kaip tą jausmą sušvelninti, kad būtų lengviau jį ištverti: „Matau, kad pyksti, tačiau muštis negalima. Verčiau eime paspardyti kamuolį.“
  • Pagirkite, kai vaikas elgiasi taip, kaip norime
Paprastai dėl vienokių ar kitokių priežasčių pabarame ar pakomentuojame netinkamą elgesį. Jei vaikas padaro ką nors blogai, to nepraleidžiame pro pirštus, o geri darbai ne visada būna pastebėti. Bet pagyrimai yra labai svarbūs – jie padeda įtvirtinti elgesį, kurio tikimės. Vaikui yra malonu girdėti gerus žodžius ir jis to natūraliai siekia. Tikrai nėra sunku pasakyti: „Tu šauniai susitvarkei savo žaisliukus.“
 
Kiekvienas vaiko bandymas padėti ir būti naudingam puoselėjant tvarką namie ar grupėje taip pat neturėtų likti nepastebėtas. Vaikai mielai kopijuoja suaugusiuosius ir nori daryti suaugusių asmenų darbus, pavyzdžiui, siurbti kilimą, valyti dulkes ar pan. Jei vaikas prisideda prie tokių veiklų, būtina tai paskatinti ir palydėti teigiamu komentaru.
 
Kitas svarbus dalykas – pagirti girdint kitiems. Kiekvienam yra malonu girdėti, kad apie juos gerai atsiliepiama: „Petriukas man šiandien padėjo apsipirkti. Man labai patinka su juo eiti į parduotuvę.“ Net jei kas nors vaikui nepavyko, nebūtina iš karto kritikuoti, galima atrasti, už ką pagirti: „Šiek tiek pritrupinai, bet aš žinau, kad tu moki valgyti gražiai.“
  • Įspėkite apie veiklos pasikeitimą
Niekas nemėgsta, kai staiga maloni veikla nutrūksta. Numatykite, kiek vaikas galės dar žaisti, ir informuokite jį apie tai: „Pietūs netrukus bus patiekti. Pasakyk žaisliukams, kad trumpam juos paliksi“; „Apvažiuok dar vieną ratą aplink aikštelę ir keliausime atgal. Čia galėsime ateiti vėl ryt.“ Nors malonią veiklą būna sunku nutraukti, bet galimybė pasimėgauti paskutinėmis akimirkomis yra vertinga. Tačiau žaidimo pabaiga „pagal švilpuką“ vaikui atrodys taip, lyg žaidimas buvo nutrauktas pačiame įkarštyje.
  • Paliepimus pakeiskite smagiu žaidimu
Vieni vaikai nemėgsta tvarkyti kambario, kiti valytis dantų. Pasistenkime, kad nepatraukli veikla ir nurodymai ją vykdant asocijuotųsi su kuo nors smagiu: „Mašinytės jau turi ruoštis poilsiui, tegul vairuotojai jas palydi į garažą.“
 
Mažesnius vaikus galima suvilioti metaforiškai kalbant apie tam tikras veiklas, kurių jie nemėgsta. Naudinga yra pasitelkti patinkančias veiklas: „Laikas važiuoti į stovėjimo aikštelę (t. y. laikas eiti į lovą). Kokia mašina tu nori būti šiandien? Gal BMV? Jungiam variklį ir skubam į poilsio vietą.“
  • Suteikite vaikui galimybę pasirinkti pačiam
Net vaikai mėgsta jausti, kad jie turi sprendimo galią. Nors ir nedidelė galimybė spręsti pačiam gali suteikti vaikui jėgos ir pasitikėjimo savimi. Sakydami nurodymą pasistenkite, kad vaikas manytų, jog turi įtakos sprendimui: „Važiuoti į darželį nori su tėčiu ar su mama?“ „Kurį megztuką norėtum šiandien apsivilkti – baltai mėlyną ar žalią su kamuoliu?“
  • Kalbėkite trumpai
Kuo mažesnis vaikas, tuo trumpesnė kalba turėtų būti. Vaikai nesugeba ilgai koncentruoti dėmesio ir klausytis ilgų išvedžiojimų. Galų gale niekas to nemėgsta, ypač jei tie išvedžiojimai yra moralizuojantys ir rodantys mūsų netobulumą. Paliepimai turėtų būti kelių žodžių. Iš ilgos kalbos, pavyzdžiui: Aš tiek kartų tau sakiau, kad negalima mėtyti daiktų, kur papuola. Tu manęs neklausai ir neklausai. Pati girdėjau, kaip vakar tėtis tau sakė, kad žaislus reikia pasidėti į vietą, tada nebus sunku juos surasti, kai to norėsi ir t. t., vaikas išgirs kelis pirmus žodžius, o svarbiausio dalyko taip ir nesugebės suprasti.
  • Nereikalaukite per daug
Kas nenori, kad savas vaikas būtų mandagiausias iš visų. Tam reikia daug laiko. Neverta tikėtis, kad dvejų metukų mažylis kantriai ir mandagiai sėdės prie stalo kartu su visa šeima, jei pietūs trunka porą valandų, ar kas rytą šypsodamasis žygiuos į darželį. Tam reikia daug kantrybės. Ne vienus pietus teks suvalgyti, su daugeliu įvairių žmonių susitikti, kol pamatysime rezultatą. Neverta dėl to rautis plaukų ir be reikalo nervintis. Apsišarvuokite kantrybe, taip bus kur kas naudingiau jums, o vaikas išvengs eilinio moralo apie tai, kad buvo nemandagus.
  • Nurodykite kas bus, jei vaikas nepadarys ko prašėte
Prašydami atlikti kokią nors veiklą numatykite, kas bus, jei vaikas to nepadarys. Apie tai  informuokite jį iš anksto. Mažylis turi žinoti, kas jo laukia, jei neįvykdys paliepimo: „Jei dar kartą mesi smėlį į kitą vaiką, išeisi iš smėlio dėžės“, „Jei vėl pabėgsi nuo manęs, eisim namo“. Savaime suprantama, „grasinimai“ negali būti nevykdomi. Jei buvo numatyta pasekmė už netinkamą elgesį, ji privalo būti įgyvendinta, antraip vaikui bus atvertas kelias manipuliuoti suaugusiuoju.
  • Kritikuokite elgesį, o ne vaiką
Komentuodami vaiko elgesį, nepriklijuokite jam etiketės „Tu esi nemandagus“, „Koks tu niurzga“. Tokie žodžiai sminga vaiko atmintin ir galiausiai vaikas gali pradėti elgtis dar blogiau (mama ir taip galvoja apie mane blogai, tad kam stengtis). Kritikuodami pasistenkite parodyti konkretų elgesio aspektą, kuris nėra tinkamas: „Man nepatinka, kad aprėki sesutę.“
 
Straipsniai, papildantys temą:
Daugiau psichologės Joanos Grygutis straipsnių:
Jei Jums kyla klausimų, susijusių su ikimokyklinio ar priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymu, parašykite mums: info@ikimokyklinis.lt. Ugdymo specialistai, teisininkai ir kiti specialistai mielai Jums atsakys. Daugiau klausimų ir atsakymų ieškokite skiltyje D.U.K.
 
Draudžiama bet kuriuo būdu ar pavidalu kitur naudoti ir platinti portale esančią tekstinę, grafinę informaciją be raštiško www.ikimokyklinis.lt sutikimo. Jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.ikimokyklinis.lt su nuoroda kaip šaltinį.