Emokykla.lt
Populiarios temos:
Edukacija Projektai Kompleksinė pagalba Specialieji poreikiai Skaitymas Vaiko kalba Vaiko raida Vaiko sveikata Vaiko ugdymas  

Kineziterapeutas Linas Valentukevičius: „Jeigu ilgai sėdima, tas laikas turėtų būti kompensuojamas judėjimu“

2015-10-14
Susijusios temos: Šeima Vaiko sveikata
Kineziterapeutas Linas Valentukevičius: „Jeigu ilgai sėdima, tas laikas turėtų būti kompensuojamas judėjimu“
Agne Patackaitė
agnepatackaite@gmail.com
Jeigu tėvai ir vaikai bendradarbiaus, leis kartu laisvalaikį, užsiims bendra sportine veikla, vaikas matys tinkamus užsiėmimus, sportuos ir tai jam taps įpročiu. Jeigu tėvai judės, tai ir vaikas „užsikrės“ noru judėti. Jei bent vienas iš tėvų darys mankštą rytais, vaikas turės užkrečiamą gerą pavyzdį.
Apie vaikų sveikatą kalbamės su UAB Kineziterapijos centro kineziterapeutu Linu Valentukevičiumi, kuris pabrėžia būtinybę atidžiau stebėti vaikus ir nenumoti ranka į įvairių negalavimų prevenciją. Taip pat nurodo būdus, kaip gali kiekvienas tėvas savarankiškai apžiūrėti vaiką ir patikrinti, ar nėra ryškių laikysenos pakitimų.
 
Dėl kokių nusiskundimų dažniausiai kreipiasi į Jus? Ar tai dažniau vaikystėje arba paauglystėje atsiradusios problemos, ar atsiradusios ilgainiui, dirbant sėdimą darbą ir pan.?
 
Linas Valentukevičius:„Daugiausiai į mūsų kliniką kreipiasi dėl sąnarių, stuburo skausmų darbingo amžiaus asmenys. Kelia nerimą, kad kreipiasi vis jaunesni pacientai. Anksčiau, prieš 6–7 metus, kreipdavosi žmonės, kurių amžius buvo 40–60 metų, o dabar ateina vis daugiau jaunesnių žmonių ir net vaikų.
 
Esant tokiai tendencijai, nerimą kelia vaikų stuburo, sąnarių būklė. Ką jauni žmonės darys ateityje? Per pastaruosius 50 metų technologinis šuolis buvo ypač didelis, ėmė vyrauti sėslus gyvenimo būdas. Jeigu sėdima ilgai, tas laikas turėtų būti kompensuojamas judėjimu.“
 
Kokios didžiausios bėdos, susijusios su stuburo skausmais ir panašiais negalavimais,  gali ištikti ikimokyklinio amžiaus vaikus? Į ką tėvai (globėjai) turėtų atkreipti dėmesį ir, pastebėję tam tikrus simptomus, reaguoti?

Linas Valentukevičius: „Skandinavijos, kur ypač išplėtota reabilitacija, medikų teigimu, nepaprastai svarbu, kad  vaikas iki 16 metų būtų nuolat  stebimas, kaip jis juda, skirti daug dėmesio jo vystymosi ir augimo raidai. Kaip kineziterapeutas kritiškai vertinu tokius pasisakymus kaip, pavyzdžiui, vaikas „išaugs“ iš plokščiapėdystės arba „išaugs“ iš X ar O formos kojų pozicijų. Esą  tokie sveikatos sutrikimai „išaugami“. Kai kurie teigia, kad esą iškrypęs stuburas išsilygins savaime, vėlesniame amžiuje.
 
Remdamasis savo darbo patirtimi, galiu pasakyti, kad yra kitaip: nei „išsilygina“, nei „pasitaiso“. Galbūt tai tėra išimtiniai atvejai, bet ne visuotinė tendencija. Būna atvejų, kai tėvai, atvedantys vaikus, skundžiasi, kad gydytojai, apžiūrėję vaiką, sakė, kad esą viskas „susitvarkys“, tačiau taip nenutiko. Pavyzdžiui, chirurgai ar šeimos gydytojai, kurie nėra atsakingi už tai, kaip vaikas (ar suaugusysis) juda, iš tiesų ir negali tiksliai įvertinti problemos rimtumo ir būti atsakingi už judėjimo saugumą ir kokybę, nes tai – kineziterapeuto kompetencija.
 
Dažniausiai per apžiūrą gydytojai tik pasiteirauja, ar „yra nusiskundimų“, bet jokių funkcinių judėjimo testų ir specialių tyrimų neatlieka. O iš kur tėvai gali žinoti tikrą padėtį? Juk pasitaiko, kad tam tikros sąnarių pozos nėra normalioje ašyje, bet tai vaikui nesukelia  skausmo, tačiau gali neigiamai atsiliepti vėliau.
 
Vaikai ir tėvai turi kalbėti, aptarti kylančius klausimus, noriai kartu praleisti laisvalaikį. Jeigu tėvai ir vaikai bendradarbiaus, leis kartu laisvalaikį, užsiims bendra sportine veikla, pavyzdžiui, bėgios, važiuos dviračiais, žais futbolą ir kt.,  vaikas matys tinkamus užsiėmimus, sportuos ir tai jam taps įpročiu. Jeigu tėvai judės, tai ir vaikas „užsikrės“ noru judėti. Jei bent vienas iš tėvų darys mankštą rytais, vaikas turės užkrečiamą gerą pavyzdį.“
 
Ar gali ir ar reikia patiems tėvams (globėjams) apžiūrėti vaiką? Kaip  tai padaryti?
 
Linas Valentukevičius: „Tėvams reikėtų kartkarčiais vaiką apžiūrėti išrengus jį iki apatinių drabužių.. Nereikia būti kineziterapeutu, kad pastebėtum įvairius vaiko laikysenos nukrypimus. Atkreipti dėmesį į tai, kaip vaikas eina, kaip stato pėdas, ar nešleivoja. Apžiūrėti baso vaiko pėdų skliautus, patikrinti, ar jie vienodi, ar nėra labai „nusileidę“. 

Daug ką apie vaiko kojų padėtį parodo jo nešiojami batai, todėl reikėtų juos apžiūrėti: ar nėra vienas šonas nusitrynęs labiau negu kitas, ar simetriškai nudilę kulnai, ar kulnas nėra iškreivintas.
 
Taip pat patikrinti, ar kojos tiesios, ar kelio sąnariai tarpusavyje nesiglaudžia (X formos), ar kojos neišlinkusios (O formos) ir pan. Atkreipti dėmesį, kaip vaikas sėdi: ar nesusikūprinęs, ar nėra ištempęs kaklo ir kt.
 
Reikėtų patikrinti, ar vaikui stovint jo dubuo ir pečiai yra horizontalioje linijoje. Ar pečiai yra vienoje linijoje, ar vienas iš jų nuleistas žemiau. Ar nėra „iššokusios“ mentės. Apžiūrėti ir dubenį: ar klubų linija yra tiesi. Stuburo apžiūra gali būti atliekama vaikui stovint ar jam pasilenkus. Reikia perbraukti pirštu per nugarą ir stebėti, kaip lenkiasi stuburas: ar nėra krypstama labiau į vieną ar kitą šoną.
 
Visa tai – elementari geometrija. Žinoma, gali būti šiek tiek neatitikimų, bet jie neturėtų būti ryškiai matomi. Jeigu bent vienas iš minėtų dalykų kels įtarimą, vadinasi, reikėtų apsilankyti pas kineziterapeutą.
 
Kineziterapeutas yra atsakingas už judesį, ieško patologijos ir kokie negalavimai gali ateityje „išlįsti“. Atidžiai ištyręs vaiką ir individualias jo judėjimo savybes, rekomenduos, kaip reikėtų gydyti, ko vengti ir kt.“
 
Su kokiomis problemomis gali vaikas susidurti, jeigu jis, prieš pradėdamas lankyti mokyklą, nebus tinkamai patikrintas?
 
Linas Valentukevičius: „Vaikų (10–16 metų) nuodugni apžiūra užtrunka apie valandą, tačiau poliklinikoje stuburo ir sąnarių apžiūra užtrunka tiek, kiek trunka užduoti klausimą „ar kuo nors skundžiatės?“ Vėliau mokykloje, gavus pažymą, teigiančią, kad viskas gerai, vaikui leidžiama sportuoti, kad įvykdytų tam tikras fizines normas, keliamas tam tikram amžiui. Tad jeigu, pavyzdžiui, vaikas serga skolioze ar plokščiapėdyste, o jam liepiama bėgti ilgą distanciją arba daryti atsilenkimus, vaikui pradeda skaudėti ir jis ima vengti kūno kultūros pamokų pamokų. Juolab kad jaunesnio amžiaus vaiko skausmo samprata yra kitokia negu suaugusiojo, todėl vaikas nepasakys tiesiogiai, jog jam skauda, nepatogu, ar per didelis krūvis. Todėl kineziterapeuto apžiūra ir vėlesnė priežiūra, ypač mokykloje, kad būtų išvengta ydingos vaiko laikysenos ir sveikatos sutrikimų, yra būtina.“
 
Įvairaus pobūdžio užsiėmimus lankyti pradeda ir ikimokyklinio amžiaus vaikai. Į ką atkreipti dėmesį, juos parenkant vaikams? Galbūt yra ypač pavojingų sporto šakų, kurių vaikams derėtų vengti?
 
Linas Valentukevičius: „Pasak šiuolaikinės sporto medicinos atstovų, profesionalus sportas – tai sveikata ir jis nežaloja, jeigu sporto šaka parinkta pagal sportininko įgimtas kūno savybes. Kartais vaikui patinka ta sporto šaka, kuri jam netinka. Sportavimas yra saugus, kai atliekama tinkama pramankšta prieš sportinę veiklą. Nors neretai įprasta šią dalį praleisti, pavyzdžiui, prieš teniso treniruotę neatliekami tempimo pratimai, o tik tarpusavyje „pasimušinėjama kamuoliuku“.
 
Pabrėžiu, kad, prieš pradedant sportuoti, būtina atlikti pramankštą, o po jos – tempimo pratimus, antraip – galimos įvairios traumos ir sąnarių pažeidimai.
 
Traumų pobūdis priklauso nuo skirtingų raumenų skaidulų. Raumenys yra sudaryti iš skaidulų, kurios gali būti lėto susitraukimo ir greito susitraukimo. Jeigu vyrauja „lėtosios“ raumeninės skaidulos, tai jų susitraukimo greitis yra lėtas (tuo atveju lengviau bėgti ilgą distanciją nei 100 metrų), o „greitųjų“ – atvirkščiai – greitas.
 
Raumeninių skaidulų tipas yra individualus. Raumenų tipas yra nulemtas genetiškai. Tik vaikai, skirtingai nei suaugusieji, pavyzdžiui, trimečiai ar keturmečiai gali bėgti, kol pasakys „pavargau“, o po 30 sekundžių vėl gali pradėti bėgti kaip niekur nieko. Galutinai raumenų skaidulų tipas nusistovi apie 12–13 gyvenimo metus, todėl, jeigu sportuojama į tai neatsižvelgiant, gali įvykti traumų.“
 
Ar ikimokyklinio amžiaus vaikui reikėtų turėti vadinamąją darbo vietą, kurią vėliau būtų galima pritaikyti ir mokiniui? Kaip ji turėtų atrodyti?
 
Linas Valentukevičius: „Darbo vieta pirmiausia turi būti patogi vaikui. Kūnas gali tapti barjeru, kliudančiu išmokti reikiamą informaciją, todėl mokymasis visada turi būti patogus. Galbūt vaikui, pavyzdžiui, piešti bus patogiau ne sėdint prie stalo, o gulomis.“
 
Kokį svorį, kuris nekenktų, gali nešti ikimokyklinio amžiaus (ir galbūt šiek tiek vyresni) vaikai?
 
Linas Valentukevičius: „Jeigu vaikas, nešantis svorį, yra „persilenkęs“, vadinasi, nešamas svoris yra per didelis. Patarčiau nešti kuo lengvesnį svorį.“
 
O kaip su vaikų į mokyklą nešamomis knygomis?
 
Linas Valentukevičius: „Tėvai turėtų kelti klausimą, ką daryti, ir ieškoti išeities. Galbūt nesinešioti knygų, bet jas laikyti mokykloje, galbūt pritaikyti išmaniąsias technologijas ir namuose mokytis iš elektroninių knygų ir kt.“
 
Kaip atsirinkti tinkamą masažuotoją? Ar visiems vaikams masažo procedūros yra tinkamos?
 
Linas Valentukevičius: „Žmogaus kūnas turi įvairius savisaugos mechanizmus, kurie dažnai „užblokuoja“ vieną ar kitą sąnarį tam, kad būtų išvengta didesnės žalos. Masažuotojo kompetencija gali būti per menka, kad nustatytų šiuos mechanizmus ir nepadarytų dar didesnės žalos.“
 
Kokią avalynę patartumėte rinktis vaikams?

Linas Valentukevičius: „Kiek įmanoma ilgiau vengti prastos kokybės sportinių batelių, geriausia – odinė avalynė ir batų pakulniai turi būti kieti.“
 
Straipsniai, papildantys temą: 
Jei Jums kyla klausimų, susijusių su ikimokyklinio ar priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymu, parašykite mums: info@ikimokyklinis.lt. Ugdymo specialistai, teisininkai ir kiti specialistai mielai Jums atsakys. Daugiau klausimų ir atsakymų ieškokite skiltyje D.U.K. 
 
Draudžiama bet kuriuo būdu ar pavidalu kitur naudoti ir platinti portale esančią tekstinę, grafinę informaciją be raštiško www.ikimokyklinis.lt sutikimo. Jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.ikimokyklinis.lt su nuoroda kaip šaltinį.