Emokykla.lt

Žaidimai su smėliu ir vandeniu ankstyvajame amžiuje

2015-02-28
Žaidimai su smėliu ir vandeniu ankstyvajame amžiuje
Asta Balytė, vyresnioji auklėtoja
Laura Trepekaitė, vyresnioji socialinė pedagogė
Šiaulių lopšelis-darželis „Coliukė“
Siekiant, kad vaiko raida vyktų normaliai ir pažinimo gebėjimai nuolat vystytųsi, būtina skatinti vaiką tyrinėti aplinkinį pasaulį ir žmonių gyvenimą.
Šiaulių lopšelio-darželio „Coliukė pedagogės pristato žaidimus su smėliu ir vandeniu, taip pat lauko tyrinėjimus su ankstyvojo amžiaus vaikais. 
 
Kasdien vaikai liečia, ragauja, stebi, klauso, uosto, stengdamiesi pažinti artimiausią savo aplinką. Stebėdami ir eksperimentuodami jie bando suprasti pasaulį: jau kūdikystėje vaikai veikia kaip mokslininkai ir visais savo pojūčiais tyrinėja aplinką.
 
Ankstyvojo amžiaus vaikui būtini žaislai, daiktai, įspūdžiai, kad jo pažinimas galėtų sparčiau vystytis. Jei įspūdžių nepakanka, vaikas pradeda jausti „sensorinį badą“, lėtėja ne tik pažinimo, bet ir visa vaiko raida. Mažylis tampa apatiškas, pasyvus, nesidomi aplinka, trumpiau išlaiko dėmesį, nesistengia imti, tyrinėti (Ankstyvojo ugdymo vadovas, sud. O. Monkevičienė, 2001).
 
Siekiant, kad vaiko raida vyktų normaliai ir pažinimo gebėjimai nuolat vystytųsi, būtina skatinti vaiką tyrinėti aplinkinį pasaulį ir žmonių gyvenimą.
 
D. T. Dodge, Sh. Rudick, K. Berke (2008) apibrėžia pedagogo vaidmenį vaikui pažįstant fizinį, gamtos ir socialinį pasaulį (1 lentelė). Anot autorių, aktyvus pedagogo domėjimasis stiprina vaikų troškimus kuo daugiau sužinoti, suteikia ryžto tęsti tyrinėjimus ir eksperimentus.
 
1 lentelė. Pedagogo vaidmuo vaikui pažįstant fizinį, gamtos ir socialinį pasaulį
 
Vaikų tyrinėjimai
Galima pedagogo veikla
Fizinis pasaulis
  • Vaikams tyrinėti duokite krepšį įvairių spalvų ir faktūrų audinių atraižų.
  • Duokite vaikams įvairių daiktų rinkinių (plastmasinių dėžučių ir kamuolių), kad juos tyrinėtų ir su jais žaistų.,
  • Domėkitės vaikų tyrinėjimais: „Tešla atrodo minkšta ir lengvai minkoma?“, „Tu supratai, kaip groti varpeliais: juos reikia nuolat kratyti.“
Gamtos pasaulis
  • Kasdien veskite vaikus į lauką tyrinėti augalų ir gyvūnų, oro ir aplinkos. Paaiškinkite, kas vyksta: „Ką tu radai? Čia gilės. Ar nori jas dėti į kibiriuką?“
  • Pateikite dvimečiams natūralių medžiagų (kriauklių, pušų, eglių kankorėžių, plunksnų), kad jas tyrinėtų.
  • Pasodinkite kieme darželį ar įsigykite kambarinių gėlių, kad dvimečiai padėtų rūpintis augalais.
Socialinis pasaulis
  • Sudarykite mažas grupes ir padėkite vaikams užmegzti pozityvius santykius su kitais.
  • Duokite paprastų viršutinių drabužių; lėlių, automobilių ir žmonių figūrėlių. Paskatinkite vaikus imtis vaidmeninių žaidimų.
 
Smėlio ir vandens žaidimų centras grupėje
 
Žaidimas su smėliu ir vandeniu ankstyvojo amžiaus vaikams pateikia nuostabių tyrinėjimo ir eksperimentavimo galimybių. Smėlis ir vanduo labiausiai mėgstami dvimečių. Tai priemonės, su kuriomis galima žaisti ir lauke, ir grupėje.
 
Idealu, jeigu kiekviena darželio grupė turi stalus su vandens ir smėlio vonelėmis. Geriausia tokį stalą laikyti ten, kur vaikai galėtų pilstyti smėlį, taškyti vandenį ir nesijaudinti, kad pritaškys ant grindų.
 
Pedagogo vaidmuo
 
Svarbiausia, kuo turi pasirūpinti pedagogas vaikams žaidžiant  smėlio ir vandens žaidimus, – paruošti vietą žaidimams ir parūpinti reikalingų priemonių. Rekomenduotina parinkti priemonių ir medžiagų, kurios būtų skirtos savaitės temai ar projektui plėtoti.
 
Ne mažiau reikšmingas pedagogo vaidmuo – stebėti vaikus, žaidžiančius smėlio ir vandens žaidimus, ir juos kalbinti.
 
Žaidimai su smėliu ir vandeniu bei lauko tyrinėjimai
  • Smėlio formelės
Smėlio ir vandens tyrinėjimų centre pedagogas ankstyvojo amžiaus vaikams parodo, kad iš smėlio galima daryti „meškutį“, „katinėlį“, „gaidelį“, naudojant įvairias formeles. Pedagogas paaiškina ir pademonstruoja, kad „meškučio“, „katinėlio“, „gaidelio“ negalima padaryti iš vandens, nes jis tiesiog išsilies. Vėliau vaikai tai bando padaryti patys.
  •  Burbulų pūtimas
Tobulinant pūtimo įgūdžius, vaikams parodoma, kaip galima pūsti šiaudeliu į vandenį (vandenyje atsiranda nedideli burbulai). Kai vaikai išmoksta pūsti, į vandenį įpilama skysto muilo, pučiant burbulai darosi vis didesni. Vėliau juos galima sprogdinti.
  •  Spalvotas cukrus
Ant gabalėlio cukraus užlašinami keli lašai maistinių dažų ir gabalėlis padedamas į plokščią lėkštę. Paskui į lėkštę atsargiai įpilama vandens. Cukrui tirpstant vandenyje, spalvos ima maišytis, o gabalėlis tęžta.. Dantų krapštuku jame galima piešti įvairiausius ornamentus.
  • Ledo kamuoliai
Į balionus pridedama įvairiausių siūlų, blizgučių ir pan. ir į juos pripilama vandens. Balionai paliekami lauke užšalti (vasarą galima dėti į šaldiklį). Kai vanduo užšąla, balionas prakerpamas ir pasimato margas „ledo kamuolys“.
  • Spalvotas salieras
Salierų stiebai įmerkiami į rašalu nuspalvintą vandenį. Stebima, kas atstitiks.
  • Šviesos stalas
Veikloje naudojamas šviesos stalas ir spalvotas smėlis. Pateikiamos priemonės: plunksnelės, akmenukai, stikliukai, popierėliai, kuriuos galima dėti į smėlį šviesos stale. Dėliojamos įvairios dėlionės.
  •  Skęsta – neskęsta
Pedagogas pasiruošia įvairių skęstančių ir neskęstančių daiktų, juos deda į vandenį ir su vaikais stebi, kas nuskęs, o kas ne.
  • Laivų lenktynės
Surengiamos laivelių lenktynės vandens dubenėliuose. Vaikai pučia savo laivelį, laimi tas, kuris greičiau savąjį nupučia į kitą dubenėlio pusę.
  • Kas atsitiko sniegui?
Išsiruošus su vaikai į lauką, paimamos dvi permatomos stiklinės. Į abi stiklines pridedama švaraus sniego: viena stiklinė padedama ant palangės lauke, kita – kambaryje. Stebima ir aptariama tai, kas atsitiko sniegui. Kodėl?
  • Ledo piešiniai
Ant piešimo popieriaus su vaikais nubrėžiamos kelios spalvotos, storos linijos. Palaukiama, kol išdžius. Vaikai užsimauna pirštines. Leidžiama vaikams braukyti per išdžiūvusį piešinį ledukais (tinka tiek užšaldyti šaldytuve, tiek parsinešti iš lauko).  Taip kuriami jau nauji piešiniai – ledo piešiniai.
  • Kamuolys sniege 
Sulaukę puraus sniego, skubame į kiemą su kamuoliu. Leidžiame vaikams (šiltai apsirengusiems ir apsiavusiems žieminiais batais) lakstyti paskui kamuolį. Tai – nelengva užduotis, tačiau vaikams labai smagu, kaip ir braidyti basomis po rasotą pievą.
  • Nešvarus sniegas
Visi žinome, kaip vaikai mėgsta laižyti sniegą. Galime pabandyti atpratinti vaikus tai daryti. Žaisdami lauke prisidedame kibirėlį sniego ir parsinešę laukiame, kol jis ištirpsta. Įsitikiname, ar tikrai sniegas švarus. Stebime jam ištirpus,  kiek daug nešvarumų ir šiukšlių plaukioja vandenyje.
  • Pėdsakai sniege
Žaisdami lauke ant  sniego galime kurti įvairius piešinius sniege su pėdutėmis. Leidžiame vaikams su batais įminti į dažus ir vaikščioti per baltą purų sniegą. Vaikai aiškiai mato savo pėdsakus. Galima judėti visiems kartu įvairiomis kryptimis, taip kuriant įvairiausias formas.  
  • Sniego skulptūros
Žiemos sporto švenčių metu kieme su vaikais lipdome besmegenius ar gyvūnus, leidžiame jiems spalvinti su dideliais teptukais ir dažais. Taip statiniai tampa dar įspūdingesni ir galima jais grožėtis, kol ištirps.
  • Sušalę muilo burbulai
Spaudžiant dideliam šalčiui, lauke išpučiame muilo burbulus. Jie atrodo tikrai neįprastai. Patarimas: išpūtus burbulą, pagauname jį su pūtimo lazdele ir šiek tiek palaikome, kol sustings. Esant 20 laipsnių šalčiui, vaikai į lauką neina, bet auklėtoja gali tai daryti lauke, o vaikai gali stebėti pro grupės langą. Sustingus burbulams, galima juos parnešti į grupę, apžiūrėti, kokie gražūs raštai susidaro, kaip greitai ištirpsta šiltoje patalpoje.
  • Ledo meškerė
Šis eksperimentas ugdo kantrybę. Reikalingos priemonės: pieštukas, siūlas, druska, stiklinė su vandeniu, gabalėlis užšaldyto leduko. Prie pieštuko galo pririšame siūlą, o į stiklinę su vandeniu įmetame ledo kubelį.
Kaip galėtume siūlu ištraukti ledo kubelį? 
Siūlo galą nuleidžiame ant kubelio ir užberiame ant jo kelis grūdelius druskos kristalų. Siūlo galas per kelias akimirkas prišals prie kubelio. Druska tirpina ledą, tačiau tirpstant kartu sunaudojama šiluma. Ši šiluma paimama iš kubelio paviršiaus, ant kurio nėra druskos. Todėl druskos tirpalas iš karto užšąla ir tuomet galima siūlu ištraukti kubelį iš stiklinės. 
Išsamiai aiškinti, kodėl taip atsitinka, vaikams tikrai dar nereikia, tačiau tai labai smagus žaidimas tiek vaikams, tiek auklėtojai.
 
Išvados:
  1. Ankstyvojo amžiaus vaikas aplinką tyrinėja per pojūčius, todėl jis nuolat turi matyti, liesti, girdėti, uosti, ragauti, nes kitaip vaikas patiria „sensorinį badą“.
  2. Pedagogas turi domėtis vaiko veikla, stiprinti jo troškimą kuo daugiau sužinoti, skatinti tęsti tyrinėjimus.
  3. Smėlio, vandens ir lauko tyrinėjimai skatina vaiką geriau pažinti save ir kitus, padeda tobulėti pasaulio pažinimo, judėjimo, komunikavimo srityse.
Visą pranešimą rasite ČIA (pdf).
Šaltiniai:
  1. Bartl A. (2007). Žaisk, eksperimentuok ir stebėkis. Vilnius: Mūsų knyga.
  2. Caughlin P. A., Hansen K. A., Heller D., Kaufmann R. K., Stolberg J. R., Walsh K. B. (1997). Į vaiką orientuotų grupių kūrimas. Vilnius: Lietus.
  3. Dodge D. T., Rudick Sh., Berke K. (2008). Ankstyvojo amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymas. Vilnius: Presvika.
  4. Landzbergienė A. (2008). Augame kartu. Žiema. Vilnius: Tyto alba.
  5. Markevičienė E. (2012). Reggio Emilia ikimokyklinio ugdymo idėjos. Pirmoji pažintis. Vilnius.
  6. Ankstyvojo ugdymo vadovas. (2001). Sud. O. Monkevičienė. Vilnius: Vilspa.