Emokykla.lt

Vaikų žodyno turtinimas indų ir virtuvės / stalo įrankių pavadinimais

2017-07-07
Susijusios temos: Vaiko kalba Vaiko ugdymas
Vaikų žodyno turtinimas indų ir virtuvės / stalo įrankių pavadinimais
Doc. dr. Nijolė BRAŽIENĖ
Šiaulių universitetas, Edukologijos ir psichologijos katedra
Straipsnyje pateikiama kalbos ugdymo pratimų, skirtų ikimokyklinio / priešmokyklinio amžiaus vaikų žodynui turtinti indų ir virtuvės / stalo įrankių pavadinimais. Aktyviajame žodyne naujus žodžius įtvirtinti vaikams padės užduotys dėmesiui, atminčiai, mąstymui, suvokimui, vaizduotei, akies-rankos koordinacijai lavinti.
Pečius nors dar naujas, bet jau suskilęs, visi šonai supleišėję; pečangyj įtaisytas vąšelis, kur verdama valgyti (...). Pasieniais sustatinėti ant padačkų  maišgaleliai su bulbėmis, pelais, grūdgaliais, miltais; pastatyta pamazginė  bačkelė, ušėtkelis prisūdytas mėsos, vandeninis viedrelis apšalęs, karvamilžė  rankinelė, kiaulinis indelis, katilelis, puodelis verdamasis, viedrelis rūgščių batvinių, kitas indelis su kopūstais (...). Pas duris kerčioj pataisyta lentyna, ten puodeliai su pienu, rakandelė, bliūdeliai, torielkos, baltas krūželis, skleinyčia, šaukštai, samtis, menturis, druskinelė, lašinių ir užkulo šmoteliai ant lentikės, sulankstytas samovarelis, šukėtas čaininkelis ant viršaus pastatytas[1].
 
Taip detaliai gaivalinga Žemaitės kalba piešiamas 19 a. pabaigos vargingos trobos virtuvės paveikslas.  Be žemaitybių, šiame vaizdingame aprašyme dėmesį patraukia ir žodžiai, perimti iš kitų kalbų. Žinia, senosios tarmėse vartotos svetimybės, kaip motyvuota stilistinė priemonė, meninio ar publicistinio stiliaus tekstuose yra galimos, tačiau neteiktinos viešojoje kalboje.
 
Šių dienų vaikų ir jų tėvų leksikoje, įvardijant indų ir virtuvės įrankius, neretai galima išgirsti anglizmų, pvz.: blenderis (= vaisių, daržovių trintuvas, maišytuvas), fritiūrinė (= gruzdintuvė), mikseris (= maišytuvas, plakiklis),  tosteris (= skrudintuvas), gal jau kiek rečiau, bet vis tik pasitaiko rusizmų, pvz., baklagė / baklaška / baklaškė (= gertuvė), blėka (= kepimo skarda), bliūdas, bliūdelis (= dubuo, dubenėlis), bonka (= butelis), duchovka, duchovkė (= orkaitė), duršliokas (= kiaurasamtis), čiainikas, čiainikėlis (= arbatinis, arbatinukas), fužeras (= taurė), petelnė / petelnia (= keptuvė), skorovarka / skorovarkė (= greitpuodis, greitviris), slojikas / slovikas (= stiklainis), torielka, torelkelė (= lėkštė, lėkštelė), tušintuvas (= troškintuvas).
 
Praktiniame darbe į akis krenta ir skurdus vaikų žodynas – vardijant žinomus indus ir virtuvės / stalo įrankius, paprastai apsiribojama keliais žodžiais, pvz., lėkštė, puodas, puodelis, stiklinė, samtis, šaukštas, šakutė  ir pan. Dėl šių priežasčių žemiau pateikiama kalbos ugdymo pratimų, skirtų ikimokyklinio / priešmokyklinio amžiaus vaikų žodynui turtinti indų ir virtuvės / stalo įrankių pavadinimais. Aktyviajame žodyne naujus žodžius įtvirtinti vaikams padės užduotys dėmesiui, atminčiai, mąstymui, suvokimui, vaizduotei, akies-rankos koordinacijai lavinti.
 
Vienu metu žaidimine forma vaikui siūlyti tiek užduočių, kiek jis pajėgus atlikti neprarasdamas susidomėjimo. Be abejo, būtinai padėti vaikui, jei jam savarankiškai atlikti užduotį kiek sunkoka; grįžti prie tos pačios užduoties (ar sugalvoti analogišką) kitą dieną. Taipogi užduotis galima kartoti – vaikams patinka kartotinės sakytinės pratybos.
 
Žodynas
Ąsà (ąselė), atidarytuvas, cùkrinė, drùskinė, dubuo (dubenėlis), dúoninė, dúonriekis, grei̇̃tpuodis, greitviris, indaujà, kiaurasamtis, maišytuvas, mentelė, padaži̇̀nė, pipi̇̀rinė, trintuvas, troškintuvas, saldai̇̃ninė, salõtinė, sausai̇̃ninė, sil̃kinė, skrudintuvas,  svi̇́estinė.
 
Nuteikimas.Vaikų paprašoma pasidalyti mintimis kuo, jų manymu, panašūs ir kuo skiriasi žodžiai virỹklė ir virtùvė (panašiai skamba – virti; viryklė – prietaisas, ant kurio verdama, virtuvė – vieta, kur verdamas valgis; viryklė būna įrengta virtuvėje). (Tegu vaikai aiškina taip, kaip jiems atrodo, kaip supranta – pedagogas tik palaiko, užveda ant kelio.) Kai išsiaiškinamos žodžių reikšmės, vaikų pasiteiraujama, kokių, jų įsivaizdavimu, nuotykių galėtų virtuvėje ant viryklės nutikti, ir pasiūloma paklausyti istorijos „Ant viryklės“.
 
Ant viryklės
Ant viryklės virė darbas, arba, tiksliau sakant, – pietūs.
Didysis puodas virė sriubą. Jis buvo labai įsijautęs, visas burbuliavo ir kunkuliavo. Tik kartais nusičiaudėdavo, kad išleistų garą ir paskleistų malonius, nosį kutenančius kvapus.
Mažesnysis puodas troškino daržoves. Jis buvo daug tylesnis už didįjį ir tik ramiai sau pukšėjo.
Be jų, ant viryklės darbavosi ir keptuvė. Ji kepė blynus. Keptuvės nosis buvo ilga ilga – tarsi samčio kotas. Keptuvė labai didžiavosi tuo, kad moka mikliai mestelti aukštyn ir ore apversti blynus. Ji buvo tikra blynų mėtymo bei vartymo meistrė.
Kai keptuvė išmetė į orą eilinį blyną, didysis puodas staiga taip nusičiaudėjo, kad jo dangtis su trenksmu nubildėjo žemyn. Blynas labai išsigando ir, užuot nukritęs į keptuvę, pliumptelėjo į didįjį puodą – tiesiai į sriubą.
Mažasis puodas taip juokėsi iš blynų sriubos, kad net jo daržovės prisvilo.
/K. Kasparavičius/
 
Išklausius pasaką:
  • Pasidalijama įspūdžiais, kas patiko / nepatiko ir kodėl.
  • Prisimenami veikėjai, ką jie darė (didysis puodas virė, burbuliavo, kunkuliavo, kartais nusičiaudėdavo; mažesnysis – troškino daržoves, ramiai puškėjo; keptuvė vartė ir mėtė blynus – jei vaikai neprisimena, pedagogas dar kartą perskaito ištrauką, kurioje aprašoma, koks indas ką darė, ir vėl pakartoja klausimą).
  • Paklausiama vaikų, kaip jie dar kitaip pavadintų mažesnįjį puodą, kuris troškino daržoves? (Troškintuvas;jei vaikams per sunku, pasiūlyti išsiaiškinti puodo pavadinimą pagal pavyzdį: jei plakti – plaktuvas, tai troškinti – ...).
  • Kokiu vienu žodžiu galima būtų pavadinti puodą, troškintuvą ir keptuvę? (Indai); pedagogas paaiškina vartodamas apibendrinamąjį žodį: Indai /  Indas – priemonė, į kurią dedamas valgis virti / kepti / valgyti.
  • Tegul vaikai pasako priešingai: didelis indas, o mažas – ... (indelis).
  • Kokių indų pavadinimų dar galėtumėte pasakyti?
  • Kaip vadinama spinta indams dėti? (Indaujà. Jei vaikai nežino, pasako pedagogas, dar atkreipdamas dėmesį, kad žodžiai indas, indelis, indauja – panašiai skamba.)
(Klausimai orientuoti į dėmesio, mąstymo, suvokimo, gramatinių gebėjimų (priesaginių žodžių daryba), rišliosios kalbos ugdymą.)
 
Užduotis[2]. Apvedžiok tik indų kontūrus. Įvardyk, kokius indus apvedžiojai. Pasakyk, kam tie indai naudojami? (dėmesio, smulkiosios motorikos lavinimas; rišliosios kalbos ugdymas).
Atkreipkite dėmesį, ką bendra turi indai – ąsotis ir puodelis? (Indui paimti auselę. Ji vadinama ąsa. Panašu į žodį ąsotis? Ąsa ir ąsotis – labai artimi žodžiai, kaip giminės. Jeigu indas didelis, tai ir jam paimti auselė – didelė. Dėl to ir yra ąsa. O mažam indui – indeliui, tokiam kaip puodelis, paimti auselė nedidelė. Dėl to ir sakoma – ąselė.)
 
Kalbos ugdymo užduotys
1. Kas kokiuose induose laikoma / kokiuose induose patiekiama. Pasakyk pagal pavyzdį (žr. „Žodynas“ taisyklingo kirčiavimo) (gramatinių gebėjimų tobulinimas: priesaginių žodžių daryba).
 
Cukrus – cukrinė. Cukrus laikomas cukrinėje.
Druska –
Sviestas –
Pipirai –
Saldainiai –
Sausainiai –
Duona –
Salotos –
Padažas –
 
Arbata  – arbatinukas
Kava –
 
Šaldyti – šaldytuvas
Atidaryti –
Maišyti –
Skrudinti –
Trinti –
Troškinti –
 
2. Kas ne taip? Kaip turi būti? (suvokimo, mąstymo lavinimas).
 
Kavą / arbatą / sultis įpylė į lėkštutę. Kavą / arbatą / sultis įpylė į puodelį / stiklinę.
Šakute semia sriubą.
Stiklinėje sumaišė salotas.
Dubenėlyje kepa blynus.
Salotas pjausto samčiu.
Kiaurasamtyje laiko vandenį.
 
3.  Pasakyk kitaip (žodyno plėtimas: priešingos reikšmės žodžių vartojimas):
 
Maža lėkštė – didelė lėkštė.
Sunkus puodas –
Karštas arbatinukas –
Pilnas stiklainis –
 
4.Kas bendra ir kuo skiriasi (rišliosios kalbos ugdymas: daiktų palyginimas):
 
Puodelis ir stiklinė.
Lėkštė ir dubenėlis.
Samtis ir kiaurasamtis.
Šakutė ir peilis.
 
5. Parink žodžiui porą (suvokimo, mąstymo lavinimas):
 
Barščiai – puodas, blynai – (keptuvė).
Košė – šaukštelis, makaronai – (šakutė).
Vaza – stiklas, puodas – (metalas).
Blynai – mentelė, sriuba – (samtis).
 
6. Ginčo sprendimas (rišliosios kalbos ugdymas: įvykio aplinkybių aiškinimas pagal K. Kasparavičiaus iliustraciją istorijai „Ginčas“.
Pastaba: prieš „įvykio aplinkybių aiškinimą“ tekstas vaikams turi būti nežinomas, tik atlikus užduotį, vaikams pasiūloma paklausyti rašytojo sukurtos istorijos, žr. toliau – 6.2.).
 
6.1. Ką matai paveikslėlyje? Paaiškink, kas įvyko anksčiau, kodėl taip atsitiko?
6.2. Rišliosios kalbos ugdymas, teksto suvokimo gebėjimų lavinimas; žodyno plėtimas.
 
Ginčas
 
Susiginčijo peilis, šakutė ir šaukštas, kuris yra svarbesnis. (Paklausiama vaikų, kaip jie galvoja. Kai vaikai išsako savo mintis, kviečiama klausyti, kas buvo toliau.)
– Be manęs neatsipjautum nė mažiausio gabalėlio, – karštai aiškino peilis.
– O su kuo tu tą gabalėlį pasmeigtum? – piktinosi šakutė.
– Įdomu, kaip tu atrodytum, jeigu kas su tavim bandytų valgyti sriubą? – šaipėsi šaukštas.
Ginčas vis aštrėjo ir pagaliau kilo toks triukšmas, kad net ramiai sau ant puodelio krašto sėdėjęs šaukštelis stačia galva pliumptelėjo į kavą. (Galima vėl vaikų paklausti, katras, jų nuomone, iš įrankių teisiausias? Kuo ginčas baigėsi? Visų vaikų mintys išklausomos, visos besąlygiškai priimamos ir pasaka baigiama sekti – kaip rašytojo sugalvota.)
Nuo triukšmo pabudo ir saldainis, kuris saldžiai miegojo, susivyniojęs į šiltą popieriuką.
–      Nutilkit, pagyrūnai! – sucypė saldainis plonu saldžiu balseliu. – Mane vaikai labiausiai mėgsta, mieliausiai valgo, ir nei peilis, nei šakutė, nei šaukštas čia niekuo dėti!
Tada vėl susivyniojo į spalvotą popieriuką. Kad gražiau atrodytų...
(Jeigu galima, pavaišinti vaikus saldainiais, įvardyti pojūčius, kylančius valgant saldainį – saldus, rūgštus, saldžiarūgštis, kietas, minkštas ir pan.)
/K. Kasparavičius/
 
Teksto suvokimo klausimai:
  • Kas susiginčijo?
  • Kas pasakė, kad be jo neatpjautum nė mažiausio gabalėlio?
    • šakutė,
    • peilis,
    • šaukštas.
  • Kas atsitiko šaukšteliui pakilus ginčo triukšmui?
    • šaukštelis stačia galva pliumptelėjo į kavą;
    • nukrito ant žemės;
    • ramiai maišė arbatą.
  • Kaip saldainis pavadino šakutę, šaukštelį ir peilį? (Pagyrūnais) // Saldainis pavadino šakutę, šaukštą ir peilį pagyrūnais. Kodėl?
  • Kaip galvoji, ar šakutės, šaukšto ir peilio ginčas buvo reikalingas (prasmingas)? Kodėl?
7. Kokiu vienu žodžiu galima pavadinti peilį, šakutę, šaukštą ir šaukštelį?
Kokiu vienu žodžiu galima pavadinti ąsotį, lėkštę, puodelį, puodą? (žodyno plėtimas: apibendrinamųjų žodžių vartojimas).
Kuris nereikalingas? Paaiškink kodėl.
8. Įvardyk veiksmą. (žodyno plėtimas: veiksmus reiškiančių žodžių vartojimas):
 
Šaukštas: šaukštu semiame sriubą.
Peilis: peiliu pjauname kepsnį / peiliu riekiame duoną[3]
Šakutė:
Samtis:
Puodas:
Puodelis:
Kiaurasamtis:
Atidarytuvas:
 
Dubuo:
Dubenėlis:
Arbatinukas:
Kavinukas:
Ąsotis:
Lėkštė:
Troškintuvas:
Virdulys:
 
 
9. Koks žodis netinka ir kodėl (mąstymo, suvokimo lavinimas):
 
Stiklainis, salotinė, lova, saldaininė, keptuvė.
Kelnės, samtis, sijonas, kepurė, marškiniai.
 
10. Iš ko sudėtas žodis? (gramatinių gebėjimų tobulinimas: sudurtinių žodžių daryba).
 
Duonriekis –
Kiaurasamtis –
Greitpuodis –
Greitviris –
 
11. Iš ko padaryta? (žodyno plėtimas: ypatybes reiškiančių žodžių vartojimas).
 
Puodelis iš stiklo – stiklinis puodelis.
Puodelis iš metalo –
Puodelis iš porceliano –
Puodelis iš plastiko –
Puodelis iš molio –
Puodelis iš popieriaus –
 
12. Dėlionė „Sudaužytas indas“ (mąstymo, suvokimo, dėmesio, vaizduotės, smulkiosios motorikos lavinimas). Į kelias dalis sukarpyti paveikslėlį, kuriame vaizduojamas indas (indai). Užduotis – sudėlioti paveikslėlio visumą, įvardyti pavaizduotą indą (indus).
 
13. Kalbinės klausos lavinimas: panašiai skambančių žodžių skyrimas:
Kas bus „puodas“, jei nebeliks raidės p?
Kas bus „puodas“, jei nebeliks raidės p, o vietoj jos atsiras raidė j?
Kas bus „šaukštas“, jei nebeliks raidės š?
 
14. Arbatos klubas
Kartą arbatinukas pakvietė savo draugus puodelius išgerti arbatos.
Kompanija susirinko gana marga.
Pirmas atėjo mėlynais ornamentais išdabintas puodelis. Jis net atsinešė lėkštutę po savimi pasikišti, kad būtų patogiau sėdėti.
Paskui, linksmai skambindami šaukšteliais, atskubėjo du pusryčių puodeliai. Vienas buvo žalias, kitas – geltonas.
Paskutinis atkaukšėjo paprastas metalinis puodelis. Jis visada vėluodavo, nes buvo prastai išauklėtas.
Arbatinukas visiems įpylė arbatos ir pasiūlė vaišintis sausainiais iš dubenėlio.
Viskas vyko sklandžiai. Tik metalinis puodelis garsiai šliurpė, čepsėjo, abiem rankom čiupo sausainius, grūdosi juos į burną ir tiek aplink save pritrupino, kad pasidarė net nemalonu žiūrėti. Paskui dar bandė pasilenkęs sulaižyti trupinius, bet išpylė arbatą, paslydo ir su trenksmu nubildėjo nuo stalo ant grindų. Laimė, kad metaliniai puodeliai nedūžta.
–  Ir visada jis šitaip! – piktinosi kultūringieji puodeliai.
–  Ir niekada nesudūžta! – pritarė jiems arbatinukas.
/K. Kasparavičius/
 
14.1. Papasakok, kaip puodeliai rinkosi išgerti arbatos. (Rišliosios kalbos ugdymas: sakinių siejimas pasakojant). Padėti vaikams vartoti jungiamuosius žodžius; jei vaikai vartoja kitokius jungiamuosius žodžius, nieko tokio, pvz.: Arbatinukas pakvietė savo draugus puodelius išgerti arbatos. Pirmiausia atėjo mėlynais ornamentais išdabintas puodelis. Paskui atskubėjo du pusryčių puodeliai – vienas žalias, kitas - geltonas. Po to atkaukšėjo paprastas metalinis puodelis.
 
14.2. a) įsivaizduok, kad į arbatos klubą atėjo ir tavo puodelis. Kaip jis atrodys? Dabink ir spalvink:
       b) vaikams baigus dabinti ir spalvinti puodelius, visiems drauge galima kurti pasakos tęsinį – burti savo arbatos klubą, – vartojant jungiamuosius žodžius (tegul savo puodelius apibūdina patys autoriai, be arba su minimalia būtiniausia pedagogo pagalba), pvz.: (...) Po to atkaukšėjo paprastas metalinis puodelis. Dar atėjo raudonas su baltais taškeliais porcelianinis puodelis. Paskui prie draugų prisijungė rudos spalvos molinis puodelis. Pagaliau visi sulaukė įvairiais raštais išmarginto puodelio ir t. t.
 
14.3. Nuspalvink didžiuosius puodelius taip, kad mažiausias būtų tarp oranžinio ir raudono, o oranžinis – greta mėlyno (mąstymo, suvokimo lavinimas):
14.4. Pamankštink rankelę (smulkiosios motorikos lavinimas):
 
15. Įspėk mįslę: Po apačia žaibuoja, viršuj kunkuliuoja. Kas? (Puodas). (Mąstymo, suvokimo lavinimas). Pamankštink rankelę (smulkiosios motorikos lavinimas):
 
16. Prie stalo
Kiaulės[4]
(...)
Kartą kiaulės susėdo prie stalo pietauti.
Visos kiaulės valgė kiauliškai: be šaukštų, be šakučių ir be peilių.
Tėtis šliurpėtiesiai iš lėkštės, mama garsiai čepsėjo, o vaikai, sukišę priekines kojas ir snukučius į dubenėlius, kriuksėdami rijo viską nekramtę. Kaip tikros kiaulės.
Tik vienas jauniausias paršiukas atsinešė peilį ir šakutę, užsikišo už apykaklės servetėlę, gražiai atsisėdo ir pradėjo pietauti.
 
Paklausti vaikų, kaip jie supranta posakį „kiauliškas elgesys“ (nemandagus, nekultūringas, kitiems nemalonus).
 
16.1. Išklausius visą pasaką, pasidalijus įspūdžiais, paklausti vaikų, ką jie pasakytų / patartų kiaulėms. Galbūt didžiausia bėda, kad kiaulės neišmano elgesio prie stalo taisyklių.
Taigi prireiks vaikų pagalbos – paaiškinti kiaulėms, kaip:
a) padengti stalą (galima naudoti žaislinius indus / iš tikrųjų dengti stalą garsiai komentuojant bei vartojant prielinksnius, pvz.: Priešaisvalgytoją dedama negili lėkštė, ant josdedama lėkštė sriubai, prie lėkštės kairėje pusėje – šakutė, dešinėje – peilis ir šaukštas. Šaliašakutės dedama dailiai sulankstyta servetėlė. Ir kt.) (gramatinių gebėjimų tobulinimas: prielinksnių vartojimas);
b) elgtis prie padengto stalo (pvz., prie stalo sėsti ramiai, abiem kojom remtis į grindis, nugarą priglausti prie kėdės atlošo, neužgulti stalo, paimti ir taisyklingai laikyti stalo įrankius, prieš valgant kitiems pasakyti skanaus / gero apetito, pabaigus valgyti padėkoti ačiū / dėkui , pirmiau už kitus pavalgę, pasiliekantiems kaimynams gali palinkėti skaniai baigti ir t. t.).
 
16.2. Rūpestingai sudėliok lėkštes: rodyklėmis pažymėk lėkščių sudėjimo tvarką – nuo didžiausios iki mažiausios (mąstymo, suvokimo, dėmesio lavinimas):
16.3. Galima lėkštes nuspalvinti ir lyginti (gramatinių gebėjimų tobulinimas: aukštesniojo laipsnio būdvardžių vartojimas), pvz., žalia lėkštė didesnė už raudoną; raudona lėkštė mažesnė už žalią.
 
17. Rišliosios kalbos ugdymas: indų, virtuvės / stalo įrankių paskirties aiškinimas. Galima paruošti paveikslėlių korteles. Visos uždengtos. Vienas vaikas atidengia vieną paveikslėlį, pavadina indą / įrankį, paaiškina jo paskirtį. Kitas vaikas atidengia kitą paveikslėlį–įvardija–paaiškina ir t. t. Užduotims galima naudoti indus / įrankius, turimus grupėje.
 
Šaltiniai
  1. Glebuvienė V. S., Mazolevskienė A., 2010, Jums, maži ir didesni. Vilnius: Alma littera.
  2. Kasparavičius K., 2005, Kvailos istorijos. Vilnius: Nieko rimto.
  3. Карпова C. И., Мамаева B. B., 2007, Развитие   речи и познавательных способностей дошкольников 6–7 лет. Санкт-Петербург: Речь. 

[1] Žemaitė. Neturėjo geros motynos. Žr. <http://antologija.lt/files/pdf/zemaite-laime-nutekejimo.pdf>.
[2] Čia ir kitur užduotys lape – pagal S. I. Karpovą ir V. V. Mamajevą (Карпова, Мамаева, 2007).
[3] Riekti – pjauti nuo kepalo riekę. Čia galima atkreipti vaikų dėmesį, kad peilis duonai riekti yra duonriekis.
[4] Pagal K. Kasparavičius „Kiaulės“, žr. Jums maži ir dideli, p. 252: Glebuvienė V. S., Mazolevskienė A. (Sudar.), 2010, Jums maži ir dideli: Skaitiniai vaikams. Vilnius: Alma littera.
 

Apie autorę
Nijolė BRAŽIENĖ – socialinių mokslų daktarė, Šiaulių universiteto Ugdymo mokslų ir socialinės gerovės fakulteto Edukologijos ir psichologijos katedros docentė. Interesų sritys: lietuvių kalbos ugdymas / mokymas, literatūrinis lavinimas, vaikų kūrybingumo ugdymas pasakomis, terapinis ugdymas. El. paštas: nijole.braziene@su.lt
 
Daugiau autorės straipsnių: