Emokykla.lt

Vaikų elgesio problemos: ką gali auklėtojų grupė?

2015-11-07
Vaikų elgesio problemos: ką gali auklėtojų grupė?
Vytis VALANTINAS, klinikinis psichologas
Psichologinės pagalbos vaikui ir šeimai kabinetas
Neretai darželiuose ir mokyklose vyrauja klaidinga nuostata: „Jei esu geras specialistas, vadinasi, su vaikų problemomis turiu susitvarkyti vienas pats, savarankiškai.“ Tokiu atveju auklėtojai ir mokytojai dirba kiekvienas atskirai, kasdien grumdamiesi su savo grupės arba klasės „viesulais“ ir „uraganais".
Ugdymo įstaigos potencialas
 
Kiekvienos ugdymo įstaigos potencialą sudaro visų joje dirbančių pedagogų ir specialistų patirtis ir išmintis, kurią jie yra sukaupę per daugelį savo praktikos metų. Kad galėtų dirbti veiksmingai, kiekvienas pedagogų kolektyvas turėtų nuolat ieškoti galimybių suburti komandas darbui su itin sunkiais vaikų elgesio atvejais, nes toks darbo modelis leidžia sėkmingai spręsti problemas, yra galingas, siekiant atrasti reikiamus sprendimus ir padėti vaikams.
 
Deja, neretai darželiuose ir mokyklose vyrauja klaidinga nuostata: „Jei esu geras specialistas, vadinasi, su vaikų problemomis turiu susitvarkyti vienas pats, savarankiškai.“ Tokiu atveju auklėtojai ir mokytojai dirba kiekvienas atskirai, kasdien grumdamiesi su savo grupės arba klasės „viesulais“ ir „uraganais“.
 
Pasitaiko, kad pedagogai net baiminasi prasitarti turintys sunkumų su vaikais, kad nebūtų klaidingai suprasti ar nuvertinti. Jie nerimauja, kad, jei prabils apie sunkumus, pagarbus kolegų elgesys su jais kaip su išmanančiais, tinkamai dirbančiais staiga pasikeis. Esant tokiai situacijai, net ir nedidelių elgesio sunkumų turintys vaikai dažnai nesulaukia pagalbos, yra išsyk siunčiami konsultuotis pas psichologus, psichiatrus, prieš tai neišnaudojus ugdymo įstaigoje esančių paramos galimybių.
 
Kiekvieną ugdymo įstaigą galima įsivaizduoti kaip erdvę, kurioje yra savotiški  „atvirumo, bendradarbiavimo“ ir „izoliacijos“ poliai. Yra nepaprastai vertinga, kai ugdymo įstaigos vadovai nepalaiko prieš tai aprašytos klaidingos nuostatos ir skatina pedagogus nuolat rengti problemų aptarimo grupes, jose formuluoti realius tikslus ir paveikius veiklos uždavinius, ypač jauniems darbuotojams, kuriems tokia profesinė parama yra labai reikalinga.
 
Tokioje ugdymo įstaigoje į problemas žiūrima kaip į neišvengiamą pedagoginės praktikos komponentą. Laikomasi produktyvios nuostatos, kad problemų darbe su vaikais turėti nėra blogai, priešingai, problemų turėti netgi yra „privaloma“: jas būtina įvardyti, analizuoti, aktyviai ieškoti būdų joms spręsti.
 
Šiuo straipsniu siekiama padrąsinti pedagogus, kurie savo ugdymo įstaigoje norėtų kurti ir stiprinti kolegų savitarpio paramos sistemą. Jame aptariami svarbiausi pedagogų bendradarbiavimo grupių funkcionavimo komponentai.
 
Reguliarūs, tinkamos trukmės ir struktūros susitikimai    
  
Kai pedagogai susiburia pasikalbėti apie vaikų problemas, jiems ne visada pavyksta našiai paskirstyti laiką ir nustatyti tokią grupės darbo struktūrą, kuri priverstų pokalbį veikti: padarytų jį tinkamu problemų sprendimo įrankiu.
 
Neproduktyvu kalbėtis apie vaikų problemas ugdymo įstaigos tarpduriuose, koridoriuose, pietų ir kavos pertraukų metu. Tam turi būti paskirti reguliarūs, mažiausiai valandos trukmės, pageidautina, bent kartą per mėnesį vykstantys pedagogų ir (arba) auklėtojų ir įstaigoje dirbančių specialistų susirinkimai.
 
Turi būti aiškiai apibrėžta, kad grupės darbo metu bus kalbamasi apie vaikų elgesio problemas, iškylančias ugdymo proceso metu, o kiti klausimai negalės būti aptariami. Pageidautina, kad susirinkimas turėtų savo moderatorių, priimtiną daugeliui grupės dalyvių. Tokias grupes dažnai imasi moderuoti psichologai, nes jų išsilavinime integruotos ir pedagoginės, ir psichologinės, ir grupės dinamikos žinios.
 
Tačiau šios grupės gali taip pat sėkmingai funkcionuoti vadovaujamos pedagogo ir (arba) auklėtojo, kai psichologas jose dalyvauja kaip vienas iš dalyvių. Gerai, jei grupės moderatorius turi pakankamai pedagoginės patirties, geba užmegzti ir išlaikyti ryšį su problemą grupėje pristatančiu auklėtoju ar mokytoju.
 
Moderatoriaus funkcija nėra grupės dalyvių darbo vertinimas. Vertintojas tik keltų grupės dalyviams stresą. Jo uždavinys – problemos išsakymo ir analizės skatinimas, esamų laimėjimų akcentavimas, naujų idėjų iškėlimo ir įgyvendinimo skatinimas, grupės darbo laiko paskirstymas ir valdymas. Puiku,  jei grupės vedėjas turi humoro jausmą, geba padrąsinti ir suteikti paramą sutrikusiems pedagogams, yra atidus, rūpestingas, empatiškas.
 
Našiausiai dirbama,  kai auklėtojų ir (arba) mokytojų susirinkimas turi tam tikrus etapus:
  • pirmas – pokalbis apie netinkamą vaiko elgesį;
  • antras – elgesio analizė ir tikslų kėlimas;
  • trečias – idėjų iškėlimas;
  • ketvirtas – sprendimų priėmimas ir apibendrinimas.
Darbo pabaigoje turi būti susitariama dėl būsimo kito susitikimo laiko.
 
1. Pokalbis apie vaiko elgesį: problemų išsakymas, tikslinimas ir aptarimas (padėkite sau ir kolegoms kuo geriau suprasti vaiko sunkumus)
 
Vaiko problemą kitiems grupės dalyviams turėtų nupasakoti vienas pedagogas, kuriam reikia leisti kalbėti nepertraukiamam apie 10–15 minučių. Pristatant kolegoms konkretaus vaiko problemą rekomenduojama kalbėti kuo konkrečiau: tiksliai nusakant, ką šis vaikas daro ir ko jis nedaro. T. y. pasakojama apie nerimą keliantį vaiko elgesį tam tikrose situacijose, išvengiant miglotų, daugiaprasmių apibendrinimų, tokių kaip: „savanaudis“, „egoistas“, „nemotyvuotas“, „piktybiškas“, „hiperaktyvus“, „autistiškas“ ir kt. Tokie apibendrinimai, dar vadinami „žodžiais-vaiduokliais“, paprastai yra visiškai nenaudingi ir tik trukdo suprasti vaiką, atrasti esminę giją, jungiančią netinkamo elgesio pavyzdžius, klijuoja vaikui etiketę ir gali reikšti labai skirtingus dalykus, kai yra aptariami skirtingi vaikai.
 
Jei grupėje išgirstamas toks „žodis-vaiduoklis“, jis iš karto turi būti paaiškintas – kaip konkretaus vaiko atveju tas „egoistiškumas“ atrodo, kaip jis pasireiškia. Jei netinkamą vaiko elgesį pastebėjo ir kiti įstaigos darbuotojai, pasibaigus pirmojo pedagogo pasakojimui, jie gali pateikti papildomų detalių. Labai svarbu atrasti ir suminėti visas išimtis: kokiomis aplinkybėmis, su kokiais žmonėmis, kokiose vietose šis vaikas elgiasi tinkamai, taip, kaip mes norėtume, kad jis elgtųsi.
 
Svarbu grupėje pateikti tik tiek informacijos ir tik tą informaciją apie vaiką, kurį yra reikalinga jo problemai suprasti. Jūs kaip pedagogas privalote saugoti vaiko ir jo šeimos konfidencialumą. Svarbu pokalbį pradėti tik gavus patvirtinimą, kad visi kartu dirbantys kolegos įsipareigoja neatskleisti jokios informacijos apie vaiką už jūsų grupės ribų. Šiai taisyklei, kad ir kokia savaime suprantama ji atrodytų, dažnai skiriama nepakankamai dėmesio.
 
2. Elgesio analizė: nurodykite labiausiai trikdančius vaiko elgesio pavyzdžius ir kelkite realius tikslus
 
Jei vaikas, kuriam stengiatės padėti, jūsų grupėje prikrečia itin daug „eibių“, nusprękite, kuris elgesys jus ir kitus vaikus grupėje trikdo labiausiai, yra grėsmingiausias vaiko ir aplinkinių gerovei, kurį būtina suvaldyti kuo skubiau.
 
Dažnai, nurodę tokį elgesį, pedagogai iškelia tikslą – šis elgesys turi liautis, be to, – greitai ir visiškai. Deja – tai neatitinkantis tikrovės tikslas, kurio nepavykus pasiekti yra neišvengiama nusivylimo. Vienam vaikui geras pasiekimas gali būti tai, kad jis nesusiginčija su auklėtoju ir (arba) mokytoju savaitę, bet kitam – nešaukti ant pedagogo ar kitų vaikų ištisas tris valandas jau yra didelis laimėjimas, kuris privalo būti pamatytas ir įvertintas.
 
Pasiekti, kad tokio vaiko gyvenime imtųsi rastis dienų¸ kai jis nepriešgyniauja auklėtojui, yra vienas iš realių tikslų, keliamų sunkaus elgesio vaikui, pavyzdžių. Situacija, kai vaiko problema atrodo tokia sunki, kad visiškai neaišku, kaip ją spręsti, darbo grupėje yra normali. Tokiu atveju yra naudinga daugiau laiko skirti problemos analizei, kelti ne tik trumpalaikius, bet ir ilgalaikius tikslus, skaidyti pagrindinę problemą į dalis ir pradėti darbą nuo tos, kurią atrodo labiausiai tikėtina išspręsti.
 
3. Idėjų,  kaip su vaiku dirbti toliau, iškėlimas
 
Šiame darbo etape būtina panaudoti visą grupės narių darbo patirtį, kad būtų iškelta ir užrašyta kiek įmanoma daugiau galimų sprendimų, kaip keisti, koreguoti tolesnį pedagogo darbą su problemiško elgesio vaiku. Užrašant idėjas būtina gerai suprasti ir, jei reikia, pasitikslinti, išsiaiškinti, ką grupės dalyvis nori pasiūlyti.
 
Produktyvu, kai idėjose atsispindi konkretūs pedagogo veiksmai, o ne abstraktūs bendro pobūdžio siekiniai („suteikti daugiau šilumos“, „nustatyti aiškesnes ribas“ ar kt.), kuriuos ne visada aišku, kaip įgyvendinti praktiškai. Kita vertus, reikėtų stengtis užrašyti visus be išimties pasiūlymus, net jei jie atrodo migloti.
 
Svarbu laikytis nuostatos, kad nėra gerų ir blogų nuomonių – jos būna skirtingos ir visos turi teisę būti išsakytos. Kartais keli migloti pasiūlymai, juos peržiūrint, susijungia į vieną įgyvendinamą vaiko elgesio korekcijos galimybę. Idėjos šiame etape gali būti siūlomos ir patarimo forma. Patarimai yra lengviausiai kolegų priimami tada, kai pateikiami su rūpesčiu ir pavyzdžiu, kaip pačiam pavyko suvaldyti panašią situaciją praeityje, išspręsti auklėjimo (pedagoginę) problemą.
 
4. Sprendimų priėmimas ir apibendrinimas: kas šiandien įvyko grupėje
 
Problemą pristatęs pedagogas yra laisvas pasirinkti, kurias iš jam pasiūlytų galimybių, patarimų, idėjų jis ryšis įgyvendinti. Grupės dalyviai privalo gerbti jo profesionalumą ir sprendimo laisvę. Niekas negali priversti suaugusio žmogaus, turinčio aukštąjį pedagoginį išsilavinimą, daryti dalykus ir taikyti priemones, kurių jis nenori ar nėra pasirengęs taikyti savo darbe. Jis pats prisiima atsakomybę už savo taikomų darbo metodų rezultatus, ir sprendimas, kaip toliau dirbti su aptartu vaiku, priklauso jam. Kartais išsyk nuspręsti, kokiomis kolegų rekomendacijomis pasinaudoti ir kurias atmesti yra sudėtinga, tai galima padaryti per ateinančias keletą dienų.
 
Grupės darbo pabaigoje reikėtų aptarti, kaip pedagogas dabar jaučiasi, kaip kitų dalyvių pasisakymai pakeitė vaiko problemos supratimą, būdą, kuriuo jis mąsto apie netinkamą vaiko elgesį. Stengiantis padėti sunkumų turinčiam vaikui yra be galo svarbu sudaryti darbinę sąjungą su jo tėvais. Reikėtų pasvarstyti, ką galima jiems rekomenduoti.
 
Pedagogai neturėtų bijoti teikti rekomendacijas tėvams, nes pagal savo išsilavinimą turi tam pasirengimą ir kompetenciją. Visada yra tikimybė, kad tėvai gynybiškai reaguos į pedagogo patarimus ir nesutiks jų įgyvendinti. Bendradarbiavimas su vaikų tėvais, jame slypinčios galimybės ir sunkumai yra plati tema, kuri yra nagrinėjama kituose šiam klausimui skirtuose straipsniuose.
 
Paprastai vaikų problemų nepavyksta išspręsti po vieno susitikimo, todėl būtina numatyti tolesnį problemų sprendimo grupės laiką, jos metu aptarti vaiko daromą pažangą, situacijos gerėjimą ar blogėjimą, koreguoti darbo su vaiku planą.
 
 
Psichikos sveikatos specialistų vaidmuo problemų sprendimo grupėse
 
Psichikos sveikatos specialisto dalyvavimas aprašytoje darbo grupėje turi teigiamos įtakos. Psichologas ar psichoterapeutas gali būti naudingas, nes iš savo darbo patirties gali išvardyti rizikas, kurias vieni ar kiti pedagogų siūlomi auklėjimo metodai gali turėti vaiko psichikos sveikatai ir raidai. Jis taip pat gerai išmano įvairias vaiko elgesio koregavimo ir pozityvaus elgesio stiprinimo priemones ir šiomis žiniomis pasidalys su grupės dalyviais, padės pritaikyti konkrečias technikas sprendžiant vaiko elgesio problemą.
 
Psichikos sveikatos specialistas taip pat gali padėti atskirti normalias, būdingas vaikų elgesio problemas nuo problemų, galinčių būti psichikos sveikatos sutrikimo išraiška, dėl kurių vien pedagogų darbo su vaiku gali nepakakti ir tėvų padrąsinimas kreiptis į sveikatos specialistus yra būtinas.
 
Kai ugdymo įstaiga neturi joje dirbančio psichologo, problemų sprendimo grupių potencialas yra šiek tiek mažesnis, tokia grupė, susidūrusi su vaiko elgesio problemomis, dažnai yra linkusi iš karto siūlyti tėvams kreiptis dėl vaiko į psichikos sveikatos specialistus už įstaigos ribų. Net ir tokiu atveju grupės darbas yra nepaprastai prasmingas, nes:
  • tikėtina, kad sutrikęs vaikas auklėtojų pastangų dėka gaus pagalbą;
  • ugdymo įstaigą pasieks specialistų parengtos rekomendacijos;
  • auklėtojai atras buvimo su vaiku būdus tam laikotarpiui, kol vaikas gaus reikiamą pagalbą;
  • auklėtojai suformuos komandinio darbo įstaigoje tradicijas, kurios padės sprendžiant daugybę paprastesnių vaikų problemų. 
Linkime Jums prasmingo ir rezultatyvaus darbo. Auklėtojai ir mokytojai negali išspręsti visų pedagoginiame procese kylančių sunkumų, bet gali pasiekti nepalyginamai daugiau dirbdami kartu nei atskirai. Taikydami šį darbo modelį būkite jautrūs vaikų sunkumų stiprumui ir nedvejodami konsultuokitės su psichikos sveikatos specialistais pedagoginėje psichologinėje tarnyboje ar psichikos sveikatos centre, raginkite tai daryti tėvus, jei:
  • matote, kad vaikas labai stipriai išsiskiria iš kitų vaikų;
  • vaiko elgesys kelia grėsmę jo paties ir kitų vaikų sveikatai;
  • dėl savo elgesio jis nesusiranda draugų ir nepatiria malonumo žaisdamas;
  • turite informacijos, kad netinkamas vaiko elgesys trunka ilgai ir apima kitas gyvenimo aplinkas (vaikas netinkamai elgiasi ir darželyje, ir namuose, ir svečiuodamasis pas giminaičius).
     
Daugiau svarbių idėjų apie švietimo profesionalų bendradarbiavimą:
Australų autorių straipsnis, akcentuojantis pradinio ir ikimokyklinio ugdymo profesionalų bei tėvų bendro darbo svarbą, vaikui pereinant iš darželio į mokyklą. Skouteris Helen, Watson Brittany, Lum Jarrad. Preschool children’s transition to formal schooling: The importance of collaboration between teachers, parents and children. Australasian Journal of Early Childhood, Volume 37, Number 4, December, 2012.  
 
Apie autorių: 
Vytis Valantinas turi klinikinės psichologijos kvalifikacinį magistro laipsnį, įgytą Vilniaus universitete, yra Lietuvos psichologų sąjungos narys. Psichologas teikia pagalbą vaikams ir paaugliams, konsultuoja šeimas, suaugusiuosius. Taip pat vadovauja atsparumo stiprinimo ir perdegimo prevencijos grupėms, rengia mokymus švietimo profesionalams (pedagogams, mokyklų direktoriams). Atlieka psichikos sveikatos mokslinius tyrimus. Susisiekti su Vyčiu Valantinu galite parašę el. paštu vytis.valantinas@gmail.com
 
Papildo temą:
Jei Jums kyla klausimų, susijusių su ikimokyklinio ar priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymu, parašykite mums: info@ikimokyklinis.lt. Ugdymo specialistai, teisininkai ir kiti specialistai mielai Jums atsakys. Daugiau klausimų ir atsakymų ieškokite skiltyje D.U.K.
 
Draudžiama bet kuriuo būdu ar pavidalu kitur naudoti ir platinti portale esančią tekstinę, grafinę informaciją be raštiško www.ikimokyklinis.lt sutikimo. Jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.ikimokyklinis.lt su nuoroda kaip šaltinį.