Emokykla.lt

Vaikų ekonominio raštingumo ugdymas: situacija ir galimybės

2018-01-29
Susijusios temos: Vaiko ugdymas
Vaikų ekonominio raštingumo ugdymas: situacija ir galimybės
Natalja STARAŽINSKIENĖ
Šiaulių lopšelis-darželis „Žiogelis“
Kaip rodo kitų šalių patirtis, vaikų ekonominio raštingumo pradmenų ugdymą tikslinga pradėti jau ikimokykliniame amžiuje, o vėliau tęsti priešmokyklinio amžiaus ugdymo grupėje.
Ekonominio raštingumo pradmenų ugdymo paskirtis
 
Kaip rodo atlikti įvairūs mokslininkų tyrimai, priešmokyklinio amžiaus vaikai yra pajėgūs suvokti ekonominius reiškinius apibūdinančias sąvokas[1][2], mokytis tinkamo elgesio su pinigais, aiškinant jų paskirtį ir vertę, formuojant gebėjimą atskirti norus nuo turimų galimybių[3]. Nors dažnai ekonominis raštingumas siejamas su mokėjimu elgtis su pinigais, tačiau ikimokykliniame amžiuje ekonominio raštingumo ugdymą, visų pirma, reikėtų suprasti kaip kritinio ir analitinio mąstymo, taip pat kūrybiškumo ugdymą. Todėl ekonominio raštingumo pradmenų ugdymas nėra tik ekonomikos dėsnių išmokimas, jis suvokiamas kaip pilnavertės visapusiškos asmenybės ugdymas. Priešmokyklinio amžiaus vaikų  ekonominio raštingumo ugdymo tikslas turėtų būti siejamas su vaiką supančio pasaulio pažinimu, dvasinių ir materialinių vertybių sistemos formavimu, atitinkamų elgsenos normų mokymu.
 
Ekonominio raštingumo ugdymo situacija
 
Lietuvoje nėra skiriama pakankamai dėmesio priešmokyklinio amžiaus vaikų ekonominio raštingumo pradmenų ugdymui. Šį faktą patvirtina tiek ugdymo turinį reglamentuojančių programų analizė, tiek pedagogų įvardijamos ekonominio raštingumo ugdymo problemos. Priešmokyklinio ugdymo bendrosios programos (2014) turinyje galimi ekonominio raštingumo ugdymo elementai siejami su socialine kompetencija, kurią sudaro tarpusavyje glaudžiai susijusios ugdymo sritys: vaiko santykis su pačiu savimi (savivoka, savivertė ir saviugda), santykiai su bendraamžiais, santykiai su suaugusiaisiais (šeimos nariais, globėjais, priešmokyklinio ugdymo pedagogu ir kitais specialistais) ir santykiai su gamtine, socialine, kultūrine aplinka. Siekiama, kad baigdamas programą priešmokyklinio amžiaus vaikas turėtų suformuotus gebėjimus ir vertybines nuostatas: mokėtų bendrauti, bendradarbiauti, turėtų supratimą apie jį supantį pasaulį, asmeninę atsakomybę, laikytųsi tam tikro elgesio visuomenėje taisyklių. Apibendrinant galima teigti, kad ekonominio raštingumo ugdymas  Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje (2014) yra atpažįstamas tik per santykių tarp skirtingų asmenų formavimą bei į geresnį savęs pažinimą orientuotas sritis.
 
Išanalizavus pasirinktos Šiaulių miesto „N“ įstaigos, ugdančios ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus, Ugdymo programą, turinyje  buvo aptiktos trys grupės temų, besisiejančių su ekonominio raštingumo pradmenų  ugdymu: 1) temos, skirtos matematinių vaizdinių formavimui („Kai voveraitė riešutus skaičiavo, ežiukas obuolius rūšiavo“ ir kt.); 2) temos, susijusios su ekologija ir taupymu („Už švarią žemę“ ir kt.) ir 3) temos apie profesiją ir darbą („Darbas darbą veja“ ir kt.). Tačiau tenka konstatuoti, kad didesnioji dalis temų yra skirtos vaikų skaičiavimo gebėjimams ugdyti, tuo tarpu kitos ekonominio raštingumo ugdymo sritys paliečiamos minimaliai.
 
Analizuojant ekonominio raštingumo pradmenų ugdymo situaciją taip pat buvo organizuotos grupinės diskusijos su Šiaulių miesto pedagogais, turinčiais patirtį dirbant su priešmokyklinio amžiaus vaikais. Iš viso buvo suorganizuotos 3 grupinės diskusijos, įtraukiant į jas 16 tyrimo dalyvių. Diskutuodami apie tai, kokią turi sukaupę patirtį ekonominio raštingumo ugdyme, pedagogai nurodė, kad jie asmeniškai plėtoja per: a) teminių pokalbių vedimą; b) situacinių žaidimų organizavimą; c) labdaros akcijų organizavimą; d) projektinę veiklą; e) praktinio mokymo(si) organizavimą. Informantai nurodė, kad su priešmokyklinio amžiaus vaikais yra kalbėjęsi šiomis ekonominio raštingumo temomis: atsakingas elgesys su pinigais („Turėjome situaciją, kai iš grupės buvo pavogti pinigėliai. Tai daug apie tai kalbėjome, saugodavome, mokėmės, kad auklėtojai nereikia pasidėti atvirai pinigėlių. Saugoti pinigėlius, grąžą, nepamesti.“), taupymas („Kalbėjome, kaip taupyti... apie vandens taupymą, elektros taupymą.“), pagalba kitiems, piniginiai mainai ir pirkimas, darbas ir profesijos („Aptarėme darbo naudą, kam reikalinga dirbti“).
 
Grupinių diskusijų dalyviai teigė, kad vaikai yra aktyviai įtraukiami į skirtingoms tikslinėms grupėms skirtas labdaros akcijas, aukojant grupėms draugams („Mūsų grupėje sunkiai sirgo vienas vaikelis, ir tėveliai aukojo kartu su vaikais. Mokėmės aukotis, dalintis su  savo grupės draugais), benamiams gyvūnams („Vyko akcija, aukojo tėveliai ir vaikai žaisliukus, maistą  gyvūnėliams. Buvo formuojamas suvokimas, iš kur reikia globos.“) ar renkant aukas žymių lankytinų vietų priežiūrai ir išlaikymui („Važiavome į „Kryžių kalną“, ir vaikai buvo atsinešę aukojimui pinigėlių...“).
 
Vaikų ekonominio raštingumo pradmenims  ugdyti tyrime dalyvavę pedagogai taip pat taiko įvairius situacinius žaidimus („Esame žaidę „Parduotuvę“...), projektinę veiklą ar praktinį mokymąsi realiose aplinkose („Esame ėję į parduotuvę. Nešėsi eurus ir svarstė, ką už juos galima nusipirkti. Aptarėme, kad tas, kuris turėjo daugiau pinigų galėjo nusipirkti daugiau saldainių. Vėliau dalinosi vienas su kitu.“).
 
Ekonominio raštingumo ugdymo problemos
 
Pedagogų, dalyvavusių grupinėse diskusijose, buvo klausiama, su kokiomis problemomis, ugdydami priešmokyklinio amžiaus vaikų ekonominį raštingumą, jie susiduria. Grupinės diskusijos dalyviai išskyrė šias problemas: 1) nepakankamą dėmesį ekonominiam raštingumui priešmokyklinio ugdymo programoje; 2) žemą tėvų ekonominio raštingumo lygį; 3) tėvų nenorą bendradarbiauti; 4) nepakankamą dėmesį vaiko ugdymui šeimoje; 5) nepritaikytą įstaigos materialinę bazę; 6) nepakankamą pedagogų ekonominio raštingumo lygį.
 
Tai, kad priešmokykliniame amžiuje vaikų ekonominiam raštingumui programos rengėjai skiria nepakankamą dėmesį, informantų teigimu, patvirtina faktas, kad „programoje daugiau kalbama apie verslumą ir profesijas, o ekonominiam raštingumui nebuvo skiriamas dėmesys, čia naujovė“. Todėl pastebima gerosios patirties stoka bei numatytas nepakankamas dėmesys atsparumo vartotojiškumui ugdymo, medijų įtakos vaikui, tėvų švietimas, kurios turi bendrų sąsajų su ekonominiu raštingumu („Nedaug skirta programoje dėmesio, viskas siaurai. Norėtumėm daugiau, kad būtų.“).
 
Aktualiomis problemomis ugdant vaiko ekonominį raštingumą diskusijų dalyviai taip pat įvardijo su vaikų šeimomis siejamas problemas tokias, kaip: žemas tėvų ekonominio raštingumo lygis („Trukdo šeimos supratimo lygis... didžiausiais trukdis – šeimų supratimo lygis, šeimos ekonominis raštingumas“), tėvų nenoras bendradarbiauti („Tėvų nenoras bendradarbiauti, atsakomybės nusimetimas ir manymas, kad ugdymo įstaiga turi viską padaryti už juos.“) ar nepakankamas šeimos dėmesys vaiko ugdymui („Tėvai per daug užsiėmę, neturi savo vaikams laiko.“).
 
Pedagogai užsiminė, kad įstaigose taip pat egzistuoja problemos, kurių išsprendimas galėtų vaikų ekonominio raštingumo pradmenų ugdymą paversti efektyvesniu. Visų pirma, įstaigų materialinė bazė nėra pilnai pritaikyta minėto ugdymo organizavimui, mažai renginių ir akcijų („Trūksta priemonių, žaidimų, pinigų maketų ekonominio raštingumo ugdymui, mažai renginių ir akcijų.“). Taip pat grupinių diskusijų metu pastebėta, kad ir kai kurių pedagogų ekonominio raštingumo lygis nėra pakankamas („Nelabai žinome, kas tai (ekonominis raštingumas) yra.“).
 
Ekonominio raštingumo ugdymo tobulinimo galimybės
 
Diskutuojant apie ekonominio raštingumo priešmokykliniame amžiuje kokybės gerinimo galimybes pedagogų buvo klausiama jų nuomonės dėl ekonominio raštingumo ugdymo turinio, formų, priešmokyklinio amžiaus programos tobulinimo, pedagogų darbo tobulinimo krypčių.
 
Ekonominio raštingumo ugdymas, tyrime dalyvavusiųjų nuomone, turėtų būti orientuotas ne tik į vaiko amžių atitinkančias šios srities žinias, tačiau taip pat į atitinkamus gebėjimus bei asmenybės savybes ir vertybines nuostatas. Pedagogų teigimu, vaikui turėtų būti perteikiamos žinios apie: darbo paskirtį („Visų pirma svarbu, kad vaikučiai turėtų sužinoti: kodėl suaugusieji eina į darbą...“), pinigų paskirtį, taupymą, sveiką gyvenseną („Papildyti „sveika gyvensena“...   baisu, ką valgo, ką pasirenka. Tai priklauso nuo tėvelių, bet skiepyti, kad vaikai auklėtų tėvelius.“), vartojimą („Ekologija, taupumas, vartotojiškas požiūris. Ką pirkti, kiek gali sau leisti pirkti.“). Iš pateiktų atsakymų galima pastebėti, kad informantų atsakymuose ekonominis raštingumas siejamas ne tik su ekonominiais reiškiniais, tačiau ir tam tikras vertybes bei gyvenimo kokybę nusakančiu asmens gyvenimo būdu.
 
Ekonominio raštingumo pradmenų ugdymo turinyje, pedagogų nuomone, dėmesys taip pat turėtų būti skiriamas tokiems gebėjimams, kaip: gebėjimas dalintis, gebėjimas taupyti („Aktualiau taupymas, saugojimas – savo žaislų, knygelių, flomasterių ir kitų savo daiktų.“), gebėjimas planuoti („Reikia ne tik teorinių žinių, bet kad vaikai mokytųsi planuoti turimus kišenpinigius.“), gebėjimas spręsti problemas, taip pat mokėjimui mokytis, kad vaikai „patys ieškotų, o ne suaugusieji pateiktų.“).Vis dėlto, pedagogų teigimu, ugdyme „prioritetas turėtų būti vertybinės nuostatos...“, mokant vaikus „daryti gerą ir kitiems“, ugdant nuostatą, kad „gamtos galimybės yra ribotos...“.
 
Tarp ugdymo formų, kurios dažniau turėtų būti taikomos priešmokykliniame amžiuje, pedagogai paminėjo ir tradicines veiklas, kurias ir dabar organizuoja savo darbe bei jų pačių neišbandytas veiklas, pasitelkiant šiuolaikines technologijas ar išbandant naujas bendradarbiavimo su tėvais formas. Iš tradicinių ugdymo formų, kurios, informantų nuomone, pasiteisintų edukaciniai žaidimai („Daugiau žaidimų pagal savo iniciatyvą, kad patys vaikai norėtų, kad jie suprastų ir norėtų.“), teminiai pokalbiai su vaikais („Aš tai papildyčiau pokalbiais. Daugiau teminių pokalbių.“), projektinė veikla („Papildyti praktine veikla, projektais.“), teminės išvykos, susitikimai su skirtingų profesijų atstovais. Kadangi kasdienis gyvenimas, kaip ir ugdymas, vis sunkiau įsivaizduojamas be šiuolaikinių technologijų, pedagogų manymu, ekonominis raštingumas galėtų būti skatinamas vaikui „kompiuteriu žaidžiant, skaitant ir pačiam domintis“, ar užsiėmimų vedimui panaudojant interaktyvias lentas.
 
Pateikdami savo siūlymus dėl priešmokyklinio ugdymo programos tobulinimo pedagogai nurodė tokias į ekonominio raštingumo pradmenų ugdymo kokybės gerinimą orientuotas kryptis: 1) kon­krečių ugdymo gairių pateikimą; 2) programos dermę su realia tikrove; 3) vaiko poreikių ir gebėjimų įvertinimą; 4) finansinį programos pagrindimą; 5) kūrybinę laisvę pedagogui; 6) gaires tėvų švietimui ekonominio raštingumo klausimais; 7) ekonominio raštingumo ugdymo integravimą į kitas veiklas.
 
Nurodydami pedagogų darbo, ugdant priešmokyklinio amžiaus vaikų ekonominį raštingumą, kaip tobulinimo kryptis, diskusijų dalyviai išskyrė: 1) aktyvesnį tėvų įtraukimą į ekonominio raštingumo ugdymą; 2) orientaciją į praktinį bei patirtinį mokymą(si); 3) orientaciją į vertybinių nuostatų formavimą; 4) pedagogų tarpusavio bendradarbiavimą; 5) bei pedagogų profesinę  saviugdą.
                                                                                                           
Parengė: Šiaulių lopšelio-darželio „Žiogelis“ vyresnioji auklėtoja Natalja Staražinskienė, tel. nr. 8602225151, el. paštas mataudangu@gmail.com.
 

[1] Беляева, Н. (2008).Экономическое воспитание детей старшего дошкольного возраста: диссертация. Елабуга.
[2] Курак, Е. (2002). Экономическое воспитание для дошкольников. Москва: Сфера.
[3] Godfrey, J. (2005). Raising financially fit kids. Berkeley, CA: Ten Speed Press